Vaikui parvežė vokiečių rinktinės maikę su L.Podolski numeriu (20), nelabai norėjo, bet po vakarykščių 2 įvarčių dabar patenkintas vaikšto

Pabandysiu pasidalinti savo mintimis.
PLN204a 1eil. Pajamos (įplaukos) iš viso (be kitų sumuoja ir 33 eilutę, į kurią duomenys patenka iš PLN204B priedo 7 eil.), todėl darau išvadą, kad į įmonės mokestinio laikotarpio pajamas įskaičiuojamos ne VP perleidimo pajamos, bet VP perleidimo pelnas. Todėl, spėju, galima drąsiai sukti metinę VP apyvartą, nebijant viršyti 1 mln. Lt ir PMĮ 5 str. 4d. nuostata bus galima pasinaudoti.

IĮ prekiauja VP.
PMĮ 5 str. "4. Pelno nesiekiančių vienetų, kurių mokestinio laikotarpio pajamos iš ūkinės komercinės veiklos neviršija 1 milijono litų, apmokestinamojo pelno dalis, atitinkanti 25 tūkstančių litų sumą, apmokestinama taikant 0 procentų mokesčio tarifą, o likusi apmokestinamojo pelno dalis – taikant 15 procentų mokesčio tarifą."

Ar teisingai suprantu, kad norint atitikti šio straipsnio reikalavimus, reikia sekti, kad PLN204B priedo 1 eil. "Vertybinių popierių perleidimo pajamos" nevirsytu 1 mln. Lt (darant prielaidą, kad kitų pajamų įmonė neturi)

Nebeliko vietos pakeitimams DS žurnale 8 stulpelyje. Ar reikia užvesti tam darbuotojui naują eilutę ir joje pildyti tik DS pakeitimus (8 grafą), ar į tą eilutę perrašyti visą informaciją?

2005 m. buvo atlikta rekonstrukcija, praėjo 24 mėn. iki pardavimo, todėl be PVM

tai būtų
D6123 (leidžiami atskaitymai)
K2711

Parduotos patalpos be PVM. Rekonstrukcijos PVM buvo įtrauktas į atskaitą. Tikslinama PVM atskaita, į biudžetą reikia grąžinti ~20000 Lt.
Padėkit su korespondencija.
D???
K2711

taip šito ir klausiau, bet jei tai daro ne PVM mokėtojas, nusipirkęs maržinį auto, tai parduoda ir atperka be PVM, bet ir maržos neskaičiuoja?

Loreta13 ačiū už pagalbą.
O jeigu iš karto sudaroma atgalinio lizingo sutartis (auto parduodamas-atperkamas iš lizingo bendrovės), kaip tuomet PVM mokėtojas turėtų eilgtis su marža.

Įmonė ne PVM mokėtojas nusipirko lengajį auto (IT), be PVM, sąskaitoje nurodyta "marža PVMĮ 106-110 str." Kaip suprantu tai paprastas įsigijimas ne PVM mokėtojui, nereikia maržinių prekių žurnalo vesti, apskritai jei įmonė netaps PVM mokėtoju iki šio auto pardavimo, į maržą nekreipti dėmesio?

temoje tax.lt/postx1843-0-20.html radau VMI atsakimą į panašų paklausimą + paskambinauį VMI. Atsakimas - jei naudosim PVM apmokestinamoje veikloje, tai atskaita galima.

matininkai po laukus važinės

už keturratį motociklą kaip suprantu PVM atskaityti galima, juk ne lengvasis auto?

2 artas71
grubus PVZ: Turi IT - įsigijimo vertė 120 000 Lt, nusidėvėjimas - 40 000 Lt. Liko dėvėti 4 metai. Parduodu lizingui už 100 000 Lt (PVM paprastumo dėlei neimam). Lizingo trukmė 3 metai.
D271 100 000
D12X7 40 000
K12X0 120 000
K444 20 000 (pelnas)
perku iš lizingo
D12X0 105 000
K440 100 000
K271 5 000 (sutarties mokestis)
nusidėvėjimas (skaičiuoju metinį 105 000/4 m.)
D6115 26 250
K12X7 26 250
pelno amortizavimas per 3 metus (20 000/3 m.)
D444 6667
K6115 6667
metinis nusidėvėjimas pagal - 26250-6667=19583
Pagal PMĮ nusidėvėjimą reiktų skaičiuoti nuo likutinės vertės 80 000 + 5000 (sutarteis mokestis). 85 000/4 m.=21250 lt (tik nesuprantu kur skaičiavimą reiktų tęsti?)
Skirtumas tarp PMĮ ir finansinės apskaitos 1667 lt. Ar tai reikšminga sumą, kurią turėčiau parodyti PLN204 40 eilutėje, ar nereikšminga ir tiesiog nieko nedarau.

paklausiu dar kartelį. Jeigu atgalinio lizingo trukmė nesutampa su IT likusiu nusidėvėjimo laikotarpiu, kaip atliekat palyginamąjį ( ir PMĮ) nusidėvėjimo skaičiavimą (programoje ar kažkur excel'yje dėl saves pasiskaičiuojat?).
Pagal nusidėvėjimą skaičuoju per likusį laikotarpį, bet nuo naujos vertės + sutarties mokestis (registruoju programoje) ir amortizuoju pelną per lizingo laikotarpį. Pagal PMĮ tęsiu nusidėvėjimo skaičiavimą per likusį nusidėvėjimo laikotarpį nuo likutinės vertės padidintos sutarties mokesčiu (kur reikia atlikti šį skaičiavimą - kažkur rankutėm ne programoje?). Jei lizingo trukmė nesutampa su likusiu nusidėvėjimo laikotarpiu atsiranda sumos, kuriomis pelno mokesčio deklaracijoje reikia didinti(mažinti) pelną prieš apmokestinimą.
Ar gerai čia viską supratau ar kažko neįkertu?

Kaip susitvarkot su neišvengiamu skirtumu tarp ir PMĮ? Tai yra kaip tęsiat palyginamuosius nusidėvėjimo skaičiavimus, kaip viską įforminat?

gal kas pasidalintų, jei ne patirtim, tai mintim

girele, klotilda - ačiū už pagalbą

pažiūrėkit į bms prašymą www.bms.lt/lt/privilegies
ten kaip supratau deklaruoja ir su čekiais, o lizinginiai tai irgi be sąskaitų, tiesa, pas juos sutartys yra.

pradėjo šliaužti pirkėjai su čekiukais be sąskaitų, kurie nebuvo prašę juos deklaruoti VMI. Sąskaitų atbulinėm datom neišrašinėsiu, ar galima paimti prašymą ir patikslinti FR0776? Kaip elgtis šioje situacijoje?

laba diena, reikia patarimo

FA (įmonės akcininkas) perka sklypą su banko finansavimu. Tikslas - įmonė nori statyti pastatą sau. FA perka, nes pačią įmonę nefinansuoja bankas. Kyla klausimų, kaip geriau viską daryti:
1. FA perka sklypą, savo vardu stato pastatą ir po 3 metų parduoda įmonei (čia man neaišku nuo kada skaičiuojami 3 metai, kad nebūtų GPM, nuo sklypo įsigijimo, ar sklypui ir pastatui atskirai?)
2. FA perka sklypą, ar gali jame įmonė iš karto savo vardu statyti pastatą, traukdamą medžiagas į nebaigtą statybą ir PVM į atskaitą, o po 3 metų perpirkti iš FA sklypą? Ar teisiškai galimas toks žemės perleidimas iš FA įmonei (panauda)?

Gal yra dar kokių variantų

Gal Raymond ar kas kitas atsakys.
Jei mokesčiai mokami Norvegijoje nuo pirmos dienos ir naikinamas dvigubas apmokestinimas Lietuvoje, koks yra mokesčių mokėjimo ir naikinimo eiliškumas?
DU skaičiuojamas Lietuvoje ir GPM sumokamas Lietuvoje. Darbuotojas grįžta, parašo prašymą panaikinti dvigubą apmokestinimą, pateikia dokumentus įrodančius mokesčio sumokėjimą Norvegijoje. Tikslinama FR0572 (minusuojamos 18(?), 19 ir 20 langelių atitinkamos sumos), metinėje FR0573 sumos parodomos kaip neapmokestinamos išmokos ir VMI pateikiamas dokumentas įrodantis mokesčių sumokėjimą Norvegijoje. Kas sumoka mokesčius Norvegijoje ar pats darbuotojas ir įmonė jam juos vėliau kompensuoja ar įmonė pati perveda?

vadovaujuosi šituo: VDU "negali būti mažesnis už Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintus atitinkamus minimalius darbo užmokesčio dydžius". Ką jau čia tą MMA'ašniką skriausi ir taip gyvenimo dažniausiai nuskriaustas.

Prosai, o gal ne visiems reikia į DS žiūrėti, o tik "слесарям 3-его разряда" kuriems ir gali būti nustatytas MMA būtent toms pareigoms, o jeigu žmogus dirba administarcijoj už kokius 1000 lt pagal DS, joks atskiras MMA jam nėra nustatytas, tai ir lygini jį tik su LR MMA.

bet jei žmogus dirba už LR MMA, kodėl tuomet pravaikštų atveju DU bazė nemažinama?

Rolf, prosas
Paaiškinkit man prašau, kaip skaičiuojant VDU pagal DS nustatytą DU (t.y. imant jį už MMA) galima pasinaudoti šiuo VDU skaičiavimo taisyklių punktu: "Apskaičiuojant vidutinį darbo užmokestį, laikas, kurį darbuotojas nedirbo pažeisdamas įstatymus ar darbo tvarkos taisykles, taip pat įstatymų numatytais atvejais buvo nušalintas nuo darbo nemokant darbo užmokesčio, prilyginamas dirbtam laikui." Kaip sumažinti VDU dėl pravaikštų, jei VDU turi būti lyginamas su DS nustatytu darbo užmokesčiu, o ne su LR MMA? Ačiū.

Niekaip nenusiraminsiu :) Jei DS nustatyta 2000 Lt čia man lyg ir būtų aišku, o jei DS 1000 Lt + 1000 Lt priedas (kuris neminimas DS), tai šiuo atveju skaičiuojant VDU jau nebereikia lyginti su skaičiuojamuoju mėnesiu, nes darbuotojo MMA tik 1000 Lt?

Pasaulis, manau, apsiverstų daugeliui.

Gal reikėtų kokio raštiško VMI išaiškinimo su PVZ, kad nebeliktų vietos laisvam traktavimui.

jeigu skaičiuoti pagal prosą, tai į 6.12 punktą turi atsižvelgti praktiškai visada, nes tarkim 11 mėn. 2000 Lt (21 d.d.), 12 mėn. 2000 d.d. (19 d.d.), 01 mėn. 2000 Lt (22 d.d.). VDU 6000/62 ~96,77 Lt, lygini su vasariu 2000/20 jau VDU reikia didinti iki 100 Lt.
Taip išeina, kad dauguma buhalterinių programų pačios blogai VDU skaičiuoja, reikėtų pastoviai rankutėm koreguoti.

na taip uz 1/2 etato. Pakilo po VMI raginimo :)

šiuo atveju neapsimokestina tik 12 (3840 Lt)