Loreta paskaityk ka rasiau 1 psl atsakyma. Paskaityk sita ypac ten kur pabraukta. Ir tada paskaityk ka tu parasei. Gerai pergalvok, tada vakare pries miega dar pergalvok ir jei kas nors paaiskes pakeisk savo nuomone apie mane. Ir baik ieskoti paprasciausio atsakymo i klausimus. Skaityti mes visi mokam. Nepyk, uzkniso.

Sodra skaiciuoja nors ir pateiktas arba del to kad sodros buhaltere taip nusprende.
O tau reiketu koreguoti bendroveje priskaiciuota GPM (mazinti ji ta sodros priskaiciuota suma). Gali nesakyti kokia cia nesamone ir kaip blogai. Taip blogai jau kokia metus ar daugiau ir nesikeicia. Daug pridiskutuota sia tema

Siuose str. kalbama apie bendroves skolinimasi is akcininko ir tam nustatyta max palukanu norma. O aptariamu atveju akcininkas skolinasi. Nepasakyta kad draudziama tai daryti (siame istatyme). Bet ar nera kitu TA apribojanciu tai. Gal dabar nera, man tik itarimas is anksciau likes turbut. Bet siulau sulaukt daugiau nuomoniu.

Suderinimo aktas cia ne prie ko. O valiutiniu saskaitu likuciu pokyciai turetu buti ivertinti. Ir ne tik jie jei buvo apmokejimai tam uzsieniui turetu buti ivertinti ir valiutiniu atsiskaitymu saskaitu pokyciai (t.y. ivertinta tikroji jusu pirktu prekiu ar paslaugu kaina). Tai ats: Taip.

Pagal vien tik kpo (be ppk) nebuciau tikras. Ekfin 780 nutarimas taip nesako lygtai, o kito TA leidziancio toki dalyka nezinau. L. idomu. Klausyk, jei turesi laiko paieskot tokio TA ir parasyk butinai. Tikrai butu idomu. Nieko negirdejau.

Del termino jei butu leidziama manau terminas nebutu ribojamas. O del pranesimo. Tai pg. brangaus turto deklaravimo istatyma jei paskolinsit virs berods 30000 Lt (mineto istatymo 3 str. - dabar nezinau kokia ta suma) teks imonei pranesti vmi iki kitu metu balandzio 1.

Neskubek giedreja. Tai kad neradu nereiskia kad nera apribojimu. Tiesiog nerandu. Palauk rytojaus. Kazkas tikrai tures daugiau info. Man sitai atrodo nekaip bet gal tik del to kad anksciau turejau tokia nuomone - jau neatsimenu kodel tokia susiformavau.
O del beprocentines, tai abejociau. Bendrove ir akcininkas tai nors ir ta pati ranka bet valstybei tai 2 skirtingi vienetai su savo pareigom ir teisem. Bendrovei skolinti pinigus be naudos nera operacija turinti ekonomini pagrinda. Juk bendroves tikslas daryti piniga, investuoti piniga ir gauti is to nauda. Bijau kad jei tokia paskola butu leidziama tai turetu buti rinkos kainomis ir geriausia prirista prie libor'o ar jo atmainu. Kad pastoviai butu islaikoma rinkos tendencija. Kol kas radau tik viena mano mineta apribojima, siandien jau nerasiu. Gal rytoj kas daugiau parasys.

[quote=uoga]

Tikrai gali israsyti ta .

Ai supratau pas jus tai galutine saskaita. Pas mane s.p. perdarytas smarkiai tai jau nezinau kas ta 650. Nu tai ok suplauks ta 650 suma i pajamu ir sanaudu suvestine (ten lygtai 39). Pasiskaiciuosi siu metu pelno mok (nepamirsk ta 650 suma nemazins siu metu apmokestinamuju pajamu (ir pelno)) iskelsi ji i 47..... (moketinas pelno mok) ir likusi suma kuria mazins ta 650 suma, iskelsi i 34.... (nepaskirstytas ataskaitiniu m pelnas).

O kur keliavo is 650

Ot paklausei giedreja. Anksciau buvau tokios nuomones kad bendrove negali skolinti fiz asm jei nesivercia kredito veikla. Dabar nerandu. Yra tik apribojimas, kad bendroves paskolintu lesu suma negali buti didesne nei jos nuosavas kapitalas (tai butu akcinis kapitalas + nepaskirstytas pelnas + rezervai ir kita grubiai tariant).

Pelno apyskaitoje (pelno mokescio deklaracijoje dabar) kisk i 22 eilute. Ta suma.
Ta klaidos taisymo suma debete turejo nukeliauti i koki 69 (pelno paskirstymo saskaita pg. pavyzdini saskaitu plana.) arba kokia specialia saskaita tokioms klaidoms.

Taisymas darytas 2002 m. tai ir iraso data matyt 2002m. Tai ir 2002m. pelno ataskaitoje kisk kur nors ypatingos veiklos netekimuose ir pelno apyskaitoje nepamirsk jog tai nemazinancios 2002m. pelno islaidos.
As jau minejau kad pelno mokestis nemazina pelno. Jis mazina nepaskirstytaji pelna (paskaityk ka rasiau). Paziurek i kokia saskaita debete nukeliavo taisymas ?

Priesingai daliai as taip optimistiskai neziuriu.
Man tai cia (is to kas isdestyta) pakankamai aiskiai parasyta kad lizingas jus apzenijo su tuo turtu ir nera suinteresuotas pasiimti sau irengimu ir ieskoti naujo pirkejo. Bet galit siulyti, tartis kad jie pasiima atgal, su salyga kad per juos tam tikro laiko begyje imsit naujus irengimus. Bet as lizingo vietoje siusciau jus toli toli pakises sutarti, tu irengimu gal niekam nereikia, ir valachitos cia nerealiai. Nebent pazistamu geru turesit. Parasyk kaip baigsis. Is tikro dazna problema todel labai idomu.

Uoga arba nepriskaiciavot pelno mokescio, o tai reiskia matyt kad ir nesumokejot arba jei priskaiciavot tai kur nukeliavo debeto dalis. Kazkur turejo nukeliauti ? Nes jei ne tai jokio balanso buti negalejo.

Reikia daugiau info. Pelno mokestis nemazina pelno mokescio. Jis mazina sukaupta ir nepanaudota praejusiu ir ataskaitiniu metu pelna arba jei tokiu nera nuosava kapitala. Nesupratau ka reiskia traukiamas i balansa ?

Konto darbo pagrindas ir jautriausia vieta yra pamatines duomenu bazes - registrai. Kai jie suvesti tvarkingai gali dirbti. Jei ne geriau isvis nedirbk. Ir is viso perejimas nuo rankines, excelines ar access'ines ar kitu programu apskaitos turetu buti paraleliai vedama senaja sistema ir kartu naujaja programa. Kai isitinkini kad naujoji programa dirba gerai gali palikti senaja uztarnautam poilsiui. Bet persidengimas turi buti. Patarimas.

Teztour nevesk tu dochlu uzsakymu. Ten pardavimo kaina apvalinama blogai. Jei pvz. 1.2589 tau apvalins 1.25, visai nukerta gala. Pardavimuose taip nedaro. Norint vesti pardavima ar pirkima. Turi patikrinti ar tinka saskaitu planas ir ar buhalteriniuose sablonuose nurodytos tau tinkancios saskaitos. Jei keisi s. plana gali tekti keisti sablonus. Taip pat turi buti suvestos prekes ir nurodytos ju saskaitu priklausomybes. Ir aplamai nesiulau pradeti dirbti neisstudijavus duodamu knygu. Ten labai aiskiai nurodyta viskas is eiles ka reikia daryti. Konto problema jog reikia sugaisti laiko ja paleisti. Paskirk pora dieneliu kad perskaityti ir isiminti konto sistema. O tada sesk ir is naujo skaityk ir daryk kartu viska su knyga. Taip gal isvengsti didesniu bedu.

Stai variantas. Esant 1024x768 nustatytai skiriamajai gebai monitaras turi laikyti apie 100Mhz maksimalia skleistine. Sito ir klausk pirkdama ar laiko tiek. Tegu ijungia ir parodo.
O jei issirinksi dideli monitara ir noresi dirbti su 1600x1200 geba dar pasirinksi daugiau nei 256 atspalvius (pvz true color 32 bit) tai tau reikes vaizdo kortos kuri turetu nemaza vaizdo atminti. Tai issirinkus monitoriu ziurek kaip dirbsi ir rinkis atitinkamos talpos vaizdo plokste.
Trumpai tariant kuo didesne skiriamoji geba, kuo daugiau spalvu naudosi tuo daugiau reikes vaizdo plokstes atminties.

Monitaro skiriamoji geba turetu buti ne mazesne kaip 1024x768. Tai apsprendzia kauke ir istrizaine. Kuo didesne geba tuo geriau tu galesi bet kada naudoti mazesne. Bet kuo didesne istraizaine tuo mazesne skleistine t.y. tuo reciau atnaujinamas vaizdas. Turi issirinkti optimuma Tau.

Jei pasirinksi LCD tai kaip minejau ieskok juodu tasku, jei CRT tai kaip minejau geriau plokscia ir parametrai:
Istrizaine - ne maziau 15"
Vertikali skleistine - 75-100 ir daugiau MHz
Tasko dydis kuo mazesnis tuo geriau (bent man) maziausias 0.24
Kauke pasidomek kokia. Apvalius skyluciu kauke laikui begant deformuojasi centre ir ten sumazeja vaizdo ryskumas. Man kaip minejau praeina trinitronas - tai tokie vertikalus vamzdeliai (tai tokio tipo kauke) jie turi trukuma kad kartais ekrane matosi toki vertikali linija - labai neryski bet biski iziurima. Nauja nebloga kauke tai pailgos skylutes, nezinau atsiliepimu. Kol kas nesiskunde niekas. Man atrodo kad ja pradejo gaminti taiwanis.

Kaip minejau jei ziuresi filmus tau reikia CRT. LCD graziai atrodo mazai vietos uzima, akys nevergsta ir ju emisija maza. Bet filmams ir grafikai rimtai jie nelabai tinka. Be to jie (LCD) biski kitaip spalvas vaizduoja ir nera kartais reikiamo kontrasto (cia labai uzknisa, patikek).

Monitoriai paprastai universalus bet daznai yra tam tikra priklausomybe tarp monitaro ir vaizdo plokstes. Geriausia kad issirinkus vaizdo plokste tau pasiulytu pardavejas ir monitora jai.

Klausi Tomo bet gal nesupyks jei biski atsakysiu.
CRT tai paprastas monitorius ta didele deze.
LCD tai skystu kristalu tas kaip notebook'o.

Kaip minejau anksciau rasydamas pasiziurek CRT parametrus. Gal tik nepaminejau istrizaines. Ne maziau 15" (coliu) rinkis. LCD bus tikrai brangesnis (tokios pacios istrizaines)

Saulele perskaityk tai ka parasiau, pasiimk ta kad ir avitelos kaininka ir ieskok raktiniu zodziu. Po biski viskas aiskes. Sakykim darbe su 1GHz "intel" celerono procu, 20GB hard disku "maxtor", 256MB ram'u dimm kazkieno (bet kieno), "DFI" motina CS35TCL, midi tower case kazkuris - korpusas, - su tokiu dirbu jau netoli 2 metu. Ir dar dirbsiu kokia metus tai tikrai. Tai daryk isvadas.

Nera ka gylintis, rasai kas neaisku. Sunkiausia issirinkti motina. Cia ir man sunku. Toliau viskas kaip per sviesta. Pamirsau pasakyti pirmas punktas turetu buti : kiek pinigelio skirsi kompui. Parasyk, pasakysiu kas gali gautis.

Kas netikslu rasyki tikslinsiu, kas neaisku klauskit. Kaune galiu pasakyti ir kas geriau siulo, kas importuoja pats, o kai kas ir kontrabanda - o tai aisku parduoda pigiau. Mazos bendroves vertinancios kiekviena klientuka kartais pasiulo geriau nei magnatai. Pvz BMS'as turi savo senus klientus ir kainu nederina paprastam pirkejui itin. O vien jo dukterine bendrove krecia dempingo bajerius (cia atskira sneka).

1. Bendrais bruozais apmastai parametrus. Pvz. 2.4GHz procas, 512Ram’as, 60GB hardas
2. Isirenki motina. Prie jos derinsi proca ir ram’a, bei P 4 su intelio motina sistemoms korpusa. Kiekviena motina pritaikyta tik tam tikriems procams ir palaiko tam tikra ram’a pvz 800Mhz. Tai pagrindinis elementas ir jam pinigu gaileti nereikia. Ypac jei kompas gali buti modernizuojamas ateity. Man praeina intelio plokstes, bet jos turi ypatybe – turi buti porinis ram’o skaicius. Neidesi vienos ram’o ploksteles. Neblogos DFI pg. kaina. Beje jei pirksi senesne plokste pasiklausk del kontrolerio. Senose ir pasirodo ne visai senose kontroleris atskirai eina (cia buvo sokas man). Daznai kaina atrodo del to mazesne.
3. Is motinai tinkanciu procu renkiesi sau patinkanti. As megstu AMD bet jiems reikia gero cooler’io. Tas daznai uzia klaikiai. Todel reikia storasienio korpuso. L. Patinka intelio. Celeronas geras tuo kad pakencia didelias temperaturas ir nesuderinta kompa t.y. kiti irenginiai gali buti visai neatiderinti – jis konfliktus pakencia. P4 mano megstamiausias. Klaikiai patinka bet jo kainos ir kokybes santykis prastesnis uz tos pacios klases AMD. Cooler’is paprastai buna prie proco (aprasyme zodelis box), bet pasidomek. AMD kartais patartina pasikeisti gamyklini cooler’i.
4. Ram’as. Dabar geras kokybes ir kainos santykis dimm’o visi ir deda. Kas turi babkiu gali deti rimm’a (bet bet kuriuo atveju kojeliu modelis DDR). Geras dalykas rimm’as bet kaina kol kas kosmine. Su rimm’u bus malonu dirbti. As susidariau ispudi kad Kingstonas vienas geriausiu. Bet tenka kazkiek moketi uz varda. Kuo didesnis tuo dirbti maloniau. Jei neuztenka Ram’o bus saugoma kietam diske (virtual memory). O sio nuskaitymo greitis sudinas lyginant su ram’u. Taigi kompas letes. Neverta pirkti ram’o su 1026Mhz jei motina palaiko tik 800Mhz. Manau 256MB ram’o talpos kaip minimum reikia.
5. Hardas. Jei neklystu vieno GB kaina pigiausia gaunasi perkant 60GB. As rinkciausi WD bet Maxtor’as pilnai tinka. Seagate’as seniau buvo pats tas dabar mano nuomone pasigadino biski. Kuo didesnis nuskaitymo greitis tuo geraiau 7200 norma. Cache’as apie 8MB butu pats tas tai labai svarbus darbo greiciui. Jei dar kas giliau nori list tai reiketu ziureti juntis pvz UDMA100. Tai irgi atsiliepia darbo greiciui.
6. Vaizdas. Nezinau kas geriau. Radeon’as ar gforce’as. Jei radeonas ATI cipas – viska sprendzia sita mikroschema. Kiekviena mikroshema kazkuo pranasesne uz konkurentu. Jei filmai aisku gforce’as. Jei noresit papildomai prisijungti ten skaitmenine vaizdo kamera irgi gforce’as. Jis turi ir skaitmeninio vaizdo iseiti. Jei kruta grafika autocad’as ar pan. daug kas pataria radeona. Kuo talpesne pvz 128MB.
7. Korpusas. Kuo didesnis tuo geriau. Ir jei motina intelio su P4 korpusas yra specialus butent jai. Nuo maitinimo bloko yra atskira jungtis. Reikia ziureti kad maitinimo blokas butu ne per zemai. Kad tvirtinimas butu patogus. Ir skarda turetu buti apie 1.5-2mm. Ne taip cooler’is uz ir vibracija nesijaus.
8. Jei atskira garso korta tai creativas pats tas. Bet kolonkes derinti reiketu. Jei pas tave creativas 5.1 tai ir pasistacius dvi koloneles paprastas neisnaudosit jo galimybiu. Daugumoje motinu audio buna viduje. Bet butinai tokiu atveju reiketu is motinu gamintojo saito parsisiusti codec’a tam audio. O tai bus kaip pas mane viskas pagreitintai. Jis gali uzimti iki 20Mb.
9. Monitaras. Cia ilga kalba. Jo neatnaujinsi tai pinigu skaiciuoti nereikia. Norint maloniai dirbti aisku plokscias. CRT: Tasko dydis 0.24. pats maziausias. Skleistine apie 100Mhz ir jei yra galimybe dar daugiau. Realiai jie nelaiko tiek kiek raso. Nebent pirmas dvi dienas. Kauke - visai nieko trinitronas. LCD: filmu su juo nepaziuresi. Kokioje programoje padaryti kad butu visas vaizdas baltas ir ieskokit juodu tasku. Keli taskai baike. Bet jei virs 10 tai ieskokit kito monitaro.

Nepagailekit kabeliu gerai ekranuotu ir ju jungtis pirkit nepigius. Jei norit maximumo intelio procas turetu tupeti intelio motinoj. Kiti irenginiai pg. patoguma. CD ir flopikas normalus TEAC’o. Svarbu nuskaitymo greitis ir cache’as kaip ir hardui. Nesiulau pirkti CD paprasto, kai CD-RW kainuoja ~ tik 100 Lt daugiau. Peles idomios optines bet man labiau praeina logitech’o rutuline.
Surinkejas tegu suformatuoja harda ntfs formatu – patarimas. Galesit atskirti savo darbo terpe nuo vaiku windows’uose. Visai nieko isideti dvi OS. Linux’as nemokamas senesnis. Gaila pats nedaug dirbes, bet labai idomu. Bet uztat girdejau internetas Linux’uose veikia kelis kart greiciau nei windowsuose. Nezinau ar cia priklauso nuo narsykles ar nuo OS bet tokie gandai. Tomas cia daugiau pasakytu.

Cia buvau pats siuntinedamas uzklausimus susirases, tai biski pakoregavau, atleiskit uz klaidas. Siulau, paskambinat ar emailinat ar nueinat i kokia kompiuterastu bendrove bendrai nusakot kam naudosit kompa ir tegu ismeta komercini emailu. Tada issiuntijat kitom bendrovem ir ziurit kiek jie uz tai nori tegu siuncia savo ats. Issirinksit pigiausia.

Saulele jei noretum pirkti dalimis galiu duoti trumpa aprasyma ka galetum rinktis. Detaliu privalumas yra tai jog zinai kad gauni tas detales uz kurias moki. Trukumas tai jog reikia zmogaus kuris surinktu prie tavo akiu ir tai kainuoja. Bet tai verta mano nuomone.

Rasida, kad visi butu tokiu humanisku paziuru. Situacija kvaila. Irodyti praktiskai neimanoma. Kad isidejo babkes tai taip, O ar jos darbuotojo ar imones - be sansu. Galima kaltinti nuosavu pinigu laikymu kasoje, bet nuo to blogiau imonei. O atsargu apskaita garantija periodine, o dar kur maistas imones saskaita, maisto atsargu tempimas namo. Jei apskustu teisme, neisivaizduoju, butu idomu suzinoti proceso eiga. Bet nustebciau daugiau jei teismas palaikytu imones puse. Nu as vis dar siulau pasinaudoti patarimu Devi.