ausa, o aš vat niekaip nesuprantu, koks tikslas pasitvirtinti didesnį kreditoriniį reikalavimą, jei tų pinigų vis vien negausite? Tikitės pelno ir norite jį susimažinti, nurašę beviltiškus debitorinius?

holdingai, ir kodėl jaučiu nedidelę panikėlę tavo žinutėse, ką?

Renatele, darbo vieta nėra tapati naujai pareigybei. Painėta jūsų įmonėje situacija - kai esant 50 techniko darbo vietų bus sukurta dar 10 - atitinka tą Seimo priimtą nuostatą.

Su tortadieniu, voveryt!
Leisk Tau palinkėti: sėkmės - atsidurti laiku ir vietoje, kur Tu būtent
esi reikalinga; meilės - kad ir kokia jos transformacija būtų; kantrybės -
išlaukti, kol ateis Tavo geras laikas; gyvenimo džiaugsmo - Tu tai daryti
moki ir sėkmingai "užkreti" kitus:), ir, žinoma, sveikatos - be jos ir kitos svajonės nublanksta!

Dainelė

Nuo rugpjūčio vyras zyzė:
Nepirk šito - pirk aną,
Tuoj namus sugriaus ta krizė
Nebus darbo - bus bėda.

Priedainis:
Aūūū, aūūū,
Šaukia krizė iš kampų.

Juo ilgai aš netikėjau,
Vis naujus batus pirkau,
Ir kai ta diena atėjo,
Aš šeimos galva likau.

Priedainis:
Aūūū, aūūū,
Šaukia krizė iš kampų.

Vyras mano jau bedarbis.
Aš drąsi dar - juk „galva".
Bet dėl viso pikto šiandien
Ikrus pakeitė dešra.

Priedainis:
Aūūū, aūūū,
Šaukia krizė iš kampų.

Pas mane darbe dykynė -
Tuščia, dulkės ant stalų.
Vakar dar penkis atleido,
Jau ir man ne už kalnų.

Priedainis:
Aūūū, aūūū,
Šaukia krizė iš kampų.

Bet vis tiek nepasiduosiu -
Juk ir krizė su galu.
„Krize, Krize, - bėk iš kiemo" -
Naktį balkone šaukiu.

Priedainis:
Aūūū, aūūū,
Šaukia krizė iš kampų.

(Autorius nežinomas)

Žinoma, lai jie paauga iki kito meet'o, Elste!
Ir į TAX.LT MEET'ą 2011 atveši jau visą bandą!!!!

Aš visiems klientams, kurie steigia UAB'ą (kai būna 1 akcininkas), rekomenduoju į įstatus įtraukti punktelį, kad bendrovės buhalterį į darbą priima ir atleidžia akcininkas. Juk įstatus galima bet kada pakeisti (tarkime, jei akcininkų sk. pasikeis ar pats vienintelis apsigalvos, galų gale, juk ir mūsų Seimas nuolat dirba, tobulindamas ABĮ ). Išsisprendžia visos problemos - ir kas direktorių įdarbina, ir kas teisingai (pagal teisės aktų reikalavimus!) apskaitą tvarko nuo pat pradžių!

Colop, aš NEPRILYGINAU vienintelio akcininko IĮ savininku, jei taip supratai - apsigalvok. Jų iš esmės skiriasi atsakomybė už įmonės prievoles. Turėjau omeny jų teises ir pareigas darbo teisės srityje. Beje, 6.154 str.). Logiškai mąstant, sudarant bet kokią sutartį (tame tarpe ir darbo sutartį), dalyvauja ne tik mažiausiai dvi skirtingos šalys, bet ir šioms skirtingoms šalims turi atstovauti mažiausiai du skirtingi fiziniai asmenys. Nes kaip kitaip realizuoti, kad sutartimi "vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susliakyti nuo tam tikrų veiksmų atlikimo), o pastarieji įgyja reikalavimo teisę"?

Cituoju VDI:
www.vdi.lt/index.php?1457012481
"Darbo santykiai tarp darbuotojo ir darbdavio atsiranda tuomet, kai darbuotojo veikla turi darbo sutarties požymius. Darbo sutarties požymiai apibrėžti DK 93 straipsnyje: „darbo sutartis yra darbuotojo ir darbdavio susitarimas, kuriuo darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas, paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui sutartyje nustatytą darbą, mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir šalių susitarimu“. Taigi LR DK 93 str. nurodyti darbo sutarties požymiai:

1) specifinis darbo sutarties dalykas: darbo sutartimi susitariama dėl tam tikros darbo funkcijos atlikimo, tai yra dėl tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbo arba tam tikrų pareigų;

2) asmuo, jeigu jis yra darbo teisiniuose santykiuose, privalo paklusti vidaus darbo tvarkai;

3) darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui sutartyje numatytą darbą, mokėti sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir šalių susitarimu.

DK 93 str. analizė leidžia teigti, kad darbo sutartimi turi būti įforminami tik tokie darbo santykiai, kurie atitinka visus tame straipsnyje išvardintus požymius. Jeigu, išanalizavus konkrečią situaciją, santykiuose tarp ginčijamo sandorio dalyvių nerandama bent vieno iš nurodytųjų darbo sutarties požymių, reiškia, kad tarp minėtų subjektų atsirado kokie nors kiti, bet ne darbo teisiniai santykiai.

DK 14 str. 2 d. numato, kad darbdaviai įgyja teises ir prisiima darbo pareigas, taip pat jas įgyvendina per savo organus ir administraciją. Šie organai formuojami ir veikia pagal įstatymus ir darbdavių veiklos dokumentus. Individualių (personalinių) įmonių savininkai, ūkininkai ir darbdaviai fiziniai asmenys darbo teises ir pareigas gali įgyvendinti patys."
Gera būti vieninteliu akcininku-direktoriumi: pats save įpareigoji, kontriliuoji, įgalioji, už save atsakai ir t.t., ar ne?
Toliau: vienintelis akcininkas sąlyginai gali būti tapatinamas su IĮ savininku, tad VDI aiškina:
"darbo sutartis (kaip, beje, ir bet kokia kita sutartis) – tai toks dviejų atskirų šalių susitarimas, kuriuo ir viena, ir kita šalis įgyja tam tikras teises viena kitos atžvilgiu bei prisiima sau tam tikras pareigas kitos šalies atžvilgiu: vienos šalies pareigai tenka atitinkama kitos šalies teisė, ir atvirkščiai. Reikia pabrėžti, kad, sudarant bet kokią sutartį (o ne tik darbo sutartį), dalyvauja ne tik mažiausiai dvi skirtingos šalys, bet ir šioms skirtingoms šalims turi atstovauti mažiausiai du skirtingi fiziniai asmenys.

Darbo sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitarė dėl DK 95 str. nurodytų darbo sutarties sąlygų (DK 99 str. 1 d.). Taigi darbo sutarties (kaip, beje, ir bet kokios kitos sutarties) sudarymo būtina prielaida – tai dviejų šalių (kitose sutarčių rūšyse gali dalyvauti ir daugiau šalių): darbuotojo ir darbdavio buvimas. Atitinkamai dviem darbo sutarties šalims, kaip jau minėta, turi atstovauti du skirtingi fiziniai asmenys. Vienas ir tas pats fizinis asmuo būti tuo pat metu ir viena, ir kita šalimi (arba vienu metu atstovauti ir vieną, ir kitą šalį) negali.

Todėl fizinis asmuo (šiuo atveju – individualios įmonės savininkas) pats su savimi (šiuo atveju – kaip su individualios įmonės vadovu) sudaryti sutartį (šiuo atveju – darbo sutartį) ir atlikti kitus su tuo susijusius veiksmus (sutartį įforminti, užregistruoti ir pan.) teisės požiūriu objektyviai negali, o tokios tariamai sudarytos sutarties įforminimas, užregistravimas ir pan. jokių teisinių santykių bei teisinių pasekmių nesukuria, nes tai prieštarauja teisės logikai, teisės pradmenims ir principams, įstatymo esmei ir prasmei: sutartis, kaip minėta, – tai visada mažiausiai dviejų skirtingų asmenų, atstovaujamų mažiausiai dviejų skirtingų fizinių asmenų, susitarimas. Taigi ir darbo sutartis – tai visada dviejų skirtingų šalių: darbdavio ir darbuotojo – susitarimas, kuriame šiems šalims negali atstovauti vienas ir tas pats fizinis asmuo, o turi atstovauti du skirtingi fiziniai asmenys.

Priešingu atveju asmuo, būdamas, pvz., darbdaviu ir todėl turintis teisę pagal DK 93 str. reikalauti iš darbuotojo dirbti tam tikros profesijos, kvalifikacijos, specialybės darbą arba eiti tam tikras pareigas bei paklusti darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, privalėtų to reikalauti pats iš savęs. Ir atvirkščiai, asmuo, būdamas darbuotoju, reikalauti mokėti pats su savimi (?) sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti nustatytas darbo sąlygas turėtų vėlgi tik pats iš save kaip darbdavio. Tokie tarpusavio įpareigojimai bei reikalavimai, nukreipti tam pačiam fiziniam asmeniui, yra už teisės ribų, nes teisės santykiuose teisę taikantys, įgyvendinantys subjektai visada turi galimybę tam tikrų būdų bei institucijų pagalba panaudoti valstybės prievartą, užtikrinti įpareigojimų įvykdymą tik tuomet, kai šie įpareigojimai asmenų, turinčių teisę reikalauti jų įvykdymo, atžvilgiu nevykdomi kitų asmenų, bet ne to paties asmens. Tuo tarpu tokio įpareigojimo nėra, kai dviejų skirtingų šalių – darbuotojo ir darbdavio, kreditoriaus ir skolininko, atstovaujamų būtent dviejų skirtingų fizinių asmenų, – irgi nėra: jau egzistavęs įpareigojimas pasibaigia, kai šie du asmenys, dvi šalys sutampa, arba toks įpareigojimas išvis neatsiranda, kai dviejų skirtingų asmenų, dviejų šalių nebuvo nuo pat pradžios. Atitinkamai tokiais atvejais nėra prasmės kalbėti ir apie teisės pažeidimą, teisės nesilaikymą ir pan. – teisė tokioje situacijoje pasibaigia (arba išvis neatsiranda).

Lygiai tokia pat teisinė situacija susidaro, kai vienas ir tas pats fizinis asmuo (šiuo atveju individualios įmonės savininkas) tuo pat momentu siekia sukurti darbo teisės santykius ir tapti abiems darbo sutarties šalimis – darbdaviu ir darbuotoju – tarpininko pagalba: pavedant trečiajam asmeniui – jo atstovui - sudaryti sutartį (tarp jų – ir darbo). Kadangi atstovas visada veikia ne savo, bet atstovaujamojo (šiuo atveju – fizinio asmens - savininko kaip darbdavio) vardu, todėl ir tokioje situacijoje teisinis rezultatas nesikeičia: fizinis asmuo, įgaliojantis trečiąjį asmenį būti jo kaip tariamai vienos sutarties šalies atstovu, įgalioja šį atstovą sudaryti sutartį su tariamai kita sutarties šalimi, kai ta kita sutarties šalis yra tas pats fizinis asmuo. T.y. vėlgi tas fizinis asmuo (šiuo atveju – individualios įmonės savininkas) sudaro sutartį pats su savimi. Ir būtent tokia išvada darytina nepaisant to, kas pasirenkamas atstovu: pavaldus samdomas dirbantis įmonėje darbuotojas, arba pašalinis trečiasis asmuo – atstovas pagal civilinę sutartį, kt., nepaisant to, kiek tokių atstovų bus (pvz., kai vienas atstovas pergalioja savo teisę atstovauti dar kitam asmeniui), bei nepaisant kitų panašių dalykų.

Šias išvadas patvirtina ir Lietuvos Respublikos Individualių įmonių 2003 11 06 įstatymo Nr. IX-1805 (toliau – Įstatymas), kuris įsigaliojo nuo 2004 01 01 ir kuris taikytinas, kaip matyti iš paklausimo turinio, Jūsų įmonei, nuostatų analizė. Antai, Įstatymo 3 str. 4 d. nustato, kad individuali įmonė įregistruojama, be kita ko, po to, kai yra paskirtas individualios įmonės vadovas, jei jis nėra individualios įmonės savininkas. Įstatymo 4 str. 2 d. 5 p. nustato, kad individualios įmonės nuostatuose turi būti nurodyta individualios įmonės savininko kompetencija (teisės ir pareigos), o Įstatymo 4 str. 2 d. 6 p. – kad nuostatuose turi būti nurodyta individualios įmonės vadovo, jei jis nėra individualios įmonės savininkas, skyrimo ir atšaukimo tvarka, jo kompetencija. Tarp sprendimų, kuriuos gali priimti individualios įmonės savininkas, nurodytas ir sprendimas paskirti individualios įmonės vadovu kitą asmenį, jei tai nustatyta individualios įmonės nuostatuose, jį atšaukti, individualios įmonės vardu sudaryti su juo darbo ar civilinę sutartį (Įstatymo 6 str. 5 d. 2 p.); individualios įmonės savininkas turi teisę gauti individualios įmonės pelną (Įstatymo 6 str. 6 d. 1 p.); turi teisę paimti įmonės kasoje esančius pinigus, kaip avansu išmokamą pelną, savo asmeniniams poreikiams (Įstatymo 6 str. 6 d. 2 p.); turi teisę gauti visą informaciją apie individualios įmonės veiklą ir susipažinti su visais individualios įmonės dokumentais, jeigu individualios įmonės vadovu paskirtas kitas asmuo (Įstatymo 6 str. 6 d. 5 p.). Įstatymo 7 str. reglamentuoja įmonės valdymą. Šiame Įstatymo 7 str. tiesiogiai nurodyta, kad individuali įmonė turi vienasmenį valdymo organą – individualios įmonės vadovą ir kad individualios įmonės savininkas kartu yra ir vienasmenis individualios įmonės valdymo organas – įmonės vadovas, jeigu individualios įmonės nuostatai nenustato kitaip (Įstatymo 7 str. 1 d.); kai individualios įmonės savininkas kartu yra įmonės vadovas, jam priskiriama individualios įmonės vadovo kompetencija (Įstatymo 7 str. 2 d.).

Šių bei kitų Įstatymo nuostatų analizė leidžia teigti, kad tuomet, kai individualios įmonės vadovas pagal įmonės nuostatus neturi būti skiriamas ir todėl nėra skiriamas, būtent savininkas ne tik vykdo įmonės vadovo funkcijas, bet ir faktiškai laikomas vienasmeniu įmonės valdymo organu – įmonės vadovu, kad individualios įmonės vadovo skyrimas pagal Įstatymą nėra būtinas – jam nesant, jo funkcijas vykdo tas asmuo, kuris turi teisę skirti į pareigas įmonės vadovą, t.y. įmonės savininkas; kad jeigu įmonės savininko įmonės vadovu skiriamas kitas asmuo, tai šis kitas asmuo turi būti kitu fiziniu asmeniu.

Todėl tuo atveju, kai kitas fizinis asmuo individualios įmonės vadovu įmonės savininko neskiriamas, tuomet individualios įmonės savininkas pagal Įstatymo 7 str. kartu yra ir vienasmenis individualios įmonės valdymo organas – įmonės vadovas, jam priskiriama individualios įmonės vadovo kompetencija ir todėl tai pagal Įstatymą jokio papildomo įforminimo nereikalauja: šiam dalykui patvirtinti būtina ir pakanka tų dokumentų, kurie pagal Įstatymą privalomi šiam fiziniam asmeniui kaip individualios įmonės savininkui.

Todėl individualios įmonės savininkas dirbti savo įmonėje direktoriumi gali, tačiau tam tikslui jokia darbo sutartis savininko pats su savimi kaip direktoriumi nesudaroma ir negali būti sudaroma. O jeigu individualios įmonės savininko faktiškai vykdomos šios įmonės vienasmenio valdymo organo – individualios įmonės vadovo (jeigu individualios įmonės nuostatai nenustato kitaip) funkcijos įforminamos darbo sutartimi, toks įforminimas darbo sutarties nesudaro ir atitinkamai jokių darbo teisės santykių dėl to neatsiranda.

Beje, apie bylas pats užsiminei,Colop, aš kalbėjau apie teisinius argumentus.

Colop, gal gali nurodyti konkrečią nutartėlę?
Mano turima teisinė informacija priešinga tavąjai.

"Martini Bianco + Martini Extra Dry (kiekis pagal pageidavimą "...
Tai reikia atsivežti citrinų ir toniko, ar ne? Ledukų lyg kažkas žadėjo....

IlonaD, tik dabar perskaičiau!
Klausimėlis toks: tos įmonės likviduojamos dėl bankroto ar savininkų/teismo sprendimu?
Bet kuriuo atveju VĮ RC NEGALI NEMATYTI, KAS YRA LIKVIDATORIUS, nes, registruojant likviduojamos įmonės statusą VĮ RC, teikiama forma apie likvidatorių (JAR-LK1 apie FA arba JAR-LK2 apie JA). Bent jau kas yra likvidatorius - tokią info jie turi, gal neturi tel.Nr.
Jei įmonė likviduojama dėl bankroto, visą info apie likvidatorių rasi čia:
www.bankrotodep.lt/Paieska.php
Ten, kur "Ieškoti teksto", įrašyk tik pavadinimą (pvz. AUTOMA).
Blogiausiu atveju - ieškok per "google". Kai turiu laiko, aš pažaidžiu taip: įvedu į google paieškos laukelį įmonės (ar žmogaus v., pavardę) pavadinimą - oi, kokių įdomių dalykų randu !!!!

jotvingi, kažko nesupratau: įstatinio jau nebėr, o yra tik pinigai kasoje, ar taip? Ir juos norite atiduoti vieninteliam akcininkui?

Nešiau notarei Kaune, puikiausiai tiko; VĮ RC taip pat.

Šiuo klausimu labai išsamiai konsultuoja ENTT ir FNTT, kolega !

Per balkoną iškritęs sriuboje prigersi?????

... baloje prigersi?

Šioje temoje jau daugybę kartų aiškinomės, kad DS - tai sutartis, o sutartį pasirašo mažiausiai dvi šalys, ir tas pats asmuo negali atstovauti abiejų šalių.

Kolega, o kos jūsų išsilavinimas ir, jei tai nėra komercinė paslaptis, amžius?
Juk gyvenimas rodo, kaip paprastai "suvalgomas" įstatinis. Variantai:
1) per DU (bet - reikia mokėti ir mokesčius);
2) perkant turtą (bet parduodant įmonę, turtas lieka įmonėje);
3) perkant prekes, skirtas perparduoti (čia variantų n+k) ir t.t.
Man nebeaišku, ar jus domina to įstatinio "suvalgymo"mechanizmas, ar perkamas UAB'as?

Laura9,

su gimtadieniu !
Mylėk ir būk mylima !

Naujai įstatų redakcijai patvirtinti reikia akcininkų sprendimo. Jei redkaciją nauja, kam dar pakeitimai? Ir kam perrašinėti įstatys? Tiesiog nurodykite, kad akcininkams suteikiamos visos turtinės ir neturtinės teisės, nustatytos ABĮ ir pan.

O kiek ta autorinė sutartis reikalinga jūsų veiklai vykdyti?
Dar kartą pasiskaitykite, kokias išlaidas VMI leidžia atskaityti.
Čia - vienas paskutinių šio doko pakeitimų, jūs atsiverskite naujausią versiją (tingiu ieškoti...):
www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_...

Na, kažin ar individualios veiklos sąraše bus kodukas tokiai veiklai.
Manau, kad be įmonės neišsiversite! O jau kokios formos - IĮ ar UAB - rinktis jums.

ARADIJA,

tesaugo tave angelas po savo sparnais!
Išvysk pasaulį smiltelėje, dangų – lauko gėlėje.
Sutalpink begalybę saujoje, o amžinybę – valandoje.
/VILJAMAS BLEIKAS (WILLIAM BLAKE), 1757 – 1827/

Su gimtadieniu !

Oi, atsargiau!.... VMI turi galimybę patikrinti analogišką veiklą vykdančių asmenų pajamas, o jei jūs nuolat rodysite 0, dar įžvelgs tame pajamų slėpimą.

O kalba apie kokią nors buhalterio kaltę?
Mes aptarinėjame situaciją, o ne ieškome kaltų!

1) Lygins ENTT arba FNTT, jei ieškos "Feniksiuko" arba koks kreditorius užskųs;
2) Kokias makles dar4? Aišku, kokias - atlyginimus taip mokėjo ir slėpė nuo valstybės mokesčius !
3) Blogai, jei parašų nėra, kad pagal avansines gauti pinigai išlaiduoti ūkio reikmėms: pereitą savaitę iš 2 bankrutuojančios įmonės darbuotojų prisiteisiau nemažas sumas, nes nebuvo grąžinę pagal avansines gautų pinigų. O gal ir grąžino, bet liko nesutvarkyta.... O pas mane jie buvo debitorių sąrašuose, kreditoriai liepė išieškoti.

Oi, prisišnekėsi: kitais metais TAX.LT meet'ą rengsime pas tave terasoje!!!
Ar tilps joje maždaug 60 žmonių?

Tos šaunus "stebuklas", o nemoku įkelti...

Elste, darbo teisėje vadovaujamasi DK, o ne liaudiškais pavadinimais!