Buvo ir man šiemet vargo su Akropolio dovanų čekiu. Pirkome su dukra muilų ir kvapų voniai, tai pralaukėm gerą pusvalandį. Mergaičiukės (pardavėjos) gal visą Lietuvą apskambino, kol sužinojo ar tas čekis tinkamas ir kaip jį apskaityti kasoje. Labai išvargino ir papiktino apsipirkimas čekiu.
Nors pati ne kartą esu dovanojusi čekius iš parduotuvės kurioje norėdavau nupirkti dovaną. Man atrodė, kad mano draugai geriau žino ko jiems reikia ar rėmelio nuoraukoms ar servizo ir kt.... Dovanodama čekį buvau užtikrinta, kad nenupirks dešros, pieno.
Na turiu omeny, kad nepravalgys, o mane atsimins žiūrėdami į išsirinkrą dovaną už kuponą. Šiaip mano draugai jau tokio amžiaus, kad viską turi ir labai gerų ir brangių daiktų, o gauti kažkokį "šūdą" nesinori ir brangiai ne visi galime dovanoti. Tai dovanojant čekį leidi žmogui pagalvoti ko jam labiau reikia.
Pvz.: gavau sarmos čekį už 300Lt ilgai vargau kol išleidau, bet nusipirkau ką tikrai naudojau. Tą patį kartą gavau ir gerų kvepalų iš sarmos, kuriuos turėjau "perdovanoti" tiksliau atidaviau draugei, nes be proto esu alergiška kvapams, aš pati sunkiai surandu savo kvepalus (kvapus), o gauti pinigai dažniausiai būna "pravalgomi". Norėtųsi, kad dovana primintų ir šventę ir draugus ją padovanojusius. Taip, kad čekis man būtų geriau, nei Š. ar pinigai.