Ir dar aš visai nepretenduoju būti profesionali elektrikė, gydytoja, ar mokytoja, bet manau kažkiek turime žinoti apie viską.
šią temą apie gydytojus noriu baigti pasakojimu, kuris mane paskatino taip galvoti ir elgtis
panašiose situacijose.
Kažkada prieš 8 metus buvau ,,žalia,, mama (ir buhalterė
). Gulėjau ligoninėje su sūnumi kuriam buvo labai stiprus plaučių uždegimas, kurį beje nugydė apylinkęs gydytoja, nes aš nesugebėjau pareikalauti nieko ir savaites maukėme paprastas mikstūras nuo kosulio, kol išvežė greitoji ką tik grįžus iš poliklinikos. Tai va . Gulint ligoninėje, vieną naktį apie 12 val. nakties atvežė mažą vaikutį gal kokių 2 mėn. su be galo jauna mama, kuriai manau buvo apie 18 m. Tam vaikeliui buvo užsikišę kvėpavimo takai, jis klykė nes duso. Tai va atvežė paguldė ir sesutės nuėjo miegoti. Neatėjo net budintis gydytojas (suprantu , kad priėmime apžiūrėjo), bet tai juk labai mažiukas vaikiukas. Mama sūpavo, ir dainavo ir ko tik nedarė, vaikas klykia ir niekam neįdomu, kol jis tam tikra žodžio prasme pradėjo dusti.Tai padėjo vaiką įlovelę atsidarė palatos duris ir kad užstaugė,, Sako tai ko aš čia atvažiavau permiegoti, kodėl nedaromi tyrimai, kodėl nenusiurbemi skrepliai, kodėl jūs nesirūpinate mano vaiku, kur budintis gydytojas, jei reiks tai jūs ir visą brigadą iškviesit, nes ryto ir vizitacijos vaikas gali ir nesulaukti. Kaip sujudo visi sulėkė, atėjo gydytojai ir ne vienas , vaikas buvo nuvežtas įrenimaciją ir t.t. Aš ją visada prisimenu, įvairiose situacijose. Dabar man visada stovi akyse ta jauna moteris kuri nebėgo su šimtine pas gydytoją, nedavė šokolado sesutei, bet pareikalvo ir turėjo rezultatą. Beje po ligoninės aš išdrįsau nueiti pas savo gydytoją, jai pasakyti kaip mes sirgome, ir prisirašiau prie kitos gydytojos, kuri mus prižiūri jau SENIAI IR MES JA PATENKINTI.