Tininga rašė:
sviesute rašė: Amadina, ir aš taip galvoju...kad reik atsižžvelgti į laiką kiek skiria darbui, o ne kelionei.
Kitas dalykas, ar privaloma forminti komandiruotę, jeigu tiesiog darbo pobudis toks..?
Vajei vajei - prigyrė čia mane, o nesu jau aš tokia didi specialistė...
Jūsų atveju vistik siūlyčiau DS numatyti, jog darbas susijęs su važinėjimu, ir normaliausia būtų mokėti kompensuojamą išmoką - ir neforminti komandiruočių. Įvairiai gali būti (ir procentukas koks, ir konkreti suma) - svarbu, kad ne daugiau pusės DU ir neviršyti dienpinigių normos.
Bet, jei dirba per dieną 4 valandas - o važiuoja į kitą Lietuvos galą, - aš gal nerizikuočiau palikti tik tas 4 valandas. Blogiausiu atveju - nenustatykite DS griežtos dienos trukmės, o tik savaitės. Nes jei grafike 4 valandos, o kelionė trunka dvigubai ilgiau - tai juk čia akivaizdu, kad susidaro viršvalandžiai.
Parašyčiau, jog darbo savaitės trukmė 20 valandų, darbo dienos trukmė - pagal poreikį. Nemėgsta VDI tokių dalykų, bet manau, kad tai yra mažesnė blogybė, nei prieš tai aptartas variantas.
Beje, negalima traktuoti, kad kelionė ir vairavimas nesusiję su darbu.
Ačiū labai, kad atsiliepėt, visgi galvojam kad, gal geriausia tam darbuotojui nustatyti valandinį darbo užmokestį ir kiek valandų per mėn. jis dirbo pagal tai ir mokėti, nes būna, kad kelionė i ukmergę ir atgal užtrunka vos 2 val., o būna, kad reikia ir į Panevežį, ir į Klaipėdą nuvažiuoti, tuomet ir valandų sugaištama atitinkamai. Ką manot, galimas toks variantas?