Klientu pas mus yra maziau. Specialistai nesupranta keliu simtu imoniu specifika, o gali suprasti reikalui esant.
Beabejo, konsultantas, dirbantis su klientu zino kiekvieno ju ir jims skirto sprendimo specifika, kaip ir bendras sistemos funkcijas. Savaime suprantama, kad visa tai yra dokumentuojama, kai keiciasi konsultantas, dirbantis su tam tikra kompanija, naujas turi visa reikalinga informacija. Musu tyrimo duomenimis vienas konsultantas gali dirbti su 1-7 imoniu vienu metu, priklausomai nuo projekto stadijos ir kompanijos dydzio. Taigi vienu metu jam reikia zinoti nedaugiau, kaip 7 imoniu specifika. Taip pat yra praktikuojamos konsultantu grupes.

Produkto kurimo strategu (rimtu) mes beabejo turime, o kaip be ju? .

O ka? Yra abejoniu del to, kad mes tikrai kuriame specializuotus sprendimus? Uzeikite i musu svetaine. Paziurekite projektu aprasymus ir vartotoju atsiliepimus.

Taip, žino. Aisku, konsultantai tobulina, o ne kuria. Tobulina palaipsniui, kontrolioja tobulinimo "diegima". Procesas ilgas ir iteracinis.

Toliau Jus uždavete eile klausymu, tipo "kaip daryti ta ir ta", "o kas jeigu".
Galiu pasakyti, kad i visus klausymus turiu atsakymu, ir visos Jusu keliamos problemas mes isprendeme. Kaip issprendeme rasyti neturiu laiko, man siandien paskutine diena pries atostogas. Taigi galesite pailseti nuo mano postu Kissa, Jus irgi

Specializuoti sprendimai yra kuriami ne is nulio o "ant pagrindo", kaip jus ir rasote. Taip pat rasiau, kad yra ir standartiniu elementu.

Pas mus yra kitaip.

Manau, kad del to, kad mes kuriame realius specializuotus sprendimus. T.y. sistemos funkcijos vieniems skiriasi nuo sistemos funkciju kitiems, todel zinoti "kas bus po tam tikro mygtuko paspaudimo" neuztenka.

Kuriant specializuota sprendima, reikia sukurti tam tikru verslo procesu automatizavimo metodikas. Norint sukurti automatizavimo metodika, reikia nuodugniai istudijoti verslo procesa.

Verslo procesai skirtingose kompanijose yra skirtingi. Pvz. gamybos planavimas visada yra unikalus. Aisku, tam tikri standartai yra, bet visada yra ir unikali dalis.

Taigi, konsultantas, dirbantis su sistemos diegymu, turi galimybe istirti kaip tam tikri procesai yra vykdomi skirtingose kompanijose, kokie yra rezultatai, gali paliginti jas tarpusavije, padaryti isvadas.

Vat ir iseina, kad isstudijaves 10 kompaniju tarkime biudzetavima arba gamybos planavima, jis apie ta biudzetavima ir gamybos planavima zino daugiau, nei kiekvienos is tu imoniu darbotojas, atsakingas uz tam tikra procesa. Taip yra, nes konsultantas nuodugniai isstudijavo 10 to pacio proceso modifikaciju, ir jis turi patirti sio proceso reinzinerijai. Trumpai tariant, gali atlikti verslo konsultanto funkcijas.

Tai kad jums atsakyti nera ko

Diegejai ir turi buti "verslo konsultantai". Jusu pavyzdyje imoneje buvo zmogus, kuris turejo pakankamos kvalifikacijos ir kuris sugebejo rasti laika siam projektui.

Ar daug yra stambiu kompaniju vadovu, kurie turi laika koordinuoti VVS diegimo projekta? Manau kiekvienas zmogus, kuris skaitys si foruma, gales pats nuspresti ar jo imones vadovas turi tam laiko.

Pilnai su jumis sutinku, kad butu puiku, jeigu zmones vertintu pagal realius darbus, o ne pagal tai, ka kur gidejo. Manau, Navisiono tuomet beveik nebutu Lietuvos rinkoje.

O tikslas mano nera pasirodyti kieciausiam. Mano tikslas - padeti zmonems orientuotis rinkoje ir nedaryti klaidu, renkant sistema pagal tai ka pasake VVS pardavejai.

Vieniems mano postai yra naudingi, kitiems ne. Kiekvieno reikalas skaityti juos ar ne.

O ka? Scala dar parduodama? Lyg tai buvo skelbiama, kad bus platinama nauja versija - iScala.

Jus, RenkuosiVVS, kaip ja renkates, jeigu nezinote programu skirtumu?

O sefas Jusu, tai tikras profesionalas sioje sritije. Geriausia butu jam nelisti i sprendimo priemima sritije, kur jis nieko neraukia.

Programos skiriasi, ir skirtumu daug.

Seip, yra visokiu analitiniu straipsniu, kur yra paliginami programiniai produktai. Manau google pora siu programu paliginimu rasite. Aisku, ne lietuviskai.

Rasau nes butent teko susidurti su Axaptos ir Navision projektais
Zianu, kad idiegtas *** sprendimas (tenai truputi yra pertvarkyta gamyba) reikalauja perprogramuoti gamybos pertvarkymus kiekviena karta, kai yra diegiama nauja Axaptos (ar Navision, tiksliai neprisimenu) versija.
Zinau, kad ***, kurioje yra idiegta Axapta, skaiciuoja gaminio savikaina zaliavos saskaitos menesio apyvarta dauginant is 1.5 (vat tokia verslo valdymo sistema idiegta. Bet turbut tai yra del to, kad imonei nereikia zinoti tikslios savo gaminiu savikainos ).
Zinau, kaip buvo diegiamas Attainas (kuris dabar yra vadinamas Navision'u) ***, kur konsultante pusmeti vaiksciojo tyrinejo gamyba, o paskui perejo dirbti i kita imone, ir nieko idiegta nebuvo.

O del to, kad Navisionas suderintas su visais Microsofto programomis - grinas marketingas.
Jinai yra suderinta tiek pat, kaip ir visos kitos programos, nes Microsoftui Navision ir Axapta priklauso labai nesenai.

Taip, galima.

Perkant daug Microsoft įrangos programų dažnai kompaktų skaičius neatitinka licencijų skaičiui.
Yra ir pasiūlymai pirkti už fiksuotą kainą (gan dydelę) neribotą skaičių tam tikros Microsofto PĮ licencijų.

Faktiškai parduodami yra serijiniai numeriai, savo akimis mačiau Microsoft PĮ kompaktą su eilę užklijuotų serijinių numerių. Numerių skaičius atitinka licencijų skaičiui.

Suprantu, kad Jus galite supikti, ir iš pikčio kažką parašyti, supraskite ir Jūs, kad ir aš galiu parašyti kažką iš pikčio. Taika

Visos mano frazės, kurias Jus išskyrėte yra mano nuomonė, susiformavusi iš mano bendravimo su Navision vartotojais, kurie pasakojo kaip pas juos yra įdiegta VVS Navision.
Dauguma mano teiginių yra argumentuoti. Nepaisiant orgumentacijos, jie yra subjektyvus, ir aš nieko negaliu su tuom padaryti. Kaip ir Jūsų nuomonė, jūsų piktis yra subjektyvūs.

Dalyvavimas rimtose projektose su protingais klientais, beabėjo yra labai naudinga patirtis. Ir tokių įmonių yra, tačiau iš kliento negalima išmokti vieno svarbaus dalyko - verslo procesų ir apskaitos metodikų realizacijos programoje Navision budų. Klientai nėra sistėmos ir automatizacijos žinovai, jie žino verslą, išmokti verslo vedimo principų iš jų galima, bet ne automatizacijos metodikų.

O paskui Jūs kartojate mano mintys, kad galima pasimokyti iš sistėmos kūrėjų, jūsų atvėju-Danų ir tarptautynių partnėrių. Bet važiavimas sturijoti į Daniją yra trampalaikis, o darbas tarptautyniuose projektuose, labai retas (paliginamai su Navision konsultantų skaičiumi). Vadovavimas tarptautyniais projektais? Kuriuose šalyse? Juks ne Danijoje, Vokėtijoje, Rusijoje ar JAV? Latvių, Lenkų ir pan konsultantai yra panašiaus lygio, kaip ir Lietuviai. Ar aš klistu?

Taigi visa tai yra išimtys, o ne taisyklė, budinga Navisiono diegėjams-Lietuviams. Pas mūs toks bendravimas vyksta nuolat. Kaip ir dalyvavimas tokiose projektuose.





Pilnai su Jūmis sutinku. Taip, yra verslo etika, ir aš pažeidžiu jos taisykles. Beje, pažeidžiu aš ją rėtai.

Tiesa pasakius, tai irgi susija su pykčiumi.
Atsimenate savo paskutinės žinutės pradžią? Sakėtė, kad parašėtė iš pykčio...

Aš irgi daug laiko laikiausi verslo etikos taisyklių, tačiau neseniai mano nuomonė pasikeitė.

Esnė yra tame, kad aš jau kokį 10-a kartą sužinojau iš potencialaus kliento, kad Navision diegėjai (ne viena iš įmonių, bet keletas) apie Mūs pasakė kompanijos-kliento vadovui, kad mes bankrutojame, kad mūsų kompanija ketina persikelti į Rusiją ir palikti visus ęsančius klientus ant ledo, kad mes ęsame šudas ir, kas svarbiausia, kad KOMPANIJOS ŽMONĖS, DALYVAUJANTYS SISTĖMOS PASIRINKYME, NORI PIRKTI MŪSŲ PRODUKTĄ, NES GAVO IŠ MŪSŲ KYŠĮ.

Bebėjo, visa tai yra melas, kas nesutrukdė jiems taip pasielgti.
Kitas atvėjis.
Viename stambiame konkurse, kuriame dalyvavome Mes ir Axapta, visas linijinis personalas norėjo Mūsų sistėmos. Žinote kas atsitiko? Ta diena, kai buvo sutarta pasirašyti sutartį, išėjo dydelys straipsnis verslo žyniose, kuris faktiškai neigdavo visas mūsų pozicijas. Laikraštis iš pat ryto atsidurė ant kompanijos (tiksliau holdingo) sąvininko stalo, po keletos valandų tos įmonės-Axaptos diegėjo vadovas paskambino sąvįninkui, ir pasakė, maždaug skaitėte straipsnį? Jūsų žmonės yra nupirkti, o jų (mūsų) produktas yra šudas ir mes banrutojame.
Sutartis pasirašyta nebuvo.

Aš nenoriu skelbti įmonių, nes įrodymų neturiu, turiu tik informaciją, bet žinote, po viso to, man nebesinori laikytis verslo etikos taisyklių.

Beabėjo, mano žinutems turėjo ytakos piktis. Ir aš suprantu, kad tikriausia, jūs asmeniškai, čia nieko dėtas, bet piktis gi yra

Nepaisant to, viskas, ką aš parašiau, yra mano nuomonė, susiformavusi iš įgytos patirties, iš Navision vartotojų pasakojimų, apie tai ką jie gavo diegymo pabaigoje. Ir nuo savo žodžių aš neatsisakau.

Tikriausia, jeigu neįvyktu to, apie ką aš parašiau, aš nerašyčiau savo nuomonės (argumentuotos nuomonės), bet...

Turbut Jus ęsate teisus. Turbut ne visi Navision konsultantai Lietuvoje yra vienodi ir dalis jų, tikriausiai žino ką daro, ir laikosi verslo etikos taisyklių (išimtys visada yra), tačiau, Navision toli gražu nėra super produktas, kaip jis yra pozicionuojamas, o dauguma konsultantų, diegiančių jį yra silpni (kitaip paaiškinti Navision diegimo rezultatų aš negaliu).

Atsiprašau, Karli, kad netyčia ižeidžiau asmeniškai Jūs, piktis. Pats žinote, kaip tai buna.

Taika, ir siulau baigti bartis.

Dekui, jau radau. Ir Oracle ir Sap naudoja storną. Mano klaida, atsiprašau.

Tačiau, kaip nebebūtų, Lietuvos apskaitos darbuotojai pagrinde storno nemėgsta.

Ir aš, asmeniškai, nematau argumentų, dėl kurių reikia naudoti Storną. Gal apšviesite ir šio klausymu?

Na, Karli, po Jusu pasisakymo temoje "Programa statybinei įmonei" mano nuomone apie Jus irgi pasikeite, ir pasikeite i neigiama puse.

Mano poziuris negali buti "objektyvus", kaip ir jusu, kaip ir bet kokio kito zmogaus, del tos paprastos priezasties, kad zmogus yra SUBJEKTAS, o subjektas gali tureti tik SUBJEKTYVIA nuomone, skaitykite verso vadybos pradmenys.

Beje sioje Jusu zinuteje nera nei vieno argumento, o mano zinuteje yra. Noresite padiskutoti - argumentokite savo pozicija.

[/quote]

Nepukit, Karli, taciau sitas Jusu pasireiskimas yra kvailas bamdymas "ikasti".

Mes kalbejome apie storna, kaip pamenate. Reikia ar nereikia stornuoti pravedimus saskaitu plane.

Dristu teigti, kad nei valdybai nei vadybai nera idomu, ar irasai saskaitou plane yra stornojami, ar ne.

Seip, normalioje verslo valdymo sistemoje valdyba ir vadyba nedirba su SP, ir nelenda i ji, jie turi savo funkciju.

Gal Jusu programoje visi turi tureti buh. apskaitos ziniu?

Taigi, storno klausimas rupi TIK APSKAITININKAMS, DEL TOS PAPRASTOS PRIEZASTIES, KAD KITI DARBUOTOJAI DIRBA SU SAVO FUNKCIONALUMU, IR SU BUH. PRAVEDIMU KORREKCIJOS METODAIS NESUSIDURIA.

SAP ir Oracle naudoja storn'ą? Galima nuorodą į informacijos šaltynį?

Jeigu Jums nėra naudos – neskaitykite.
Manau, kad žmonėms, renkantiems VVS paskaityti komentarus verta, gal būt, tai padės jiems tinkamai pasirinkti produktą, sutaupyti pinigus ir nervus, geriau atrodyti šefo akyse.
Aš gi nelendu į temas, kurios man nėra įdomios, ir nerašau tenai, kad maždaug jokios naudos iš Jūsų pokalbio.
Jums neįdomu, kitam neįdomu, o kam nors gal būt įdomu.

Nuoširdžiai atsiprašau. Tikrai man yra gieda, bet nieko negaliu padaryti. Kai rašau Lietuviškai greitai - darau klaidas, bandau ištaisyti situaciją, bet kol kas neišeina

Niekada nesakiau, kad Navision kaina yra nepagrista. Produktas kainuoja tiek, kiek nustato Danai. Lietuviai ima pinigus už diegimą, kas taip pat yra normali verslo situacija, niekas negali dirbti nemokamai.
Taip, aš „bandau nušviesti Navision kaip nelietuvių sukurtą“ O ką? Yra kitaip?
„neprofesionalių darbuotojų diegiamą“. Tai yra mano nuomonė, išplaukianti iš aukščiau išdėstytų minčių ir bendravimo su kompanijomis, kuriose yra įdiegtas Navision, patirtimi. Beje, gal būt yra išimčių.

„visiškai netinkantį darbui produktą“. Nesakiau „visiškai“. Mano nuomonę, iš užsienietiškų sistemų, pristatytų Lietuvos rinkoje, šis produktas yra antras pagal kokybę savo sektoriuje (nekalbu apie SAP R/3, Oracle Finansials, Baan ir pan.) po Axaptos. Hansa, Scala ir Visma, mano nuomonę, yra silpnesnės programos.
Tačiau, daugumoje šaltinių Navisionas yra pozicionuojamas kaip „neturintis analogų super produktas, kuris išspręs visas bet kokios kompanijos problemas“. Aš manau kitaip. Tai yra normali programa, turinti savo pliusų ir minusų. Kaip ir kiti produktai.

Visa kita yra Jūsų nuomonė. O ką aš galvoju apie Jūsų nuomonę yra parašyta mano paraše.

Pagarbiai...

Kalbama apie Navisiono pasiūlymą, neseniai atsiradusį rinkoje, kur už fiksuotos darbo vietos kainą yra siūlomas tam tikras modulių rinkinis. Su kitais jūsų teiginiais, aš visiškai sutinku.

Nuorodų aš dabar neieškosiu, paieškokite per google.
Turiu užsirašęs nuorodą į Axaptos dokumentaciją, jeigu įdomu:
www.microsoft.com/Rus/BusinessSolutions/Solution...
Gal ten pat rasite ir Navision dokumentaciją.

Nevisai tą turėjau omenį. Šis teiginys reikalauja konteksto. Tenai ėjo kalba apie tai, kad Navision protai yra ne tik Danai bet ir Lietuviai, ir kad, jeigu nepatinka vienos kompanijos-Navision diegėjos sąlygos, galima imti paslaugas iš kitos.
Pavyzdys su straipsniu yra tik pavyzdys.
Aš turėjau omenį, kad Navision diegėjų Lietuvoje kvalifikacija yra vienodame lygyje, jie visi mokosi iš vienodų šaltinių – iš Danijos gaunamų medžiagų, jie visi pozicionuoja vienodus dalykus – verčia tekstus iš Danijos (tuos pačius). Tai yra pasirinkimo kaip ir nelabai yra. Vėl gi mano nuomonė.



Vėl gi, Jus išpjovėte frazę iš konteksto, ir jos prasmė pasikeitė. Aš nesakiau, kad imti pinigus už diegimą nėra sąžininga. Tai yra sąžininga, įmonė negali dirbti nemokamai.

Tiesiog vienas iš forumo dalyvių pasakė, kad dabar galima nupirkti Navision VVS pigiai už 7000 Lt ar panašiai. Šį kaina yra įkandama smulkioms įmonėms, tai pirkite, juk pinigų jums užtenka.

Aš parašiau, kad nupirkti už tuos 7000 Navision VVS negalima, nes yra diegimo sąnaudos ir t.t.
Aš nesakiau, kad tai yra nesąžininga, aš sakiau, kad taip yra.

Malonu sulaukti oponento nuomones .
Ypač malonu, kad oponentas argumentuotai gina savo poziciją.


Aš čia kalbėjau ne apie Navision programuotojus-Lietuvius, bet apie Navision diegėjus-Lietuvius.
Neabejotina, kad norint įdiegti VVS, reikia suprasti užsakovo verslo procesus, nustatyti poreikius, verslo procesų reinžinėrijos galimybes, suprojektuoti apskaitos metodikas, suprojektuoti viso to automatizacijos metodiką sistemoje. Tai nėra lengva, sutikit. Visa tai reikalauja gylių ekonominių žinių ir didelės patirties.

Taigi, tam, kad įdiegti VVS, reikalingi žmonės-konsultantai. Ir labai stiprūs konsultantai. Iš kur juos galima gauti Lietuvoje?
Universitetai tikių specialistų neruošia,kursai apie VVS beveik nedėstomi, o jeigu ir dėstomi, tai labai paviršutiniškai.
Rimtos literatūros šia tematika gauti Lietuvoje yra beveik neįmanoma (aš rašiau magistrinį šia tema ir galiu drąsiai tai sakyti: prieinamų rimtų knygų nėra, yra galimybė įsigyti angliškas knygas už 300-400 Lt). Labai abejoju, kad ant tokių knygų mokasi Lietuvos konsultantai, gal koks vienas ir perskaitė, bet tai yra išimtys.
Paimti patyrusį žmogų iš konkurentų neišeina, nes iš Mūsų kompanijos konsultantai neišeina, o kitos Lietuviškos kompanijos diegia pagrinde buhalteriją, ir apie verslo procesus ir jų automatizaciją išmano mažai.
Belieka tik išugdyti specialistą. Bet kas jį ugdys? Neabejotina, kad žmonės, kurie suprojektavo ir sukūrė Navision‘ą, taip pat, kaip ir žmonės, kurie suprojektavo ir sukūrė kitas rimtas VVS turi riekiama žinias ir patirtį. Jie gali pasidalinti patirtimi, gali išugdyti konsultantus. Taip darome mes, todėl mūsų konsultantai gali įdiegti VVS. Ar gali Navisiono konsultantai-Lietuviai perimti patirtį iš Navision kūrėjų-projektuotojų komandos? Negali, ir neperima. Jie mokosi iš Navision pateikiamos literatūros, tačiau ji nėra labai rimta.

Būtent todėl, aš manau, kad Lietuvoje nėra, arba beveik nėra rimtų Navision konsultantai. Tai yra tik mano nuomonė, ją patvirtina ir informaciją apie Navision diegimo projektus. Jeigu Jums įdomu, galiu pateikti pavyzdžius, su konkrečiomis įmonėmis, kur dirbo Navision konsultantai-diegėjai.

Galiu pasakyti ir apie programuotojus.
Išversti programą į kitą kalbą nėra sudėtinga, ir nereikalauja DB architektūros žinių.
Taip pat nelabai suprantu, kodėl jus teigiate, kad Lietuviai-programuotojai gali atlikti bet kokias Navision DB pertvarkymus, juk visi žino, kad dalį objektų gali modifikuoti TIK Danai, dalį TIK Amerikonai, ir tik likusią dalį – Navision pardavėjai.
Taip pat žinoma, kad papildant Navisioną, labai dažnai pats Navision nėra keičiamas, o yra rašomos ir prijungiamos kitos programos, pagrinde Excelis. ar tai yra sistemos modifikacija, ar tai yra „gerai veikiantis sprendimas“? Man taip neatrodo. T.y. mano nuomonė.


[/quote]
Nepykstu. Silpnas rinkos informatyvumas – Mūsų klaida.
Sistemos branduolys yra suprojektuotas ir sukurtas Lietuvoje. Komanda, kurį jį sukūrė (dirba ir gyvena Lietuvoje nuo 1999), ankščiau dirbo Rusijoje ir JAV, kur suprojektavo keletą rimtų produktų ir įdiegė jas stambiuose (ne tik Lietuvos, bet ir pasaulio mastu) kompanijose. Kalbant apie patirtį, tenai tą patirtis ir buvo įgytą, dabar ji yra perduodama konsultantams-Lietuviams. Tą patį komandą kuruoja ir vadovauja visais sistemos diegimo projektais Lietuvoje (nediegia, bet vadovauja, diegia jų apmokyti konsultantai).

Dėl modulių beveik į tašką. Tam tikrą funkcionalumą kuria padalinis Rusijoje, tačiau moduliai YRA PROJEKTUOJAMI LIETUVOJE. Lietuvoje architektai rašo technines užduotys, kurie Rusijoje TIK AKLAI REALIZUOJAMI. Tai susyja tiktai su pigesne darbo jėga. Tokį kūrimo stilių naudoja dauguma pasaulinių IT kompanijų. Pastaruoju metu ypač populiaru laikyti programavimo padalinį Indijoje arba kitose to regiono šalyse. Manau, bet neturiu tikslios informacijos, kad ir Navision naudoja panašų metodą.
Taigi, branduolį sukūrė specialistai, dirbantis mūsų ofise, paprastai modulius kuria specialistai, dirbantis mūsų ofise, visos techninės užduotys yra rašomi mūsų ofise, visi projektavimo darbai yra vykdomi mūsų ofise, Rusijoje kartais yra realizuojamos techninės užduotys. Šiaip, tas padalinys Rusijoje (mūsų dukterinė įmonė) turi savo, su mūsų sistemą nesusijusių darbų ir pagrindines pajamas gauna ne iš mūsų, o iš vietinių projektų. Jį galima laikyti atskiru mūsų verslu.

Cia su ironija?

Seip tai, vikdytojai turi islaiduoti vienodai, todel ne jie jums, o jus jiems sakote kaip islaiduoti. Jau nekalbant apie tai, kad nustatyti reikia tik tu prekiu mato vienetus, kurias pateikia fakturuose ir taip ir taip.

Jeigu neiseis susitarti - pirkite kalkuliatoriu, ir skaiciuokite, arba programa, kuri gali automatiskai konvertuoti mato vienetus.

Na, kalbant apie programas, tai daznai jos turi galimybe apskaititi prekes skirtinguose mato vienetose, turint viena pagrindyni, tuomet problemos nera.

O seip, tai pajamuoti reikia tokiose mato vienetose, kuriose yra protingiau tam tikrai prekei. Geriausia pajamuoti tais mato vienetais, kuriais bus vykdomas islaidavimas.
Pvz, jeigu dazai islaidojami litrais, pajamuoti jas protingiau litrais, o ne tarkime kilogramais.

O su programa tuo labiau

Istikruju valdymo sistemu diegimas smulkiose kompanijose (pvz. 3 zmones) negali zenkiai paveikti imones efektyvumo del tos paprastos priezasties, kad duomenu srautai yra mazi ir zmones be galingu programu turi visa informacija ir speja viska apdoroti.

Aisku, tam tikras efektas yra, taciau diegymo sanaudos pernelyg aukstos.

Man atrodo, kad Jusu (anonimas) klaida yra tame, kad jus painiojate "uzsienietiskos" ir "valdymo".
Teiginis "užsienietiškos - skirtos ne tik buhalteriams" yra visiskai nepagristas. Apie 90 proc. uzsienietisku sistemu (Navision, Axapta, Hansa, Scala) diegymu Lietuvoje neiseina uz buh. apskaitos automatizacijos ribu.

jus matete uzsienietiskas buhalterines apskaitos programas, kurios yra idiegtos mazose imonese.

Man pasiskirstymas i uzsienietiskas/Lietuviskas yra nelabai suprantamas.
Uzsienetiskos programos yra skirtingos, Lietuviskos taip pat.

Jau kadaisia rasiau apie storna.
Trumpai kalbant, stornas budingas Skandinaviskai apskaitai ir Skandinaviskoms programoms.
Lietuvos apskaitininkai i Storna pagrinde ziuri neigiamai.
Suprantama, kad sukurta Lietuvoje Lietuvos ir Rytu Europos rinkai programa storno neturi.

Klaidos taisomos taip:
Vartotojui paspaudus migtuka, visi taisomo dokumento pravedimai yra atsaukiami (pasalinami pravedimai, perskaicuojami saskaitu likuciai ir kt.) Po to, kai dokumentas yra atkoreguotas, vartotojas spaudzia pravesti, ir sistema automatiskai formuoja visas buh. operacijas ir perskaicioja viska ka reikia (pvz. jei koreguojama pirkimo SF, pagal kuria isigytos prekes jau parduotos, sistema perskaicioja pardavimo savikaina visose pardavimo dokumentuose, kur si preke yra naudojama ir automatiskai trina/formuoja reikalingas operacijas).

Aisku, yra teisiu sistema, kurios pagalba galima leisti koreguoti tik tam tikriems darbuotojams, yra atliktu pakeitymu sekimo mechanizmas (kas kada ka pakeite), ir t.t.

Na taip jau detalizuoti nereikia .

Kiak kalbejau su statybininkais, jie samata skaiciuoja tiksliai. T.y. sudarant samata programuoje pasirenka tiksliai busimas medziagas. T.y. ne seip plyteles, o tam tikros pliteles.

Nors istikruju problema yra.

Sprendziama arba:
viena ir ta pati preke Sisteloje priskyriama prie keliu prekiu apskaitos programuoje.

arba dazniausia:
tam tikros prekes (pagrinde smulkios) priskyriamos pagal grupes.
Pvz yra tokia hierarhija:
Prekes / statyb. medz / apdaila / vinys
ir toliau ivairios vinys aprasomi. Tarkime 2 cm, 3 cm, storas ir pan.

Istikruju viniu suma neturi dydeles itakos projektui.

Tuomet galima importuoti viniu skaiciu ir suma is Sistelos bendrai:
T. y. Vinys, 2000 vnt, 200Lt
Ir priskirti grupes lygyje. Tai yra visos prekes, kurie apskaitos sitemuoje randasi grupeje vinys yra priskyriami prie sistelos prekes vinys.
Nepriklausomai kokius vinys mes perkame, sistema automatiskai juos suligyna su samatos straipsniu vinys.

Atsiprasau uz klaidas, kai greitai rasau, ju darau daug

Surinkimo mechanizmas gana sudetingas, nes mes ne tik sekame pirkymus is faktūtų. Tai yra suplanuota/isigyta. Bet ir visus judėjimus: užsakyta pagal sąmatą, centryniame sandelyje, kelyje, pristatyta i objektą, darbų baras, vykdytojas, kiek kokiems darbams kas sunaudojo ir t.t. Tai yra analizuojami vidyniai užsakymai, užsakymai tiekėjams, vidyniai perkelymai, faktūros ir t.t.

Kaip supratau klausiate kaip programa supranta, kad "varžtas pagal sąmatą" yra varžtas pagal S/F". Prie prekės kortelės mūsų programuoje yra laukas Sistelos kodas. Jį reikia nurodyti viena karta. Apiforminant bent kokį dokumentą, mūsų programa visada žino prekės kodą mūsų programuoje ir pagal nurodytą kortelėje Sistelos kodą, automatiškai nustato sąmatinės prekės kodą.

Vieno mūsų kliento IT adminas pats padarė duomenų importą iš Sistelos į mūsų programą.
Mes sukurėmė fakto surinkymo ir nuokrypių analizės mechanizmus.

Viskas puikiai veikia . "Iki varžto".

Beje, sąmatas Sisteloje jie skaičuoja smulkiai. "Iki varžto".

O kainas, aišku, skyriasi. Bet tai neturi dydelės reikšmės. Yra lyginami kiekiai, nustatomas kiekio nuokrypis ir atskyrai kainų ir sumų nuokrypiai.

T.y. suligynamos kaip nomenklatūrinė, taip ir piniginė išraiškos.

Nenorejau, kad pagalvotumete, kad as "pasikeles".
Tipo mes esame kieti, ir su smulkiu verslu nenorime tureti nieko bendro.

Taip nera. Mes noretumeme, taciau del objektyviniu priezasciu nepavyksta

Buha-W - paprasta buh. apskaitos programa, priskyriama tokiu programu klasei. Panasiai kaip Pragma, Centas, Agnum, Debetas.

Optimos nezinau.

As kaip ir zinau tai .
Tik mano skaiciavimais projekto kaina skyriasi nuo licencijos 2-3 kartus, priklausomai nuo sudetingumo.

Nenoreciau rasyti pavadinimo forume.

Istikruju mes svarsteme galimybe "ispjauti" nereikalingas mazoms imonems galimybes, taciau atsisakeme sios idejos.
Problema yra tame, kad reikalingos smulkioms imonems funkcijos saveikauja su nereikalingomis. Ir "iskirpus" nereikalingas, reikalingos neveikia, arba pradeda kvailioti.

Kita problema - sistema buvo projektuojama siekiant maksimalaus lankstumo. Diegimo metu ja reikia adaptuoti (ne perprogramuoti, o adaptuoti) prie konkrecios imones poreikiu. Tai yra islaidos.

Trecias dalykas - cia kazkas teisingai sake, kad verslo valdymo sistemos nesuteikia naudos, jeigu imones apskaitos politika ir verslo procesai nera "apibrezti".
Tai yra tiesa. Tik padeti patobulinti verslo procesus turi konsultantai, t.y. mes.
Programa + patobulinti procesai = ekonomine nauda klientui.

Vat ir iseina, kad norint idiegti sistema taip, kad klientas butu patenkintas, mums reikia atlikti tam tikra kieki darbu. Atlikti visa tai nemokamai mes negalime. Todel sistemos diegimo projektas negali buti pigesnis uz tam tikra suma.

Is kitos puses, kai imone nera dydele, duomenu srautai (dokumentai, ju apdorojimas) taip pat nera dydeli. Ir apdoroti juos nera taip sudetinga.

Galima ir Exelio pagalba vesti sutartys, keliones lapus, avanso apyskaitas, dienpinigiu zyniarascius, CMR, kuro apskaita. Galima rankomis apskaicioti reiso islaidas, mintyse primesti frahta, galvoje laikyti informacija apie leidymus, draudymus, apziuras, darbuotoju vizas. Rankomis skaiciuoti alga vairuotojams nuo frahto ir t.t.

O kai tokiu dokumentu yra daug, kai su jais dirba daug darbuotoju, kai jie "vaiksto" is vieno skyriaus i kita, tuomet jau reikalinga VVS. Ir jos diegymas integruoja darba, suteikia informacija valdymo sprendimams, padeda tvarkyti apskaita, parodo verslo procesu reenzineringo kriptys ir... atsiperka.

Artimiausiu metu mes isleisime "verslo saku sprendymus". T.y. sistemos versijas gamybos, statybos, transporto, prekybos ir t.t. kompanijoms. Jos tures "minimalu" funkciju, reikalingu verslo sakai, rinkyni. Bet tie sprendymai bus orientoti i vidutines (Lietuvos mastu) kompanijas.

Zinau viena programa, kuri vasa tai daro

Bet vargu ar ja reikia rekomenduoti labai smulkioms imonems.