Loreta rašė: Bet visai negėda prisėdus pasišnekėt su tokiu žmogum, ir nusišvilpt, ką apie tai galvoja aplinkiniai.
Kartais verta pasikapstyti savyje - ar tokie jau mes geručiai ir nekaltučiai. Oi daug iškapstytume...
negaliu nepritart ir neparasyti paskaicius siuos Loretos zodzius. JIE taip pat ZMONES, paprasciausiai - vieniems taip susikloste likimas, kiti savu noru pasirinko toki gyvenimo buda.... Prisimenu buvo vienas benamis, as irgi retkarciais su juo pasisnekedavau, duodavau keleta litu... Nepatikesit, bet matyt jis vienintelis manes karta paklause "Ponia, ar jus laiminga ?". Prisimenu ta karta vos nepradejau verkti is gerumo. Juk visi mato mane skubancia, visada pilna gyvenimo dziaugsmo, niekam net i galva neateina, kad as galiu tureti problemu, o va tas zmogelis paklause.... Ir dar karta klause jis manes "Ponia, ar labai mane smerki?". As atsakiau "Ne, nes as nezinau kas manes pacios laukia."......
Todel niekada neskirstau zmoniu pagal kategorijas. Kiekvienam musu skirta vienodai vietos po saule...