Na baikime, ar tai tikrai ta situacija?
Juk žinia, kas yra ginčai. Aš pati pasižymėjusi aštriais ginčais ir manęs tikrai daug kas taxe nemyli... Bet praktiškai nėra žmonių , apie kuriuos būčiau kažkokios ypatingai blogos nuomonės.
Šita situacija bjauri. Mes esame moterys, esame mamos. Todėl ir skauda širdį dėl mažos mergaitės. Todėl ir emocijos liejasi.

Na kam vėl tas, vieniems galima, kitiems negalima.
Apie ligas ir vaikus, tai čia, matyt, akmuo į mano daržą. Bet paprasčiausiai tai dar kartą įrodo, kad mes, paprasti mirtingieji, faktus traktuojame taip, kaip mums patogiau, kaip mums atrodo, ką esame patyrę. Ir visi jaučiasi teisūs.
Bet kiek tai arti ar toli nuo tiesos, vienas Dievas težino. O tie, kurie gal ir galėtų kažkiek mums praskaidrinti situaciją, nedaro nieko. Ir jau daug metų...

Juk ja taip pat manipuliuojama. Kalba išmoktą tekstą, internete blogą rašo... Iš kur tokie išminties klodai...
Aš esu ta, kuri netiki sąmokslo teorijomis už kiekvieno kampo, bet šiuo atveju aš tiesiog negaliu galvoti kitaip.

Būtent. Ir asmeninė patirtis gal gali praversti kažką analizuojant ir teisiant "virtuvėje", o šiuo atveju perdaug didelė klaidos kaina.
Baisu. Ar atsiras kažkoks protingas sprendimas. Aš tuo jau nebetikiu.

Viskas tvarkoje, DKate. Aš tave kuo puikiausiai suprantu. Ir sorry, kad išprovokavome parašyti tai, ko, matyt, nenorėjai. Bet, matai, tikslas yra pasiektas. Yra nukreipiamas dėmesys nuo esmės. Situaciją juk žmonės dabar analizuoja per savo patirties ir emocijų prizmę, o nuo tiesos tai ojoj kaip toli. Tau sukelia abejonių tas įrašas, kitam ne. Vat ir gaunasi, vietoje specialistų normalių išaiškinimų, normalios reakcijos, teisiama yra virtuvės lygyje. Juk ir ginčas vyksta grynai emociškai- nepatinka Venckienė (man ji taip pat nepatinka), vadinasi, reikia atiduoti vaiką mamai, kurios nekaltumas dar neįrodytas. Juk ji buvo apkaltinta baisiais dalykais,vadovaujantis sveika logika, ji pirmoji turėtų būti suinteresuota, kad kuo greičiau būtų įrodytas jos nekaltumas. Bet kažkaip aš to nematau...
Laikas eina. Jau viskas labai labai labai pavėluota.Aš neįsivaizduoju, ką dabar dar galima išsiaiškinti.
O tiesa slypi kažkur anapus.
Aš net vaistų išgėriau pamačiusi tas visas nesąmones. Ir tokia neviltis apima.

"Asocijuotas asmuo" darbuotojas nelabai gali teikti paskolų įmonei. Bus pažeisti tam tikri įstatymai.
Tegu neša į banką pinigus.

Aš kantri.
Aš taip auklėta, kad kovoti reikia su priežastimi, o ne su pasekmėm. Čia matome pasekmes visiško teisėsaugos ar tai neįgalumo, ar tai didžiulio nenoro išsiaiškinti teisybę. Todėl ir sakau, kad ši byla pasmerkta. Matyt, per didelės jėgos nenori teisybės. Kito paaiškinimo nematau.

Negi jūs nematote, kad tai , kas vyksta palanku ne vaikui, ne jos motinai, ne teisėjai, o kažkam, kas nenori teisybės.

Na va, gražiausiai- pedofilijos skandalas Australijoje...
NIEKO šitoje žemėje nėra baisiau už pedofiliją. Ir mano nuomonės niekas nebepakeis. Ir aš kaip pilietė, normali visuomenės narė, noriu, kad man pradžioje įrodytų, kad pedofilijos tikrai nebuvo, tada pirmoji stosiu mamos pusėn.

Kažkaip įsivaizdavau, kad jūs skaityti mokate...
Mano nuomonė apie šį konkretų atvejį nepasikeitė nei vienu PROCENTU.
Nes knygose teisybė IŠSIAIŠKINAMA, o čia- BE ŠANSŲ.

O aš nebeskaitau.
ir nebesinervuoju.
Nei dėl mamos, nei tetos, nei dėl mergaitės (jau nebe).
Niekada nepateisinau jokio smurto, tuo labiau žudynių. Vienareikšmiškai.

Bet nesuprantu vieno- jei tėvas laksto metus su TOKIAIS pareiškimais (daleiskim melagingais) ir NIEKAS nereaguoja, na žinot, sorry... Kur gi tada tas garbingasis Kėdainių ar koks ten teismas buvo???? Tokias kalbas apie mažą vaiką reikėjo tuoj pat užraukt, arba išsiaiškinti tiesą... Bet tos tiesos nereikia, arba kažkas jos labai bijo. Kito paaiškinimo aš nerandu.
Ir nebesinervuoju. Nes nieko nebus. Šita byla pasmerkta. Nes yra jėgos, kurioms teisybė paprasčiausiai nereikalinga, o gal net ir pavojinga. O cirkas su vaiko plėšymu į gabalėlius labai palankus- atitraukia nuo nereikalingų minčių ir išvadų.
Tai tiek.

Iš tikro pats geriausias komentaras. Pritariu 100 procentų. Kažkada rašiau tą patį, tik ne taip vaizdingai.
Baisiausia, kad tos bylos kažkas visai nenori nagrinėti. Jau daug metų. Tai sukelia tik didžiulius klausimus, nes laikas eina , vaikas auga. Ir vietoj to, kad kuo greičiau užbaigt ir netraumuot, daroma viskas atvirkščiai. Nes KAŽKAM to labai reikia.
O nuo ko saugoma gerb. mama Stankūnaitė, man niekas ir nepaaiškino. Aš NESUPRANTU.
Ir argumentai nieko Ū ten labai nepadovanojo, žirklutes nupirko, mergaitė prisifantazavo- sorry, bet juokingi.
Kaip ir paskendimai balutėje.

Man labai patinka toks amerikiečių autorius Harlan Coben. Paskutinė jo išleista knyga vadinasi "Sučiuptas". Ten būtent apie tai, kaip lengva žiniasklaidai nekaltą padaryti kaltu. Padaryti pedofilu. Gera, labai gera knyga.
Ir su Pūru sutinku. Ir į tą filmą gal dar spėsiu.
Bet... Mūsų lietuviška istorija. Yra didžiulis rezonansas, didžiulis visuomenės susidomėjimas.
O kaip išsprendė- nėra žmogaus-nėra problemos. Vienas balutėje paskendo, kitas užspringo...
Sorry, bet manęs tai neįtikino.
Ir jei tai sudėliojimas taškų ant "i", tai ką aš žinau...

Aš pavasarinuos. Pilnu tempu.
Mačiau "Neliečiamieji", labai geras. Dar labai geri R.Polanskio "Kivirčas" ir "Pakalbėkime apie Keviną" su Tilda Svinton.
Bet visus juos galima nusipirataut. Dar galima.
Bet vakar pažiūrėjau nerealų filmą:
www.kinopavasaris.lt/filmas?id=1330465199
Kažkas tokio. Net neįsivaizduoju,iš kur jį galima būtų "nusileist".
Ne tas žodis REKOMENDUOJU.

Daug anekdotų ta tema yra, apie pesimistus ir optimistus.
Gal, ko gero, reikia viduriuko. Kartais paverkt, bet ir pasidžiaugt reikia mokėt.
Nežinau , kaip galima gyventi visą laiką dejuojant. Suprantu dar, kai verkia žmonės, kuriems iš tikro yra labai blogai.
Tai kelias į visišką susinaikinimą, ne tik dvasinį, bet ir fizinį.

O dėl psichologijos knygų. Kas jas atmeta, neteisūs. Čia mano nuomonė. Bet. Jei tu paimi knygą ir tikiesi, kad ją perskaitęs, staiga tapsi kitu žmogumi, tikrai geriau neimti net į rankas. Bet kai ji yra tik pagalbinė priemonė susivokti, susirikiuoti mintis, kartais labai padeda. Ypač prieš miegą.

Valio. Aš NEMĖGSTU šokolado. Tik pienišką kartais. Va kaip man gerai. Labai mėgstu vynuoges. Turiu jų visą bliūdą

Va būtent.
Aš labai nenorėčiau, kad mano vaikas išvažiuotų iš Lietuvos. Bet , matyt, ir kryžium negulčiau.
Jaunimas "turi turi turi". Kalbėt ir apeliuot galime iki Paskutinio Teismo dienos. Bet nuo to situacija nesikeis. Jaunimas mato pavyzdžius, mato, kad be pažinčių ,be dar kažko praktiškai šansų nėra.
Ne visi kuria darbo vietas, kai kurie jose ir dirba. Ir gerai dirba, ir sunkiai.
Apie tai ir kalba Maldeikienė. Ir aš daug kur su ja sutinku.

O tai kaip tamsta tą sistemą vadina?

Na, kiek atsimenu, nieko tam konkrečiam politikui nepakenkė. Nors tikrai nesu JO gerbėja. Nieko jis ir neslėpė.
Sakote, nepamatyti. Taip, tai buvo atvejis, kai galima buvo nepamatyti. Bet nesiplėsiu.
Turiu menką patirtį bendraujant su narkotikus vartojančiais. Patikėkit... Pirma, tai baisu. Antra, aš labai pakeičiau nuomonę apie tuos žmones. Tai BAISI nelaimė, iš kurios išsivaduot pasiseka stipriausiems. Turiu paauglę dukrą. Neduok, Dieve.
O-nėra daroma. Čia apie ką? Kaip tai nieko nedaroma.
Bet ši problema Vakaruose, kur daug daugiau daroma mūsų akimis, yra DAUG didesnė. Visas pasaulis nesugeba su tuo sukovot. Pri ko čia mūsų valstybė, nesuprantu.

Daugiapartinė sistema nieko blogo, ir partijas rinkti -nieko blogo. Asmenybės gali laisvai iškilti ir jose. Čia mano nuomonė. Tokia ir pasaulinė praktika. Bet kad tos partijos mūsuose... Šiaip jau normalios klasikinės partijos kaipo ir nėra... Nei vienos.
O dėl aptariamos temos. Dėl skambučių ir vidaus politikos, komisijos ir etc. Įdomiausia buvo pasiklausyti profesionalų nuomonės. Kažkaip viskas kitaip susidėliojo (pasirodo, skambinti niekur pasaulyje nedraudžiama). Įdomiausia, kad tų žmonių paklausė, kodėl jie pritaria Prezidentei, nors ją visada kritikavo. Labai protingas atsakymas- turi būti ne išankstinės nuostatos, o konkrečių veiksmų vertinimas.
Ir man šioje situacijoje kolkas niekas neaišku.

Ne, tikrai neaišku. Tai tik viena iš galimybių. Neskaičiuosiu procentais, kokia jos tikimybė.

100 procentų pritariu.
Sakau, nenoriu plėstis, nemėgstu pletkų, iš principo.

Žiauriai čia. Ta dukra susitvarkė, bent jau taip skelbia. Bet gal nereikia pletkų. Žinua apie tą šeimą ir tą mergaitę daugiau. Neduok Dieve.
Tai ne tas atvejis, kai reikia atsistatydint, mano nuomone.

Man VISAI NERŪPI Prezidentės asmeninis gyvenimas. Bent dabar. Kolkas. Gal memuarus ir skaitysiu.

Į pirmą teiginį. Vaje vaje. Pavyzdžių prašom. Vien taxe Prezidentei - pradedant psichologiniu portretu, baigiant epitetais. Kažkodėl dalyvius dar matau- gyvus ir sveikus.

Antras. Tu gal referendumą kokį suorganizavęs buvai? Kodėl nežinojau? Nedalyvavau aš.
Ar tavo nuomonė- didžiosios tautos dalies nuomonė?

Trečia- man iki šiol kaip pilietei neaišku- KAS nutekino informaciją. Todėl sakyti, kas teisus- nesiimu.

Ketvirta. Dėl mano minėtų piliečių. Nuomonė sutampa su daugumos. Bet supraskit , man svetimi epitetai, kaip kažkoks -barzdis pvz. O trumpinys AMB labai patiko. Čia pagarba tik ta prasme, neimant darbų. Aš prieš patyčias

Amadina, tik labai prašau nesuprask manęs neteisingai, aš tikrai ne specialiai oponuoju. Paprasčiausiai kalbam apie aktualias temas
Aš irgi pradžioj labai pykau ant Maldeikienės. Po to įsiklausiau į tai, ką ji sako. Net mano mama pensininkė daug kur jai pritaria.
Ji labiausiai nepritaria grąžinimui pensijų dirbantiesiems. Aš taip pat pritariu. Didžiulės sumos, o nauda?
Jaunom šeimom su mažais vaikais tikrai sunkiau.
Kol gyvena du pensininkai, jiems tikrai nėra labai sunku. Sunku būna, kai lieka vienas. Teisinga būtų ne grąžinti kažkokias fantomines sumas, o pvz. mokėti pusę sutuoktinio pensijos. Mano galva tai būtų teisingiau, gal ir kompensacijų tiek nereiktų.

Bet sąlyga- butas įtelpa į normas...
O atsikratyt didelio buto yra sunku. Šansai menki. Vat ir gaunasi fignia.

Mes čia taip pavėluotai Artą sveikinam. Bet geriau vėliau

O čia dar Artukui.
Su Tortadieniu

Žadėta žibutė Kristianai.

Gal taip auklėta esu.
Niekada nebuvau nei p. Lansbergio, nei p. Brazausko gerbėja.
Bet kalbėdama apie juos, išlaikau deramą pagarbą.

O kai paklausai, kad ir to pačio E.Kūrio, tada atrodo dar viskas kitaip. Ir ta komisija su visom išvadom kitoje šviesoje pasirodo.
Tada ir konservatorių pozicija man neatrodo tokia argumentuota. Nors aš, kaip pilietė, tikrai noriu, kad nebūtų jovalo, jau rašiau, kad Kubilius tikrai, mano nuomone, turi likti, visai dabar nereikia Mazuronio valdžios (o jam taip norisi, kad net santūriai paslėpti kaip pvz. Butkevičius nesugeba)ir pan. Ir todėl man labai gaila, kad daromas chaosas beveik lygioje vietoje.
O dėl meilės - nemeilės. Kur matėt žodį meilė?
Man nepriimtini epitetai, ir viskas.

Aš, pavyzdžiui, ir nemyliu besąlygiškai. Bet stengiuosi pažiūrėti iš kitos pusės, paanalizuoti. Man labai patiko Degutienė, bet dabar po skandalo su sūnumi negaliu žiūrėti į ją taip, kaip anksčiau. Bet jos gerąsias savybes vistiek matau ir matysiu.
Kaltiname mes juk tik vieną pusę. O man atrodo, kad čia situacija tikrai daug sudėtingesnė, mes nežinome visų povandeninių srovių. Aš nesuprantu, kodėk Prezidentė turi stot į vieną pusę?
Man kaip pilietei nepriimtini tokie išsireiškimai, kaip persona, madam ar pan. Kalba eina apie aukščiausią valstybės asmenį. O tokie epitetai ne žemina Prezidentę, o parodo kalbėtojo asmenybės tam tikrus niuansus, ko gero. Negerai, kai neapykanta taip afišuojama.

Matot, kokia įdomi diskusija.
O esmė jos viena- nemylime Prezidentės, vadiname ją visokiais vardais (o dar sakote, kad mūsų Valstybėje nesaugu),nors ji išrinkta mūsų valstybės Prezidentė, ir, mano galva, atstovaujanti jai visai neprastai, jai "kariame" visas nuodėmes.
Dabar pažiūrėkime iš kitos pusės. Mylime Prezidentę (ar bent jau patinka labiau už kitus politikus) , ir matome visą situaciją visai kitoje šviesoje. Vat tiap...