ar teisingai suskaičiavau sumą į 17 langelį. Šeima augina tris vaikus, trečioji gimė 2009 m. lapkritį. Tai kiekvienam iš sutuoktinių galima pritaikyti 150x11 + 250x1 viso 1900 Lt. Ar taip? kausiu dėl to, nes VMI į preliminarią buvo įrašiųsi 250x12 viso 3000 Lt.

Ir antras klausimas. šeimos pajamos sumažėjo ir dalį palūkanų mokėjo iš santaupų, dabar gaunasi, akd neužtenka metinių pajamų banko paskolos palūkanoms susimokėti, t.y. jei įrašau visą sumą, metą klaidą pasitikrinkite išlaidas, tai reikia rodyti ne visą sumą L priede ar kaip ar pridavinėti su ta pastaba peržiūrėkite išlaidas.

Gal kas žinote?

Turiu tokį klausimą. Jei aš turiu patalpas (jose įrengta kirpykla). Iki šiol veiklą vykdžiau kaip IĮ savininkas, bet kai atsirado tas menamas atlyginimas ir 300 Lt mokestis Sodrai man veiklos vykdyti neapsimoka, nes pajamos iš veiklos viso labo buvo tik 400 Lt (tiek, kad padengtų komunalinius t.y. išsilaikytų patalpos). Noriu stabdyti IĮ veiklą ir galvoju, jeigu aš su kirpėjomis sudarysiu panaudos sutartis ir tose sutartyse numatysiu, kad jos neatlygintinai naudojasi patalpomis, darbo vietomis, bet už tai susimoka komunalinius mokesčius ar čia neišlįs pajamos natūra? Gal kas buvote susidūre su tokiu panašiu atveju?

mane domina irgi šis atvejis, mes irgi stabdom veiklą nuo vasario 1- os, bet dar ateis sąskaitos už komunalinius mokesčius, o jei aš kaip savininkas sumokėsiu iš savo sąskaitos, o ne iš įmonės, tai skaitysis įmonės veiklos nevykdymas, neužklius, kad sąskaitos išrašomos IĮ, o apmoku aš kaip privatus asmuo?

Sveiki,

turiu klausimą, o jeigu aš dirbu samdomą darbą ir papildomai dar noriu užsiimti veikla pagal verslo liudijimą, man įmoka viršytų 864 Lt.

Turiu tokį klausimą. Jei aš turiu patalpas (jose įrengta kirpykla). Iki šiol veiklą vykdžiau kaip IĮ savininkas, bet kai atsirado tas menamas atlyginimas ir 300 Lt mokestis Sodrai man veiklos vykdyti neapsimoka, nes pajamos iš veiklos viso labo buvo tik 400 Lt (tiek, kad padengtų komunalinius t.y. išsilaikytų patalpos). Noriu stabdyti IĮ veiklą ir galvoju, jeigu aš su kirpėjomis sudarysiu panaudos sutartis ir tose sutartyse numatysiu, kad jos neatlygintinai naudojasi patalpomis, darbo vietomis, bet už tai susimoka komunalinius mokesčius ar čia neišlįs pajamos natūra?

gal kas patarsite?

turiu tokią situaciją ir nežinau kaip teisingai pasielgti. Čia buvo rašyta, kad jei firma turi nusotolį, tai paramos suma paprasčiausiai traukiama į sąnaudas ir viskas. O pas mane gaunasi taip, kad kai visi neleidžiami atskaitymai yra 7818,71 Lt (baudos, delspinigiai ir tames kaičiuje parama 7000 Lt) skaičiuojant pelną gaunasi nusotolis, tai kaip ir reiktų įtraukti tą sumą į sąnaudas ir viskas, bet kai eliminuoju neleidžiamus atskaitymus 818,71 Lt (čia visokios baudos, delspinigiai, dovanos) mokestiniu požiūriu gaunasi pelno 119 Lt. tai kaip čia tada su ta parama? ją irgi reikia išimti iš sąnaudų tada ?

Pirmą kartą susidūriau su parama ir niekaip neatsirenku galų. Gal kas padėsite.
Įmonė parėme sporto klubą 5000 Lt. Tai aš tuos 5000 Lt galiu traukti į sąnaudas, o po to pildant pelno mokesčio deklaraciją tą sumą atskaityti antrą kartą, ar tie 5000x2 atsiskaito tik pelno mokesčio deklaracijoje? O kaip tada apskaitoje juos parodyti?

ir antras klausimas būtų, kaip teisingai suprasti tuos 40 procentų. Jei įmonės pajamos yra 225 000 Lt, sąnaudos ~ 200 000 Lt, tai tie 40 proc.skaičiuojasi nuo 225 000 Lt ar nuo (22500 -200 000 Lt)x40 proc.?

dar pamiršau parašyti, Sodrai paskui ir ketvirtinę už autorines reikia teikti SAM-v01. tai dar vienas darbelis prisideda.

tada lieka tik gryni, "juodi". Jokių mokesčių, jokių popierių

Reikia nuo autorinės sumos sumokėti 15 proc. GPM mokestį į VMI sąskaitą, kodas 1411. Tą suma ir sumokėtą mokestį deklaruosite kitą mėnesį 0572 formoje.
Tą pačią dieną, kai išmokami pinigai, reikia pranešti Sodrai (forma 13-SD-v01) ir sumokate Sodrai mokesčius. Iš autoriaus iškaičiuojate 1 proc. Sodros mokestį, 6 proc. mokesčio, pridedate dar 10 proc. nuo sutarties sumos darbdavio mokestį Sodrai ir visus 17 proc. pervedate į Sodros sąskaitą kodu 289 , jei gyventojas nesusijęs darbo santykiais su jūsų UAB. Ir tada likusią sumą išmokate autoriui.

Prašom, gal tiks :)

Tai administratorius dar pataisys :) yra dar laiko visas mėnuo

Pagal tax.lt skaičiuotę, tai gautusi taip:
Pozicija 2009 m. 2010 m. 2011 m.
Autoriaus sutarties suma "ant popieriaus" 128.21 128.21 128.21 Lt
Autoriaus sumokami mokesčiai
Pajamų mokestis 15% 19.23 19.23 19.23 Lt
Priv. sveikatos draudimas 6% 7.69 7.69 7.69 Lt
Sodra (2009 m.- 1%, 2010 m.- 2%, 2011 m.- 3%) 1.28 2.56 3.85 Lt
Autoriaus pajamos "po mokesčių" 100.01 98.73 97.44 Lt
Užsakovo (darbdavio) sumokami mokesčiai
Sodra (2009 m.- 10%, 2010 m.- 17%, 2011 m.- 29.7%) 12.82 21.8 38.08 Lt
Visa Autoriaus sutarties kaina 141.03 150.01 166.29 Lt
Įvedud pvz. 100 Lt į rankas, vat kaip persiskaičiuoja:
Tai pagal ją gautusi, kad Sodrai 2010 metais mokėsime viso 8 (2+6 iš autoriaus išskaičiuota)+17 (sumokėta užsakovo) viso 25 % ar ne taip?

Skaičiuoklės yra šiame puslapyje Atlyginimo skaičiuoklė, o apie ligos pašlapą buvo jau rašyta keletą puslapių atgal, o jei trumpai

Ligos pašalpų skyrimas asmenims, gaunantiems pajamas pagal autorines sutartis

Asmenys, gaunantys pajamas pagal autorines sutartis, nuo 2009-01-01 yra draudžiami ligos ir motinystės socialiniu draudimu ligos, profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės bei motinystės (tėvystės) pašalpoms gauti. Jie turės teisę gauti ligos pašalpą, jeigu prieš laikinojo nedarbingumo nustatymo dieną turi ne trumpesnį kaip 3 mėnesių per paskutinius 12 mėnesių arba ne trumpesnį kaip 6 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius ligos ir motinystės socialinio draudimo stažą ir jų laikinasis nedarbingumas prasidėjo laikotarpiu, kuriuo šie asmenys laikomi apdraustaisiais... Ligos pašalpa šiems asmenims nuo trečios laikinojo nedarbingumo dienos mokama iš Sodros biudžeto lėšų. Jos dydis tapus laikinai nedarbingu 2009-05-01 ir vėliau – nuo 3 iki 7 (imtinai) laikinojo nedarbingumo dienos - 40 procentų, o nuo 8 laikinojo nedarbingumo dienos - 80 procentų pašalpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio. Pašalpa bus apskaičiuojama pagal asmens draudžiamąsias pajamas, turėtas užpraeitą kalendorinį ketvirtį, buvusį prieš laikinojo nedarbingumo pradžios mėnesį.
Viskas išaiškinta http://www.sodra.lt/index.php?cid=324

Jeigu jūs tose firmose nedirbate, tai tada manau, kad galite, nes jūs su tomis firmomis nesusaigstytas darbo santykiais. Gal dar turės kitą nuomonę?

Prašom:
Darbų perdavimo procedūros

Vyriausieji buhalteriai, kaip ir kiti darbuotojai, keičia darbo vietas dėl įvairių priežasčių: ieškodami didesnio atlyginimo, geresnių darbo sąlygų, ramesnio darbo ar kt. Tačiau vyr. buhalterio pasikeitimas įmonėje gali sukelti stresą įmonės vadovui, ir pačiam vyr. buhalteriui, išeinant iš darbo ar atėjus į naują darbo vietą, ne visada būna viskas aišku. Darbų perdavimas ­ labai atsakinga procedūra. Kartu perduodama ir visa atsakomybė už tinkamą buhalterijos tvarkymą. Kadangi vyr. buhalterio pasikeitimo įmonėje tvarkos nereglamentuoja jokie teisės aktai, manome, kad reikėtų aptarti svarbiausias procedūras, kurias patariame atlikti keičiantis įmonės vyr. buhalteriui.

Darbo santykiai su vyr. buhalteriu, kaip ir su bet kuriuo kitu darbuotoju, įforminami darbo sutartimis. Jeigu vyr. buhalterio darbas tiesiogiai susijęs su materialinių vertybių saugojimu, priėmimu, išdavimu, pardavimu, pirkimu ir pan., su juo sudaroma visiškos materialinės atsakomybės sutartis. Ši sutartis įforminama raštu.

Darbų ir dokumentų perdavimas ir priėmimas

Įforminus darbo santykius, naujas darbuotojas perima buvusio vyr. buhalterio darbus ir dokumentus. Šią procedūrą galima suskirstyti į keletą etapų:

1) Įmonės vadovas išleidžia įsakymą dėl darbų ir dokumentų perdavimo ir priėmimo.

Pirmiausia įmonės vadovas išleidžia įsakymą dėl naujojo vyr. buhalterio priėmimo į darbą, įtraukdamas į jį punktą dėl darbų ir dokumentų perėmimo iš išeinančio iš darbo buhalterio, arba pasirašo atskirą įsakymą dėl darbų ir dokumentų perdavimo ir priėmimo. Toks įsakymas turėtų būti svarbus ir įmonės vadovui, jeigu jam svarbi tvarka buhalterijoje, ir priimtam vyr. buhalteriui, kad būtų galima išvengti chaotiško, užsitęsusio darbų perdavimo. Tokiame įsakyme patartina nurodyti:

* - darbų ir dokumentų perdavimo ir priėmimo terminą.

Vadovaujantis Darbo kodekso nuostatomis, bendruoju atveju darbuotojas gali nutraukti darbo sutartį, perspėjęs darbdavį prieš 14 dienų, todėl darbai ir dokumentai turi būti perduoti ir perimti iki buvusio vyr. buhalterio išėjimo. Jeigu dokumentų labai daug, galima sudaryti dokumentų perdavimo grafiką. Terminų nurodymas formalizuoja pačią darbų perdavimo procedūrą, pagal juos galima kontroliuoti darbų eigą;

* - kokie dokumentai perduodami.

Dokumentų sąrašas priklauso nuo to, už kokius dokumentus vyr. buhalteris atsakingas. Tai gali būti, pavyzdžiui, įvairūs apskaitos registrai, banko sąskaitų kortelės, čekių knygutės, įvairios sutartys su bankais ir pan. Pastaruoju metu vis populiarėja atsiskaitymai internetu. Dažniausiai tokius pervedimus daro vyr. buhalteris, turėdamas banko sąskaitos kodų kortelę arba specialų įrenginį – generatorių. Kodų kortelė ir (arba) generatorius taip pat turi būti nurodyti dokumentų perdavimo–priėmimo akte. Be to, naujajam vyr. buhalteriui reikėtų iš karto pagalvoti ir apie kodų keitimą;

* - darbų perdavimo ir priėmimo komisijos sudėtį (jeigu tokia komisija bus sudaroma).

Esant būtinybei (pvz., įmonė didelė ir labai daug dokumentų arba siekiant užtikrinti perdavimo objektyvumą, kad vėliau nekiltų jokių neaiškumų ir pan.), gali būti sudaroma dokumentų perdavimo–priėmimo komisija. Tai gali būti inventorizaciją atliekanti komisija;

* - kitus asmenis, dalyvaujančius perduodant ir - priimant darbus (pvz., auditoriai, vidaus auditoriai, buhalterijos darbuotojai, įmonės administracijos atstovai ir kt.);
* - įmonės vidaus dokumentus (pvz., įsakymus, potvarkius, nuostatus), kuriuose minimas išeinantysis buhalteris ir kuriuos dėl to reikia tikslinti. Jeigu tokie dokumentai dar neatrinkti, galima nurodyti terminą, per kurį pakeitimai turi būti padaryti, ir paskirti atsakingą asmenį;
* - duomenų, turto saugumo užtikrinimo priemones (pvz., banko kortelių, seifų kodų keitimo tvarką ir kt.).

2) Atliekama įmonės turto ir įsipareigojimų inventorizacija.

Vadovaudamosi LR Vyriausybės 1999 06 03 nutarimu Nr. 719 „Dėl inventorizacijos taisyklių patvirtinimo“, įmonės privalo atlikti inventorizaciją ne rečiau kaip kartą per metus prieš metinės finansinės atskaitomybės sudarymą. Inventorizacija atliekama ir keičiantis materialiai atsakingiems asmenims, taip pat įmonės administracijos vadovas gali pavesti atlikti inventorizaciją ir dėl kitų priežasčių. Taigi, jeigu vyr. buhalteris keičiasi prieš metinės atskaitomybės sudarymą arba jis buvo materialiai atsakingas asmuo, inventorizaciją atlikti būtina. Keičiantis vyr. buhalteriui, patartina inventorizaciją atlikti bet kokiu atveju, nes inventorizacijos tikslas – nustatyti, ar faktiškai turto rasta tiek, kiek užregistruota apskaitoje. Inventorizacija padės ne tik nustatyti realią turto būklę, bet tuo pačiu ir patikrinti, ar apskaita tvarkoma tvarkingai, bei nustatyti jos gerinimo gaires.

3) Patikrinama apskaita ir atskaitomybė.

Jeigu įmonė neatlieka finansinės atskaitomybės audito, geriausia, prieš perduodant darbus naujam vyr. buhalteriui, atlikti patikrinimą, surašant rezultatus į atitinkamus dokumentus:

* - turto ir nuosavybės sąskaitų likučių suvestinėje lentelėje pagal apskaitos registrų duomenis surašomi sąskaitų likučiai buhalterijos perdavimo dieną. Jeigu tokių likučių neįmanoma greitai nustatyti, į lentelę surašomi artimiausio mėnesio ar kito ataskaitinio laikotarpio, kurio duomenys jau apibendrinti buhalterinėse sąskaitose, pabaigoje buvę likučiai. Šie duomenys vyriausiojo buhalterio funkcijas perimančiam asmeniui tampa atskaitos tašku tolesnėms operacijoms registruoti;
* - taip pat atitinkamu dokumentu, sudarant užbalansinių sąskaitų suvestinę lentelę, perduodami nebalansinėse sąskaitose apskaitomo turto ir įsipareigojimų likučiai;
* - sutikrinant Didžiosios knygos sąskaitų ir jas detalizuojančių analitinės apskaitos kortelių duomenis, sudaromas sintetinės ir analitinės apskaitos duomenų sutikrinimo aktas. Radus kokius nors neatitikimus, pradžioje bandoma nustatyti ir pašalinti jų priežastis, o jeigu tai nepavyksta, neatitikimai turi būti užfiksuoti akte;
* - patikrinama, ar tvarkingai saugomi dokumentai įmonės buhalterijoje ir archyve, ar laikomasi saugojimo reikalavimų. Tai užfiksuojama surašant įmonės archyve ir buhalterijoje saugomų bylų būklės aktą. Visi šie dokumentai pridedami prie priėmimo–perdavimo akto ir laikomi jo priedais. 1

4) Perduodami ir priimami darbai ir dokumentai (pirminiai dokumentai, finansinės ir mokestinės apskaitos registrai, finansinė ir mokestinė atskaitomybė ir kiti dokumentai).

Einamojo ataskaitinio laikotarpio dokumentai, kurie iki metinės finansinės atskaitomybės sudarymo dažniausiai laikomi buhalterijoje, perduodami naujam vyr. buhalteriui. Jeigu vyr. buhalterio pareiginiuose nuostatuose yra numatyta, kad jis atsakingas už archyvą, jam taip pat perduodami ir archyvo dokumentai. Vadovaujantis Bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodykle, patvirtinta 2005 12 30 Lietuvos archyvų departamento prie LR Vyriausybės generalinio direktoriaus įsakymu Nr. V-130 ir Lietuvos archyvų departamento prie LR Vyriausybės direktoriaus įsakymu Nr. 13 „Dėl buhalterinės apskaitos dokumentų saugojimo terminų“, dauguma buhalterinių dokumentų saugoma ne trumpiau kaip 10 metų, o tam tikri dokumentai – net 75 metus. Perduodant dokumentus naujam vyr. buhalteriui, taip pat perduodami ir įmonės archyve saugomi dokumentai. Perimdamas dokumentų bylas, vyr. buhalteris turėtų atkreipti dėmesį, kaip jos sudarytos. Vadovaujantis Dokumentų paėmimo taisyklių, patvirtintų VMI prie LR finansų ministerijos viršininko 2004 05 03 įsakymu Nr. VA-85, 9 punkto nuostatomis, dokumentų bylose esantys dokumentai turi būti susegti (susiūti) ir sunumeruoti. Jeigu archyvo bylos nesutvarkytos, vadovas gali išleisti įsakymą, kad išeinantis vyr. buhalteris iki darbo santykių nutraukimo dienos sutvarkytų archyvo bylas (jeigu jis buvo atsakingas už archyvą).

5) Sudaromas dokumentų perdavimo–priėmimo aktas.

Perdavus ir priėmus dokumentus, sudaromas darbų perdavimo–priėmimo aktas. Toks aktas reikalingas atsakomybei tarp vyriausiojo buhalterio funkcijas perduodančio ir jas priimančio asmens padalyti. Teisės aktai nereglamentuoja nei tokio akto sudarymo, nei jo formos, todėl toks aktas sudaromas laisva forma. Darbų perdavimo–priėmimo aktas pirmiausia sudaromas tam, kad būtų galima nustatyti iš darbo išeinančio ir pradedančio dirbti vyr. buhalterių atsakomybės ribas. Kadangi aktas yra laisvos formos, ką jame rašyti, nustato pati įmonė. Tačiau patartina šiame akte pateikti tokią informaciją:

* - teisės aktuose nustatytus rekvizitus;
* - perduodančių ir priimančių asmenų vardus, pavardes;
* - įsakymo, kurio pagrindu atliktas darbų perdavimas ir priėmimas, datą ir numerį;
* - perduotų archyve saugomų bylų kiekį, numerius ar kitus identifikacinius požymius (jeigu perduodamos ir archyvo bylos);
* - buhalterijoje saugomų perduotų bylų kiekį, jų numerius ar kitus identifikacinius požymius;
* - nepanaudotų bankų čekių knygučių serijas ir numerius;
* - perduotų antspaudų kiekį;
* - inventorizacijos duomenis;
* - kitą informaciją.

Prie dokumentų perdavimo–priėmimo akto patartina pridėti kasoje esančių piniginių lėšų inventorizacijos aktą, paskutinės atliktos inventorizacijos rezultatus, paskutinio audito duomenis (jeigu auditas buvo atliktas), turto ir nuosavybės sąskaitų likučių suvestinę lentelę, sintetinės ir analitinės apskaitos duomenų sutikrinimo aktą, užbalansinių sąskaitų suvestinę lentelę, įmonės archyve ir buhalterijoje saugomų bylų būklės aktą. 1

Jeigu perduodant dokumentus paaiškėja, kad yra ne visi dokumentai, tai būtinai turi būti nurodyta darbų perdavimo–priėmimo akte.

Aktas sudaromas trimis egzemplioriais: vienas paliekamas įmonėje, antras perduodamas naujam vyr. buhalteriui, trečias atiduodamas išeinančiam vyr. buhalteriui.

Jei išeinantis vyr. buhalteris turi pastabų, jis gali įrašyti jas į darbų perdavimo–priėmimo aktą.

Vadovaujantis Juridinio asmens pranešimo apie jo registravimo duomenų Mokesčių mokėtojų registre papildymą (pakeitimą) ir šių duomenų papildymą (pakeitimą) mokesčių administratoriaus iniciatyva taisyklių, patvirtintų VMI prie LR finansų ministerijos viršininko 2004 12 15 įsakymu Nr. 189 (VMI prie LR FM viršininko 2006 02 28 įsakymo Nr. VA-21 redakcija), 30.4 punktu, mokesčių mokėtojas privalo per 5 darbo dienas pranešti Registro tvarkytojui apie apskaitą tvarkančio asmens duomenų pasikeitimą.

Apie vyr. buhalterio pasikeitimą įmonė gali informuoti pagrindinius savo partnerius, taip pat visus įmonės padalinius (jeigu tokių turi).

O be to tokia tema jau yra. tax.lt/postx3132-0-360.html&sid=9fafc...

jei Apskaitos politiką parašė įmonės buhalteris, tai tada sakyčiau kad negalima tai laikyti autoriniu darbu, nes jei apmokėsite pagal autorinę sutartį mokesčiai gali traktuoti kaip darbo santykius, o jeigu parašė su firma nesusijęs asmuo tada - taip, laikykite tai autoriniu darbu ir apmokėkite pagal autorinę sutartį.

O tai kokiu kodu deklaruojate autorines? Nes ten pasirenkant kodą formoje 0572 nėra autorinių 70 rašo neįskaitant autorinių?

Aš daryčiau taip. Apskaitoje perskaičiuočiau kiekvieną mėnesį, t.y. GPM ir skolą darbuotojui, o po to pateikčiau patislinančias GPM deklaracijas, automatiškai VMI tada matys permoką, kurią palaipsniui sudengsite, o nedamoka išmokėsite darbuotojui. Manau taip. Gal dar kas ką pasiūlys. :)

Pagal autorinę sutartį Sodrai vedami visi 17 ( 6+3 ir 1+7) proc. pagal kodą 289, arba301, ar 304.

Motinystės (tėvystės) pašalpa skaičiuojama pagal 12 kalendorinių mėnesių, buvusių prieš vaiko priežiūros atostogų pradžios mėnesį apdraustojo gautas draudžiamąsias pajamas. Pavyzdžiui, jeigu vaiko priežiūros atostogos suteiktos nuo 2009 m. gegužės mėnesio, pašalpa bus skaičiuojama pagal laikotarpio nuo 2008 m. rugpjūčio 1 d. iki 2009 m. balandžio 30 d. draudžiamąsias pajamas. www.sodra.lt/index.php?cid=329
tai jeigu jūs visus dvylika mėnesiu gavote 1800*12 tai bus 21600 Lt ir 3 mėn autorines 3525x3 viso 10575 Lt, tai skaičiuojat vidurkį gaunasi 2093,75 Lt ant popieriaus.

Šiaip yra visas atskira tema apie motinystė pašalpos skaičiavimą, ten daug išsamios info. tax.lt/postt13949.html

skaičiuoklės yra čia Atlyginimo skaičiuoklė

Autoriaus sutarties suma "ant popieriaus" 3205.13
Autoriaus sumokami mokesčiai
Pajamų mokestis 15% 480.77
Priv. sveikatos draudimas 6% 192.31
Sodra (2009 m.- 1%, 2010 m.- 2%, 2011 m.- 3%) 32.05
Autoriaus pajamos "po mokesčių" 2500.00
Užsakovo (darbdavio) sumokami mokesčiai
Sodra (2009 m.- 10%, 2010 m.- 17%, (2011 m.- 29.7%) 320.51
Visa Autoriaus sutarties kaina 3525.64

aš tai neprašau, sudarom autorinę sutartį, paskui Darbų priėmimo - perdavimo aktą, išmokam pinigus, pagrindas - sutartis, sumokam mokesčius, uždeklaruojam VMI ir Sodroje ir viskas.

[quote=amaz][quote=wirgina]


Ne ji turbūt nesikaito vieniša, nes tėvas tėvystę pripažinęs, tik tiek, kad jis dirba užsienyje, jam jokie mokesčiai dėl to, kad turi vaiką neatsikaito, tai pagalvojau gal tada jai galima taikyti tą

Gal kas turėjote tokią situaciją?

[quote=wirgina]


Ne ji turbūt nesikaito vieniša, nes tėvas tėvystę pripažinęs, tik tiek, kad jis dirba užsienyje, jam jokie mokesčiai dėl to, kad turi vaiką neatsikaito, tai pagalvojau gal tada jai galima taikyti tą kaip 1 nesusituokusiai t.y. 100 Lt

Labas. Gal kas galite padėti. Darbuotoja nesusituokusi, vyras dirba užsienyje. Vienas vaikas. Jam užsienyje už vaiką neatskaičiuojama, ar aš galiu jai taikyti 100 Lt. Ar tik 50?

Ačiū Loreta. Taip ant faktūros užrašyta PVM įst. 33 str.

Persiskaičiau visą skyrelį ir visai susisuko galva. Atsukite kas nors prašau. Situacija tokia mūsų UAB 2007 metais pirko naudotą automobilį už 32 000 Lt be PVM iš kito UAB. Abi firmos nesiverčia automobilių pardavimu, tai buvo vienkartinis sandoris, abi firmos PVM mokėtojos. Automobilį, kaip IT naudojome įmonės veikloje, o dabar sugalvojo parduoti. Parduosime fiz.asmeniui už likutinę vertę 23 100 Lt. Ar reikia mums skaičiuoti pardavimo PVM?