Ingrida Šimonytė "pavarė"
simonyte.popo.lt/2013/01/08/pakalbejimai-ir-nukalbejimai/
Pervertusi tarpušvenčio ir šių metų šviežumo žinias, interneto įrašus ir pranešimus, prisiminiau laikus (labai senus), kai Baltijos TV dar parodydavo gerų serialų. Algio Ramanausko naujametinio įrašo ir Artūro Račo smirdaduobės „antagonistinis tandemas“ kažkodėl tapo „žinia ir naujiena“ ir tai savo absurdiškumu atrodo panašiai į „Tegu kraujas liejasi laisvai“ bardaką. Dar prisiminiau „Folčio viešbutį“. Jo herojus padavėjas Manuelis (imigrantas) sunkiai „įkirsdamas“, kas jam sakoma „tokia, kokia reikia angliška“ kalba, dažniausiai į viską reaguodavo labai ypatinga suglumusia (užtrolinta?) veido išraiška ir klausimu „ke?“, tarsi vien nenugirdęs. Skaitant ne vieną žinią labiausiai galvoje ir sukosi būtent tas „ke?“ – akivaizdu, kad kai kurių dalykų „neįkertu“, nors kalba lyg ir „lietuviška“, ir turbūt „tokia, kokia reikia“.
Antai vidaus reikalų ministras jau gegužę didins atlyginimus pareigūnams ir apie tai kalba labai drąsiai ir kartu kažkaip mįslingai. Ke? Juk ir pagrindiniam biudžetui, ir bet kokiems jo patikslinimams galioja tos pačios Fiskalinės drausmės įstatymo taisyklės, o leistinos išlaidų augimo ribos patvirtintame 2013 m. biudžete yra išnaudotos „iki dugno“
Šįmet, atrodo, tik naudokis „naujumu valdžioje“ (kai iš tavęs dar kaži ko nereikalauja, todėl turi „čiuriką“), planuok, dėliok prioritetus ir pageidautina – struktūrines reformas (kurioms pradžioje neretai reikia papildomų lėšų, kurių iki šiol taip stigo, ir kurias geriausia įgyvendinti kadencijos pradžioje, nes kam nors jos vistiek „skauda“).