Muse rašė: Vienų metų žiemą įmonė gavo užsakymą suremontuoti miško glūdumoje namelį. Privažiuoti su jokiais automobiliais į ten buvo beveik neįmanoma, todėl kroviniams pervežti įmonė nusipirko gretimame kaime arklį. Jį užpajamavo kaip ilgalaikį turtą. Arklys pasirodė ęsas bjauraus ir nesukalbamo charakterio, todėl jį pavadino Ožys. Netrukus įmonė pradėjo vesti buhalterinę apskaitą kompiuterizuotai ir ilgalaikiame turte arklį įtraukė kaip "Ožys". Baigus darbus įmonė arklį pardavė be popierių, ir "Ožys" liko kabėti ilgalaikiame turte ir balanse. Netrukus keitėsi buhalterė ir nauja buhalterė perėmusi buhalteriją, šį ilgalaikį turtą kažkodėl pervadino į "Statybinis ožys". Gal jai taip gražiau skambėjo. "Statybinis ožys" įmonėje toliau dėvėjosi, kol po poros metų vėl pasikeitė buhalterė, kuri pamačiusi netaisyklingą lietuvių kalbą, "Statybinį ožį" pervadino į "Statybinius pastolius". "Statybiniai pastoliai" dar po kiek laiko nusidėvėjo ir kaip ir kitas nusidėvėjęs turtas turėjo būti parduotas. Kadangi po tiek metų ir buhalterių pasikeitimo niekas jau didelėje įmonėje negalėjo surasti, kur yra tie "statybiniai pastoliai", buvo nuspręsta kad protingiausia juos bus paversti į metalo laužą. Kadangi buvo į metalo laužą priduodama ir daugiau nusidėvėjusių mechanizmų, "statybiniai pastoliai" virto 100 kg metalo laužo ir parduoti į metalo supirktuvę. Taip baigėsi arklio "Ožys" tapusio metalo laužu epopėja ir ilga tarnyba statybos įmonėje. O visa istorija išlindo nesenai, kai darbams kaime vėl kilo idėja nusipirkti arklį ir direktorius prisiminė, kad kažkoks arklys įmonėje jau buvo ir nusprendė pasidomėti jo likimu.
TIESIOG neitiketina, kad taip buna...