Pensija - džiaugsmas? Siaubas, kokia nesąmonė...
čia toks straipsniukas buvo -apie tipinį lietuvį
m.delfi.lt/pilietis/article.php?id=58628635
...lietuvio sąmonėje kur kas dažniau darbas yra bausmė, nelaimė, vergovė, lažas, prievolė, prakeiktas geriausio gyvenimo laiko ryjikas, nemalonumas, kurį esi priverstas iškęsti ir žudantis išnaudojimo įrankis. Jei darbštumas yra didvyriškas ir kantrus tokios prievolės atlikimas, tai tada taip - lietuviai – darbšti tauta.
...
Svajonių darbas - nedirbti
...
Paklausti, koks yra jų svajonių darbas, dauguma šio teksto kalbą suprantančių žmonių, mano manymu, iš karto pasakytų: „Kuo mažiau dirbti ir kuo daugiau gauti". Beje, pastebėjote, kalbėdami apie atlyginimą, vis rečiau sakome „uždirbti", o vis dažniau – „gauti į rankas", bet apie tai vėliau. Taigi, su tokiu požiūriu pirmoje labiausiai trokštamų užsiėmimų vietoje yra bedarbio pašalpa, kur visai nereikia nieko dirbti, o pinigų vis tiek gauni. O iš karto po to būti viską jau pasiekusiu, didžiulę verslo imperiją sukūrusiu ir taip puikiai ją sustygavusiu, kad nieko pačiam dirbti nebereikia, savininku - milijardieriumi.
Bedarbiu tapti paprasta, o štai jums nedidelis testas, ar gali išsipildyti svajonė apie milijardierių. Tiesiog užsimerkite ir įsivaizduokite, kad tapote milijardieriumi, na, arba milijonieriumi, kad lengviau į vaizduotę tilptų. Kai atsimerksite po vaizduotės nupieštų vaizdų, pasakysiu – devyniasdešimt devyni procentai žmonių įsivaizduoja, kaip jie jau išleidžia turimą milijoną ir tik vienas (mūsų „darbščiojoje" tautoje, spėju, dar mažiau) procentas įsivaizduoja, kaip jis tą milijoną uždirba.