Tininga rašė:
Hamann rašė:
Tada paklausiu kitaip. Ar įmonės vadovas gali sudarydamas darbo grafiką, padaryti minusą (ta prasme mažiau valandų, nei priklauso tam laikotarpiui) ir po to lyginti TĄ MINUSĄ dirbtomis valandomis, kurios buvo dirbamos po darbo dienos pamainos (pagal VDI viršvalandžiai). O mėnesio pabaigoje tabelyje įrašyti, kaip paprastas darbo valandas, apmokant paprastu valandiniu užmokesčiu.
Gali - bet tik sudarant grafikus, o ne reikalauti dirbti kitaip, negu nurodyta grafike. Aišku, nepažeidžiant darbo ir poilsio režimo (paros poilsis 11 val., savaitės nepertraukiamasis poilsis 35 val.). Jei
dėl būtinybės tenka dirbti ilgiau, nei parašyta grafike - tai vėlgi, tas valandas galima "lyginti" apskaitinio laikotarpio eigoje, bei į tai atsižvelgti sudarant kitų mėnesių grafikus.
Čia ir yra suminės apskaitos taikymo prasmė: darbo laikas atskirais mėnesiais ar savaitėmis gali svyruoti ir būti nepastovus. Tam yra kelių mėnesių apskaitinis laikotarpis, kurio pabaigoje faktiškai dirbtas valandas lygina su to laikotarpio nustatytomis pagal 40 val. savaitę. Jei dirbta daugiau, - tai bus suminiai viršvalandžiai, apmokami 1,5 karto. Jei trūksta - apmokama kaip prastovos. Jei lygu - viršvalandžių ir nėra, net jei kažkurį mėnesį viršijote nustatytas valandas (kažkurį vadinasi tų valandų trūko)...
Tada vėl grįžtame prie tos VDI aprašo
" Atkreiptinas dėmesys, kad tuo atveju, jei darbuotojas konkrečią darbo dieną dirba vieną valandą viršvalandžių po savo darbo pamainos, tai šis laikas traktuojamas kaip viršvalandinis darbas, už kurį apskaitinio laikotarpio pabaigoje bus mokama DK 193 straipsnyje nustatyta tvarka, t. y. ne mažiau kaip pusantro darbuotojo darbo užmokesčio "
kaip tai traktuoti?
Sakėte "gali - bet tik sudarant grafikus, o ne reikalauti dirbti kitaip, negu nurodyta grafike",.. tai vadinasi, kas virš darbo valandų (pagal grafiką), tai VIRŠVALANDŽIAI?