Kodėl tokios liūdnos (sutinku, kad aktualios ) temos gvildenamos būtent šiandien?
Akivaizdu, kad buhalterių darbo rinkoje susisluoksniavimas. Labai lanksčios darbo sąlygos: vienas , kad ir už mažesnį atlyginimą, bet tik kelias dienas per savaitę, ar net mėn. dirba ir džiaugiasi, kad turi laisvo laiko asmeniniam gyvenimui. Kitas aria kasdein už tai nori , kad alga būtų solidi. aš praėjau visus etapus, dabar noriu vieno darbo, kuris užtikrintų gerą gyvenimą ( pabrėžiu, GYVENIMĄ, o ne pragyvenimą).
Kai studijavau neakivaizdžiai ir auginau mažus vaikus, tai laisvas laikas bvuvo didžiausia vertybė, kad tik sukčiausi tame darbe ir laikyčiau ranką ant buhalterijos pulso, nepraleisčiau pasikeitimų, nes jei nedirbi, tai ir nesidomi...Tačiau, kad išgyventum , teko dirbti dviejuose, trijuose, o kartą ir keturiuose darbuose... tai atima labai daug sveikatos, nepamatai kaip vaikai užaugo, kaip vyras pražilo
Mokslai baigti, vaikai užaugo į gražius bernus, visa patirtis mano.
Mūsų profesija perspektyvi, bet į save visą laiką reikia investuoti, tobulintis, tiesiog "mokymosi visą gyvenimą" teorijos akivaizdus praktinis pavyzdys. Tik pabandyk nors pusmetį atitrūkti nuo "gyvos" apskaitos jau problema įšokti į pravažiuojantį traukinį.
Kartais labai norisi viską mesti ir imtis ko nors naujo, neišbandyto, bet labai gaila prarasti investicijų į save. O be to buhalteriai labai savotiška profesinė bendruomenė, kodėl negirdėti apie buhų profesinę sąjungą? Gal dėl to, kad kiekvienas savo teises ir pareigas iki skausmo žino ir kitiems gali paprotinti. Bet ar visada jomis pasinaudojame?
Kiekvieną kartą ieškodama naujo darbo sau prisiekiu: na dabar tik balta alga, kitaip nesutiksiu. Norėjosi kaip geriau, gaunasi kaip visada.
Ir vėl savo socialines garantijas atidedu ateičiai.
Garsiai pamąsčiau apie tai, kas skauda, o dabar reikia nusipiešti linksmą veidą ir eiti
ŠVĘSTI BUHALTERIO DIENĄ
. Jei pats nepasilinksminsi, niekas tavęs nepalinksmins..
Linksmo visiems vakaro