Suminė darbo laiko apskaita

Įmonėje dirbu, tik mėnesį, įmonė jokios apskaitos politikos ir nuostatų neturi. anksčiau taip pat buvo įsivedę suminę darbo laiko apskaitą, tačiau atlyginimus skaičiuodavo ne pagal ją (visą atlyginimą, viršvalandžius ir darbą švenčių dienomis skaičiuodavo kiekvieną mėnesį, nors apskaitinis laikotarpis 4 mėnesiai). Aš manau, kad reikėtų mokėti visą pareiginį atlyginimą, net jei žmogus ir neišdirbo visą mėnesį, nes tai buvo ne dėl vairuotojo kaltės, tai darbdavys nesuteikė darbo. Tik ar tai teisinga ?

Daugelis transporto įmonių taip ir daro. Manau, kad taip yra gana teisinga - kodeksas liepia prastovas mokėti, o jūs šiuo atveju elgtumėtės dar naudingiau darbuotojo atžvilgiu.

Dėkoju už pagalbą Jums Tininga

Tada paklausiu kitaip. Ar įmonės vadovas gali sudarydamas darbo grafiką, padaryti minusą (ta prasme mažiau valandų, nei priklauso tam laikotarpiui) ir po to lyginti TĄ MINUSĄ dirbtomis valandomis, kurios buvo dirbamos po darbo dienos pamainos (pagal VDI viršvalandžiai). O mėnesio pabaigoje tabelyje įrašyti, kaip paprastas darbo valandas, apmokant paprastu valandiniu užmokesčiu.

Gali - bet tik sudarant grafikus, o ne reikalauti dirbti kitaip, negu nurodyta grafike. Aišku, nepažeidžiant darbo ir poilsio režimo (paros poilsis 11 val., savaitės nepertraukiamasis poilsis 35 val.). Jei dėl būtinybės tenka dirbti ilgiau, nei parašyta grafike - tai vėlgi, tas valandas galima "lyginti" apskaitinio laikotarpio eigoje, bei į tai atsižvelgti sudarant kitų mėnesių grafikus.
Čia ir yra suminės apskaitos taikymo prasmė: darbo laikas atskirais mėnesiais ar savaitėmis gali svyruoti ir būti nepastovus. Tam yra kelių mėnesių apskaitinis laikotarpis, kurio pabaigoje faktiškai dirbtas valandas lygina su to laikotarpio nustatytomis pagal 40 val. savaitę. Jei dirbta daugiau, - tai bus suminiai viršvalandžiai, apmokami 1,5 karto. Jei trūksta - apmokama kaip prastovos. Jei lygu - viršvalandžių ir nėra, net jei kažkurį mėnesį viršijote nustatytas valandas (kažkurį vadinasi tų valandų trūko)...

Tada vėl grįžtame prie tos VDI aprašo

" Atkreiptinas dėmesys, kad tuo atveju, jei darbuotojas konkrečią darbo dieną dirba vieną valandą viršvalandžių po savo darbo pamainos, tai šis laikas traktuojamas kaip viršvalandinis darbas, už kurį apskaitinio laikotarpio pabaigoje bus mokama DK 193 straipsnyje nustatyta tvarka, t. y. ne mažiau kaip pusantro darbuotojo darbo užmokesčio "

kaip tai traktuoti?

Sakėte "gali - bet tik sudarant grafikus, o ne reikalauti dirbti kitaip, negu nurodyta grafike",.. tai vadinasi, kas virš darbo valandų (pagal grafiką), tai VIRŠVALANDŽIAI?

Sveiki,
o kaip pildote darbo laiko apskaitos žiniaraščius jei darbuotojas dirba parą - vieną dieną rašote, kad dirbo 24 val. (atskirai nurodydami dienines ir naktines valandas ) ar tą laiką dalinate dviems dienoms - jei keičiasi darbuotojai 6 val. ryto - tai pirmą darbo dieną jis dirba - 16 val. dieną + 2 val. naktinio darbo , o sekančią dieną – 6 val. naktinio darbo ?

Tą laiką dalinti dviems dienoms.

Hamann: jei tiksliai pagal kodeksą, pamainos valandų perviršis net nėra viršvalandžiai. Tuo labiau taikant suminę apskaitą. Jei kažkurią dieną viršijote savo valandas, o kitą dieną dirbote mažiau, ir galų gale apskaitinio lakotarpio pabaigoje valandos"išsilygino" - tai viskas čia gerai. Tai yra suminės apskaitos bruožas, privalumas ir jos prasmė.

Tada kaip priimti VDI TĄ aprašą?

Aš jums visą laiką bandau paaiškinti tą patį, ką ir VDI aiškina:

Atkreiptinas dėmesys, kad tuo atveju, jei darbuotojas konkrečią darbo dieną dirba vieną valandą viršvalandžių po savo darbo pamainos, tai šis laikas traktuojamas kaip viršvalandinis darbas, už kurį apskaitinio laikotarpio pabaigoje bus mokama DK 193 straipsnyje nustatyta tvarka, t. y. ne mažiau kaip pusantro darbuotojo darbo užmokesčio. Tuo atveju, jei darbuotojas pageidauja, kad ta valanda būtų sutrumpinta kita suminės darbo laiko apskaitos laikotarpiu pagal grafiką nustatyta darbo diena, tai minima valanda nebus laikoma viršvalandiniu darbu, ir ji bus apmokama kaip darbo valanda pagal grafiką.

Mano pabrauktoji situacija susidaro, jei apskaitinio laikotarpio pabaigoje ta valanda, ar kelios valandos, viršys laikotarpio nustatytas valandas. Jei neviršys, tai ir nebus ji viršvalandžiai - čia minima, jei darbuotojui pageidaujant sutrumpinama kita pamaina.
Tačiau ir darbdavys sudarydamas grafikus turi teisę sudėlioti pamainas taip, kad apskaitinio laikotarpio pabaigoje valandų perviršio nebūtų.
Nežinau, kaip čia dar aiškiau pasakyti...

for Tininga

pačiame VDI aiškino šiek tiek kitaip. Jei viršyji valandas (dirbdamas) po savo pamainos (pagal nustatytą grafiką), tai valanda traktuojama, kaip viršvalandis ir APMOKAMAS TIK PO APSKAITYNIO LAIKOTARPIO. Mano atveju, po 4 mėn.

Tai kuriais aktais remtis?

Nurodžiau - tai yra kodeksas, 149 str. Anksčiau dar buvo Vyriausybės nutarimas, bet jis netekęs galios.
Dar pasikartosiu: kai yra suminė apskaita - VIRŠVALANDŽIAI APSKAIČIUOJAMI PASIBAIGUS APSKAITINIAM LAIKOTARPIUI. O suminiai viršvalandžiai yra tos valandos, kurios viršija laikotarpio nustatytą darbo trukmę pagal "standartinę" 5 d.d. 40 val. darbo savaitę.

Jei jūsų viršyta pamaina perlips tą nustatytą trukmę - tai ji ir taps viršvalandžiais. Jei ne - netaps.
Jei viršytas pamainos valandas iš karto apmokėtume kaip viršvalandžius, o galų gale gal netgi valandų trūkumą turėtume - tada ta suminė yra beprasmis dalykas.
Beje, su sumine apskaita dirbu daaaug metų.

o jei darbo sutartyje numatyta, kad nustatoma 48 darbo valandų per savaitę trukmė pagal suderintą grafiką . Tai tokiu atveju suminiai viršvalandžiai atsirastų jei darbo valandos per savaitę viršytų 48 val. ?

Ne visai: suminiai viršvalandžiai yra tos valandos, kurios viršija nustatytas valandas pagal 40 val. savaitę. Jei taip atsitiko, kad vieną savaitę dirbo ilgiau, kitą savaitę turėtų dirbti trumpiau.

Visą tai aš suprantu. Tai vadinasi, VDI suminės darbo apskaitos aprašymas ir jos paskutinė pastraipa, tik JŲ PAČIŲ NUOMONĖ ir neturi teisinės galios. TAIP?

Tai jei darbuotojas dirba kas 4 paros po 24 val. - tai pvz. vieną mėnesį gaunasi - 1 sav. 48 val, 2 sav. 48 val., 3 sav. - 24 val. , 4 sav. 48 val. Tai kiek tokiu atveju tų viršvalandžių bus ? 8 val . ? Ir juos reikės apmokėti kartu su to mėnesio atlyginimu? Ar juos reikėtų vertinti apskaitiniam laikotarpiui pasibaigus tik ?

Jie visada prie komentarų parašo pastabą, jog teismams jų nuomonė neprivaloma. Bet aš neįžiūriu prieštaravimo. Ar įsiskaitėte į viršvalandžių apibrėžimą?
Ir dar: kur jūs įžiūrite problemą? Ar tai, kad darbdavys "išlygina" darbo valandas taip išvengdamas viršvalandžių? Dar - reiktų pažiūrėti, kad tas darbas virš pamainos trukmės nepažeidžia DK (negali viršyti 12 valandų, jei jums nėra taikomi "Ypatumai"). Gal tada būtų ir man aiškiau ir lengviau būtų išsiaiškinti...

Reikia žiūrėti ne į mėnesį, o apskaitinio laikotarpio nustatytas valandas.

tai jei turim apskaitinį laikotarpį 2 mėnesius - tai antro mėnesio gale susisumuojam kiek kas faktiškai dirbo per tuos 2 mėn. ir lyginam su suma valandų tų pačių 2 mėnesių esant 5 d.d. savaitei (8 val. per dieną) ? Tokie viršvalandžiai atsispindės tik kas 2 mėn. tabelyje ?
Tai jei suminė darbo laiko apskaita pradėta taikyti nuo liepos mėn. - tai taip kas 2 mėnesius ir lyginam ?