Dėkoju, kad pasidalinate savo patirtimi.

Aš tai nesuprantu logikos, kaip buhalteris gali surašyti buhalterinę pažymą ūkinei operacijai pagrįsti, kurioje jis net nedalyvavo ir nieko apie ją nežino. Gal tokiu atveju, buhalterinę pažymą turėtų pasirašyti vadovas arba atsakingas už ūkinę operaciją žmogus?

Dėl perrašymo praktiškai gal ir galimas variantas, bet formaliai tai nėra įmanoma.

Bet buhalteris nesurašys buhalterinės pažymos, nes nežino ką joje rašyti. Todėl vistiek reikės kreiptis į vadovą , dėl ūkinės operacijos paaiškinimo. Vadovas kreipsis į atsakingą už ūkinę operaciją asmenį ir tada atsiras paaiškinimas? Kaip Jums tokia versija? :) Nežinau, tik spėlioju. Praktikos dar laaabai mažai turiu. :(

Bet jeigu aš teisingai suprantu, vien paklausti ir gauti žodinį atsakymą iš įmonės vadovo nepakanka. Juk buhalteris pagal įstatymą atsako už įrašų teisingumą. Manau, kad buhalterio atsakymas "man vadovas taip pasakė" įrašų apskaitoje teisingumui pagrįsti būtų visiškai niekinis. Juk turi būti tam tikri dokumentai, kuriais remiantis buhalteris atlieka įrašus apskaitoje? Tarkim, PVM sąsk. faktūra, pagal kurią buhalteris atlieka įrašą. Problema, kad pagal minėtą sąsk. neįmanoma tiksliai nustayti ūkinės operacijos turinio.

Ar tokiu atveju vadovui turėtų būti pateikiamas raštiškas tarnybinis pranešimas?

Ką man daryti, kaip buhalteriui, kai reikia registruoti pirkimo PVM s. f., bet operacijos turinys nėra pakankamai aiškus ir konkretus? Čia praktinis dalykas, bet būtų labai įdomu ir naudinga sužinoti, ką tokiu atveju buhalteris gali padaryti? Tarkim, yra gauta sąskaita iš Creditinfo, kuriioje nurodyta "Akcijos ir akcininkai / Steigėjai".

Tai registruojant apskaitoje, juk kažkaip kvaila būtų rašyti, "...už akcijas ir akcininkus / steigėjus".

Ką darote tokiais atvejais? Kaip registruojate?

"Kai įmonė veiklai nuomojasi turtą (patalpas) iš gyventojo, už gyventoją sumokėtos
komunalinių paslaugų sąskaitose nurodytos „kaupiamosios lėšos“ (kaupiamosios lėšos – tai
butų ir kitų patalpų savininkų privalomos kaupti lėšos, kurios bus skiriamos namui
atnaujinti pagal privalomuosius pastatų naudojimo ir priežiūros reikalavimus) laikomos
gyventojo turto nuomos pajamomis, todėl jeigu įmonė kompensuoja jas gyventojui, t. y.
patalpų nuomotojui, „kaupiamosios lėšos“ gali būti priskiriamos leidžiamiems
atskaitymams tik tokiu atveju, jeigu tokios išlaidos priskiriamos šio asmens suteiktos
nuomos paslaugos kainai, t. y. sudarytoje nuomos paslaugų teikimo sutartyje turi būti
numatyta, kad „kaupiamosios lėšos“ sudaro nuomos kainos dalį.“

Šaltinis: PMĮ komentaras

Dėkoju Gita1!

Darbuotojas atostogauja nuo liepos 25 iki rugpjūčio 7.

Atostoginiai, 500 EUR, išmokami liepos 22 d.

Kokia data reikės apskaitoje registruoti atostoginius? 500 EUR, kaip mokėtiną atlygininimą ir sąnaudas registruoti 07-31?

Ar 250 EUR registruoti 07-31 ir 250 EUR 08-31?

O gal galima 07-22 parodyti 500 EUR kaip mokėtiną atlyginimą ir ateinančio laikotarpio sąnaudas, o mėnesio gale parodyti sąnaudų priskaitymą (07-31 ir 08-31).

Jeigu VMI reikalauja pateikti išlaidas pagrindžiančius dokumentus, ar banko sąskaitos išrašas privalo būti patvirtinas banko antspaudu? Ar banko darbuotojo parašu?

O jeigu kreditinę išrašyti? Ar taip negalima?

Tai o ką pardavėjas konkrečiai turi taisyti tokiu atveju? Pardavėjas įtraukė tą sąskaitą į apskaitą ir deklaravo atitinkamu laikotarpiu. Tik pirkėjas jo neįtraukė į apskaitą, nes nebuvo jos gavęs.

Pirkėjas neįtraukė į apskaitą PVM sf 2013 m. laikotarpio( nebuvo išsiųsta per pardavėjo žioplumą ). Ar gali pardavėjas 2016 m. laikotarpiu išrašyti kreditinę PVM sf pagal 2013 m. laikotarpio PVM sf, ir paskui išrašyti normalią pardavimo PVM sf, kad pirkėjui nereikėtų taisyti pelno mokesčio deklaracijų? Kokią kreditinės PVM sf priežastį reikėtų nurodyti tokiu atveju? Kaip turi būti teisingai sutvarkyta ši situacija?

MAXIMA išrašė. Čia, sakote, reikėtų buhalteriui su sąskaita keliauti į MAXIMĄ, kad pataisytų rekvizitus?

Pirkimo PVM sąskaitoje faktūroje, pirkėjo PVM kodas su klaida. Vienas skaičius nesutampa. Išrašantis asmuo padarė klaidą. Ar tai būtų problema patikrinimo metu?

Kolegos. Iškilo toks klausimas. aat.lt ir avnt.lt tinklalapiuose nerandu senų laikotarpių VAS metodinių rekomendacijų. Yra dabartinės, bet nėra tų, kurios buvo tarkim 2009 metais ir panašiai. Tikiuosi, kad esu žioplas ir tiesiog nesugebėjau jų surasti. Gal kas galėtų padėti, ir pasakyti, kaip ir kur galėčiau surasti tai ko ieškau?

Ir dar nelabai sutikčiau su teiginiu, kad "Imamas bendras dirbto laikotarpio dienų skaičius (priėmino data minus atleidimo data) - iš šio skaičiaus atimami laikotarpiai, kurie nėįskaitomi į atostogų stažą; * 28/365. "

Pagal darbo kodeksą atostogos turi būti suteikiamos tais pačiais metais, tai mes galime tik sveiką skaičių dienų nurodyti. Jeigu priskaičiavom, tarkim, 26,4345698... tai suteiksime 26 k.d. už metus. Ir taip už kiekvienus metus po sveiką skaičių dienų. Tada kažkiek skirsis skaičiavimai nuo Tiningos nurodyto būdo.

Tai tik pamąstymai. Galiu klysti. Bet ramiai nesimiega, kai iki galo neišsiaiškini ko nors.... :)

Tarkim VDU 20,00 EUR; Nepanaudotų kasmetinių atostogų 12 k.d.; Dirbo 5 d.d. per savaitę.

12 x 0,7 = 8,4

Tai 8 x 20 = 160 EUR

Jeigu kompensuojame nepnaudotas atostogų dienas, tai mano supratimu, 8,4 turime suapvalinti iki 8.
Ar galime mes dienas skaičiuoti neapvalinant? Niekur neradau konkretaus atsakymo. :(

Supratau šį metodą. Dėkoju už pagalbą. Tiesiog niekur neradau, kad būtų bent pavyzdys skaičiavimo, o paskambinus į darbo inspekciją, jie nieko konkretaus nepaaiškino. :)

2014 m. sausio 7d. pirma darbo diena.

Tai kiek priklauso kasmetinių atostogų už sausį? Viso sausis turi 31 d. Tai teisingai bus jeigu:

(25/31) x 2,(3) = 1,88 dienų kasmetinių atostogų priklauso už sausį?

Jeigu darbuotojas dirba nuo 2014 m. pradžios ir dabar nusprendžia liepos mėn. išeiti. Kiek priklauso kasmetinių atostogų už nepilnus 2014 m. ir nepilnus 2016 m.?

Taip taip. Suradau VDI komentarą šiuo klausimu.

"Ar į darbo metus, už kuriuos suteikiamos kasmetinės atostogos, įeina darbuotojo vaiko priežiūros, kol jam sueis dveji metai, atostogų laikas?
DK 170 straipsnio 1 dalies 3 punktas numato, kad į darbo metus, už kuriuos suteikiamos kasmetinės atostogos, įskaitoma laikas, per kurį pagal įstatymus darbuotojui išsaugoma darbo vieta (pareigos) ir mokama stipendija arba kitos išmokos, išskyrus laiką, kai darbuotojas yra išėjęs vaiko priežiūros atostogų, kol vaikui sueis treji metai.
DK 180 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal šeimos pasirinkimą motinai (įmotei), tėvui (įtėviui), senelei, seneliui arba kitiems giminaičiams, faktiškai auginantiems vaiką, taip pat darbuotojui, paskirtam vaiko globėju, suteikiamos atostogos vaikui prižiūrėti, kol jam sueis treji metai. Atostogas galima imti visas iš karto arba dalimis.
Vaiko priežiūros atostogos suteikiamos nuo nėštumo ir gimdymo atostogų pabaigos iki vaikui sueis treji metai. Vadovaujantis DK 170 str. 1 d. 3 p., darbuotojo vaiko priežiūros atostogų iki vaikui sueis treji metai laikas neįskaitomas į darbo metus, už kuriuos suteikiamos kasmetinės atostogos.
Pažymėtina, kad DK 170 str. 1 d. 4 punktas numato, kad į darbo metus, už kuriuos suteikiamos kasmetinės atostogos, įskaitomas laikas, kurio metu darbuotojas gavo ligos, motinystės arba tėvystės pašalpą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 5 straipsnio 3 dalimi, motinystės, tėvystės ir motinystės (tėvystės) pašalpos skiriamos turintiems teisę jas gauti apdraustiesiems asmenims šiais atvejais (išskyrus šio straipsnio 5 dalyje numatytus atvejus):
1) motinystės – moterims nėštumo ir gimdymo atostogų metu;
2) tėvystės – apdraustajam asmeniui tėvystės atostogų metu, kol vaikui sueis vienas mėnuo;
3) motinystės (tėvystės) – apdraustajam asmeniui vaiko priežiūros atostogų metu, kol vaikui sueis vieni arba dveji metai, arba vaiko priežiūros atostogų, suteiktų įsiteisėjus teismo sprendimui įvaikinti, metu, jeigu įmotė (įtėvis) anksčiau negavo motinystės (tėvystės) pašalpos tam pačiam vaikui prižiūrėti.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad sąvokos „motinystės“ ir „motinystės (tėvystės)“ pašalpos nėra tapačios. Jos žymi atskiras pašalpų rūšis. DK 170 str. 1 d. 4 p. minimos ligos, motinystės ir tėvystės pašalpos yra atitinkamai Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nurodyta ligos pašalpa, 5 straipsnio 3 dalies 1 punkte - motinystės pašalpa (nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpiu) bei 5 straipsnio 3 dalies 2 punkte – tėvystės pašalpa (tėvystės atostogų metu, kol vaikui sueis vienas mėnuo). Remiantis minėtomis nuostatomis, į darbo metus, už kuriuos suteikiamos kasmetinės atostogos, įskaitomas:
1) laikas, kai darbuotojas yra laikinai nedarbingas (gauna ligos pašalpą);
2) laikas, kai darbuotoja yra nėštumo ir gimdymo atostogose (gauna motinystės pašalpą);
3) laikas, kai darbuotojas yra tėvystės atostogose (gauna tėvystės pašalpą).
Vaiko priežiūros atostogų (DK 180 str.) laikas nėra įskaitomas į darbo metus, už kuriuos suteikiamos kasmetinės atostogos (DK 170 str. 1 d. 3 p.).
Pažymėtina, kad į darbo metus, už kuriuos suteikiamos kasmetinės atostogos taip pat neįeina vaiko priežiūros atostogų dalis iki vaikui sueis vieneri, dveji metai ar kitas laikotarpis, kai darbuotojas jo metu gauna motinystės (tėvystės) pašalpą."

www.vdi.lt/TA/DUK.aspx"> www.vdi.lt/TA/DUK.aspx

DK 170 straipsnis. Darbo stažas kasmetinėms atostogoms gauti

1. Į darbo metus, už kuriuos suteikiamos kasmetinės atostogos, įskaitoma:
...
3) laikas, per kurį pagal įstatymus darbuotojui išsaugoma darbo vieta (pareigos) ir mokama stipendija arba kitos išmokos, išskyrus laiką, kai darbuotojas yra išėjęs vaiko priežiūros atostogų;

4) laikas, kurį darbuotojas gavo ligos, motinystės arba tėvystės pašalpą;
...

Pagal 170 str. 1 d. 3 punktą laikotarpis, kai darbuotojas yra išėjęs vaiko priežiūros atostogų, nėra įtraukiamas į darbo stažą, už kurį suteikiamos kasmetinės atostogos. Vis dėlto, kai darbuotojas yra vaiko priežiūros atostogose, jam yra mokama motinystės pašalpą. O pagal 170 str. 1 d. 4 punktą toks laikas yra įtraukiamas į darbo stažą, už kurį suteikiamos kasmetinės atostogos.

Kaip čia suprasti?

Kompensacija už nepanaudotas atostogas nutraukiant darbo santykius, mokama už paskutiniųjų trejų darbo metų nepanaudotas atostogas?

Tarkim nepanaudotų atostogų sukaupė už 5 metus. Tai kompensuojami bus 3 paskutiniai metai, ar galima ir pirmus 3 metus kompensuoti, o paskutinių 2 nekompensuoti?

Situacija. Darbuotoja turi sukaupusi nepanaudotų atostogų. Šiuo metu ji yra vaiko priežiūros atostogose, kurios trunka 3 metus. Pasibaigus vaiko priežiūros atostogoms darbuotoja nusprendžia išeiti iš darbo savo noru. Ar jai priklausys kompensacija už nepanaudotas atostogas, kurios buvo sukauptos prieš išeinant vaiko priežiūros atostogų?

lidl, maxima, paypost, omnitel atrodo lietuviškai? :)

Reikia. Nesvarbu, kad dalimis.

Nebent, akcininkas sudarys dvi atskiras paskolos sutartis po 2900 Eur. Tokiu atveju - nežinau. :)

O būtinai kartu su namų ūkiais reikia žiūrėti, jeigu akcininkas skolina UAB'ui? Paskola suteikiama birželio mėn., tai kurią konkrečiai palūkanų normą žiūrėti? Čia kiekvieno mėnesio pateiktos. Bet suteikiant paskolą čia einamo mėnesio duomenų dar nebus, jeigu teisingai supratau.

Kaip nustatyti vidutinę rinkos palūkanų normą, už kurią kredito institucijos skolina įmonėms? Gelbėkit :/

Užsiprenumeravau Buhalterinės apskaitos žinyną, kuris dar nėra išleistas. Kokie atsiliepimai? Gal kas turėjo senus leidimus? Ar naudinga?

Niekur neradau, kad NPD būtų vadinamas "specialiuoju". Gal taip buvo vadinama anksčiau?

Registruoju PVM sąsk. faktūras pagal išrašymo datą, o pirkimo PVM perkeliu į birželio mėn. mokestinį laikotarpį, surašant buhalterinę pažymą.