Greenmail arba sakmė apie Piktąjį finansų genijų Kenetą Dartą
Greenmail yra vienas iš tų visiškai teisėtų pinigų atėmimo būdų, apie kuriuos kadaise Šurai Balaganovui pasakojo žymusis kombinatorius Ostapas Benderis. Tai būdas, ( dar žinomas kaip Bo Voyage Bonus arba Goodbye Kiss ) kai finansinis šantažuotojas superka minimaliai reikalingą ūkio subjekto akcijų ( arba skolų) kiekį, kuris jam leidžia blokuoti sprendimų priėmimą, balsuojant akcininkų susirinkime. Šantažuotojo tikslas – visaip kenkti įmonės veiklai, nepriimant ekonominę situaciją pagerinančių sprendimų ir laukti momento, kai kitiems įmonėms akcininkams trūks kantrybė ir jie sutiks sumokėti nemažas sumas, išperkant kenkėjo akcijas. Tai ir yra šantažisto tikslas.
Greenmail‘o pradininku laikomas Kenetas Dartas. Tačiau „greenmail‘o“ užuomazgų galima rasti XIX a. pabaigoje -XX a. pradžios Anglijoje, kada kai kurie smulkūs įmonių akcininkai bandydavo visaip trukdyti įmonės veiklai ir reikalaudavo (slaptai ar viešai) neprotingai didelių sumų už savo turimas akcijas. Tik vėliau -1997-1999 metais atsirado įstatymai, apribojantys „lengvo uždarbio“ veikėjų savivalę – skirtumas tarp rinkos ir akcininkų „už ramybę“ sumokėtų sumų buvo apmokestintas 80% pajamų mokesčiu.
Keneto Darto finansinės sekmės modelis – pasinaudoti žmonėmis, įmonėmis ir galimybėmis, uždirbti ir ..kaip vienkartinio naudojimo daiktus išmesti ir pamiršti. Matyt, tai buvo Keneto tėvo, Viljamo Darto įtaka. Tėvas žymus savo išradimu – vienkartinis puodelis yra būtent jo paprasta, bet geniali mintis, sukrovusį jam nei daug nei mažai -4,5 milijardo USD turtą. Jo įkurta kompanija „Dart container“ yra viena iš didžiausių tokios produkcijos gamintojų.
Mirus tėvui, palikimas atiteko Kenetui, tačiau jis neinvestavo tais laikais (1970-80) į strimgalviais augančią akcijų rinką. Jis ieškojo aukos - iš kurios galėtų išsiurbti lėšas ir išmesti kaip vienkartinį puodelį.
Žurnalistai ne kartą skelbė oficialią greenmail‘o atsiradimo datą -1994. Tačiau pradžia buvo matyt vis tik 1992 - didžiausią pasaulio „ekonominį šantažą“ inicijavo Kenetas Dartas, suradęs progą investuoti nemažus tėvo turtus.
1992 metai Brazilijai buvo ypatingai sunkūs- 2500% metinė infliacija, daugiamilijardinės skolos užgulė valstybę. Kenetas Dartas, mokėdamas po 40 centų už 1 USD Brazilijos skolos, supirko beveik 4% skolos.
Brazilija atsitiesė- kai kurioms skoloms buvo atidėti mokėjimai, dalis skolų nurašyta, tačiau, kai 1994 metais Brazilijos vyriausybė su beveik 700 investuotojų suderino labiau palankias skolų grąžinimo bei dalies nurašymo sąlygas, vienintelis Dartas atsisakė pasirašyti susitarimą. Koks kilo triukšmas, sunku net įsivaizduoti. Susitarimas buvo ant žlugimo ribos. Kokiais tik”meiliais žodžiais” brazilai nevadino Keneto Darto, sunku ir nusakyti. Dartas nesutiko atsisakyti galimos naudos. Tačiau, nepaisant nepasirašyto susitarimo, valstybė restrukturizavo skolas, ir Dartui grėsė bankrotas. Bet jis nepasidavė - padavė Brazilijos vyriausybę į teismą, ir jį laimėjo. Jis buvo vienintelis investuotojas, kuris ne tik atgavo savo lėsas, tačiau ir turėjo 61% pelno iš šios maklios.Ne veltui ir mokykloje ir aukštojoje jis pasižymėjo kaip talentingas matematikas.
Tačiau ne tik Brazilija nemėgo (švelniai tariant) piktojo finansų genijaus. 1993 metais, kai Dartas atsisakė JAV pilietybės ( pagrindas, kaip jis manė, buvo ypatingai svarbus-mokesčiai, vien pajamų mokesčio 1992 metais jis sumokėjo 34.5 mln. USD) o Dart Container toliau nešė milžiniškus pelnus savininkams ( mažiau nubyrant į biudžetą) , tuometinis JAV prezidentas Bilas Klintonas dėl tokio Darto poelgio netgi užsimojo keisti kai kuriuos investicijas skatinančius įstatymus. Vis tik įstatymai nebuvo pakeisti, kad nešokiruoti kitų užsienio investuotojų.
Kenetas Dartas tapo Airijos ir Belizo piliečiu ( tai šalys, kurios neapmokestina užsienyje gautų pajamų). O kad nemokėti nei nekilnojamojo turto nei kitų mokesčių ( kurie vistiek atsirastų gyvenant kurioje nors šalyje), Dartas aukcione iš bankrutavusio milijonieriaus nupirko didžiulę šarvuotą jahtą ( viso tik už 7 mln. USD) ir iki šiol plaukioja po beribius vandenynus bei jūras, tik retkarčiais užplaukdamas į uostus.Tačiau ir tai jam netrukdo būti šalia ekonominių įvykių ( o gal būt kai kuriuos ir inicijuoti), nes jahtaoje instaliuota geriausia telekomunikacijų įranga. Kalbama , kad Dartas investuoja didžiules lėšas į mokslinius tyrimus, kurių tikslas – ištirti, kaip galima palaikyti smegenų veiklą , po to, kai sustoja širdis. Jeigu Dartui gyvam esant tai pavyks padaryti, net po mirties juridiškai Dartas traktuosis gyvas – jo smegenų veikla nenutrūks. O jei Dartas bus gyvas, tai jo palikuonims bei giminaičiams neteks mokėti paveldėjimo mokesčių.
Pagal užsienio spaudą paruošė: artas71 ir Anastasija
Anonsas !!
Apie kokį „auksinį parašiutą“ kalbėjo buvusi "Hermio" banko valdybos pirmininkė Nadiežda Novickienė, ir kokios šių „parašiutų“ kainos rinkoje?