Degalų mažm.prekybos apskaita

Noriu paprašyti pasidalinti patirtimi vedant degalų apskaitą.Susiduriu su problema ir nežinau kaip išbristi.Gal galėtumėte pasvarstyti.

Degalų apskaitą vedu litrais ir susiduriu su tokia problema, kad mėnesio gale gaunu trūkumus, dėl kurių labai pyksta bosas, o operatoriai ieško įvairių priežasčių, kodėl jie susidarė.
Iškilo klausimas, galbūt apskaičiavime kažkas netikslaus.
Skaičiuoju pagal modelį - Likutis išmatavus talpas(iš degalinės apyvartos žurnalo)+ gavimas litrais iš sąskaitos - pardavimas pagal kasos aparatą bei skaitliukus= likutis, kuris nesutampa su realiu išmatavimą.Šį skirtumą apskaitau kaip natūralią netektį, nes jis susidaro dėl kuro tankio pasikeitimų, nugaravimo... Bet bosas su šiais skaičiais nesutinka.Jo manymu trūkumų neturėtų būti, arba jie turi būti žymiai mažesni.
Prašau pagalbos!

Neaišku, kuo remiantis skaičiuoji natūralią netektį. Degalai tikrai labai nugaruoja, susidaro nemaži kiekiai nuosėdų. Reikėtų pasižiūrėti patvirtintas nat. netekties normas pagal degalų rūšis.
Tikriausiai skaitliukai tvarkoje? Juk jiems atliekama patikra. Ar operatoriai negali prikišti nagų?

Įdomu kokie tie trūkumai?

Nujaučiu operatorių apsukrumą..........

Leistina netektis - 1% nuo realizacijos. Šiaip jau telpame į leistiną normą, bet boso tas nenuramina, nes realiai praranda nemažus kiekius kuro.

PVZ.Septyniose kuro talpose trūko per 1 mėn. maksimaliai - 1700 ltr.(visų rūšių) kuro, tai mano manymu žiauru, nes parduota apie 80000 litrų(visų rūšių).
Didelė problema - temperatūrų svytavimas, nes atveža kurą aukštos temperatūros, o talpose jis atšala, susitraukia(litrų kiekis mažėja).Bandėme perskaičiuoti kg.,bet pardavimai vyksta litrais ir juos perskaičiuojant kg. taip pat gaunasi didelė paklaida.Bet vieną mėnesį sugeba būti trūkumas - 800 ltr., o kitą - tomis pačiomis sąlygomis - 1700 ltr.

Na pas mus irgi buvo tokia problema. Šefai šaukė operatoriai ir vairuotojai vagia, reikia sekti. Pasirodė, kad vienoje degalinėje prakiuro požeminė cisterna. O šiaip realiai nustatyti degalų kiekius labai sunku: tankiai, temperatūrų svyravimai.

Angelka, kiek suprantu teko susidurti su kuro apskaita, norėčiau paklausti, ar išmatavę talpas atmetate leistiną paklaidos procentą ir tada skaičiuojate likučių atitikimus, ar paprastai L+G-Pard= faktas lyginamas su buh.duomenimis. Ačiū!
Deje, pas mus talpos ne požeminės, todėl dar daugiau problemų dėl tankių pasikeitimo, nes labiau svyruoja temperatūra.

O trūkumas susidaro per visas talpas,tik svyruoja mėnesiais, nors ir tiekėjai ir opratoriai tie patys. Žiemą trūkumai labiau pateisinami, nes kuras traukiasi ir litrai mažėja, o vasarą atvirkščiai turėtų būti pertekliai, nor niekada to nebūna.

A - ūūūū! Nejaugi niekas nenori pasikalbėti šia tema. gal padėtų išsklaidyti juodas mintis, nes jau keli metai dirbu su kuru ir iki šiol nežinAU AR GERAI VEDU APSKAITĄ.Bandžiau ieškoti nurodymų, bet kaip turi būti buhalteriškai apskaitomas kuras neradau jokios literatūros išskyrus nurodymus dėl lcencijavimo bei kokie žurnalai ir kaip jie pildomi degalinėje, o kaip su tankių, temperatūros svyravimais, trūkumais - jų apskaita - nieko.

Klausyk, bet už kuro saugojimą jug turi būti kas nors atsakingas. Suprantu kad jis išgaruoja, bet ne tokiais kiekiais gi.
O gal jums įvesti kokią nors normą nu kaip tu sakai 800 l.
pvz. Iš tiek ir tiek l gali išgaruoti nedaugiau kaip tiek, o viskas kas bus virš normos išskaičiuoti iš materialiai atsakingo asmens.

Bandė visko ir atlyginimo nemokėti, ir darbuotojai keitėsi, bet niekas nepasikeitė. Ir kas pikčiausia, kad jokių kuro sandėlių nėra, kuras pilamas tiesiai į talpas iš kurių per skaitliukus parduodama.Pradžioje kaltindavome vežėjus, operatorius. Dabar pradėjau graužti save, gal aš vedu apskaitą blogai, neįvertinu temperatūros, tankio, tiesiog užpajamuoju, parduodu p/l skaitliuką ir lyginu su sumatavimo kiekiu - gaunasi trūkumas.Gal kiti atlieka smulkesnius paskaičiavimus

Mes prekiaujame dujomis.
Apie tikslų talpų išmatavimą nėra nė kalbos. Imame cisternos techninį pasą, ir skaitome, kokia cisternos talpa, tarkime 6.2 kub.m. Toliau. Pagal visas taisykles talpa gali būti užpildyta 85 proc. Vadinasi, į ją galima įpilti 5.27 kub.m. dujų. Taip ir darome.

Dabar kaip tai atrodytų praktiškai. Tarkime, turime tuščią cisterną. Iš tiekėjų parsivežame dujas. Tiekėjas dokumentuose (PVM SF ir AAPGD)nurodo dujų kiekį kilogramais ir litrais bei dujų tankį prie +15 laipsnių temperatūros. Parsivežę dujas, jas pasveriame. Jei nukrypimų nėra, apskaitoje pajamuoju kiekį kilogramais ir litrais prie +15 laipsnių temperatūros. Toliau vyksta pardavimas. Dujų kolonėlės skaitiklis dujų pardavimą litrais rodo prie faktinės temperatūros. Imu tą kiekį ir pagal LR FM įsakymu patvirtintą metodiką perskaičiuoju pardavimą prie +15 laipsnių temperatūros. Toliau atimu natūralią netektį, kurią taip pat apskaičiuoju pagal LRV patvirtintą tvarką ir gaunu likutį. O ar tas likutis sutampa su faktiniu kiekiu, sunku pasakyti, nes mūsų cisternos neturi skaitiklų yra tik sužymėtos procentuotės 20, 40, 80 procentų. Vadybininkai kažkokiu būdu (įtariu stebėjimo būdu) nustato preliminarų dujų kiekį cisternose. Didelių trūkumų nesame turėję.

Andzelkai

Ačiū už išsamų paaiškinimą, atradau skirtumą tame, kad kuro mes nesveriame(nors būtų žymiai tiksliau, nes kg nekinta tik litrai).operatoriai matuoja kiekį talpoje prieš įpilant ir po įpylimo kuro ir taip nustato skirtumą , surašo aktą.Tačiau buhalterijoje pajamuoju pagal sąsk, o tą užaktuotą skirtumą priskiriu prie natūralios netekties,tačiau trūkumai visada peržiangia tankių pasikeitimo ribas.Operatoriai aiškina kad pas mus didžiausia problema yra antžeminės talpos, todėl taip svyruoja temperatūra.O kaip perskaičiuot prie 15 laipsnių jei pajamuojame litrais ir parduodame litrais.O gal pjamuoti apskaitoje ne pagal sąskaitą o perskiačiavus sąskaitos kg p/l 15 laipsnių tankį???

Matai, buha, mes perskaičiuojam degalus prie +15 todėl, kad mokam akcizą už parduotus degalus būtent prie +15 laipsnių temperatūros. Ir gavimas pas mus prie +15. O gaunam mes kilogramais, kurie yra perskaičiuojami į litrus prie +15, todėl ir žaidžiam su tais skaičiavimais. Manau, kad jei jūs gaunat litrais ir apskaitą vedat litrais prie faktinės temperatūros (tikriausiai benzinu ir dyzelinu prekiaujat), tai čia jokių perskaičiavimų apskaitoje daryti nereikėtų.
O jūsų tie trūkumai tikriausiai todėl, kad neatitinka tankiai pagal faktinę temperatūrą. Turėtum pasižiūrėti gaunamų degalų kokybės sertifikate prie kokios temperatūros tankis nurodytas. Ir tarkim, jei sertifikate nurodytas degalų tankis prie +20, o lauke +10, turėtumėte įsivesti koreagavimo koeficientą.

Bandžiau ieškoti tankių pasikeitimo lentelės dėl temperat.bet surandu tik dujų, o benzino neradau.
Peržiūrėjusi gavimo sąskaitas suradau, kad ta pati kūro rūšis, prie 15 temperatūros kuro pase būna skirtingų tankių.Tai irgi labai įdomu kas dar nulemia tankį, pvz vienoje sąsk.DK prie 15 - 0,843, kitoje - 0,845.


Ach užkniso mane tas kuras.
Dar galvoju, jeigu užpajamuosiu perskaičiavusi p/l tankį 15 temp.,iš esmės nelabai kas keisis.Dabar skirtumus dėl tankių nurašau kaip natūralią netektį - į išlaidas.O jei kiekius sumažinsiu užpajamuodama - didės 1 ltr. kuro savikaina ir nusirašys ta pati suma tik kaip savikaina. Nei kiekių požiūriu kas nors pasikeis, nei įmonės rezultatas pasikeis.Tik įdomu kaip teisingiau?

Na kiekius turi pajamuoti tokius, kokie yra sąskaitoje, nebent pareiškiat tiekėjui pretenzijas, komisija nustato, kad iš tiesų tiek degalų nebuvo gauta, tada atsargose pajamuojat faktinį gavimą, skirtumą dedate į laukimo sąskaitą, tačiau tai didelis vargas ir mažai bus naudos. O šiaip patarčiau vadovautis inventorizacijos aktais - komisija turi nustatyti ar yra degalų trūkumas, ar ne. Jei trūkumas fiksuojamas, tai jį ir nurašinėji, tik į leidžiamus atskaitymus dėsi sumą, kuri neviršija natūralios netekties, o skirtumą - į neleidžiamus atskaitymus ir atstatysi PVM.

Reikia apskaitą vesti dviem išmatavimais: ir litrais ir kilogramais. Tada viskas labai gražiai pasimato dėl tankių neatitikties. Taip pat tikrai yra tankių lentelė (tarybinė). Prieš kelis metus dirbau LIETUVOS KURE. Ten ta pati problema buvo, kol nepereita prie apskaitos ir kilogramais.

Ačiū angelkai.Bet aš būtent taip ir darau, tik nors trūkumai neviršija leistinų ribų vadovams atrodo kad tie trūkumai per dideli. Nors ir man atrodo kad nenormalu, kad esant apie 200000 apyvartai įmanoma per mėnesį netekti 2000 - 3000 lt.

To Devi;

Mes kelis sykius bandėm pereiti prie perskaičiavmų kg., bet kadangi pardavimai litrais, perskaičiavus į kg. gaunasi paklaida, nebent reikėtų matuoti tankį per dieną mažiausiai 5 kartus. Todėl tas perskaičiavimas nedavė naudos. O gal mes paprasčiausiai sudarėm netinkamą perskaičiavimo modelį.Jei nesudėtinga , nors keliais žodžiais kaip atlikdavote perskaičiavimus

Matuodavo tankius pamainos pradžioje, t.y. ryte. Matuodavo temperatūrą, tankį, matuodavo kuro likutį rezervuaruose. Gaudavosi dveji likučiai - buhalterinis ir faktinis ir litrais, ir kilogramais. Aišku visada įvertinamas nugaravimas ir ltr, ir kg (nugaravimas būdavo nurašomas mėn. pabaigoje). PVZ. pamainos pradžioje:

Faktas
3000ltr 2286kg

Buhalterinis
3100ltr 2300kg

Nugaravimas
100ltr 76kg

Vedamas rezultatas:

2300kg-76kg 2224kg buhalterinis
2224kg/0,762(lyginamasis svoris) 2919ltr buhalterinis

3100ltr-100ltr-2919ltr 81ltr koreguotinas

3100ltr-100ltr-3000ltr 0 ltr trūkumas.

Atkeliamas likutis: 2919ltr 2224kg.(kitos pamainos padžiai)

Jei vesdami rezultatą litrais būtumę gavę ne nulį, o 150ltr, tai tas kiekis būtų trūkumas.

Nežinau, kokia tvarka pas jus, bet kai aš dirbau, būdavo 2 proc. leistina riba nuo faktinio kiekio trūkumui. todėl iš realaus trūkumo atminusuodavome tuos 2 proc.

Teks gerai panagrinėti, bet suprantu kad tai likučio perskaičiavimas ir įvertinimas, o kaip tada perskaičiuoti pardavimą .Imkim, kad pamainos ryte likutis - 5000ltr./4225 kg(tankis0,845), parduota per dieną pagal skaitliuką - 2000/X KG. O paminos pabaigoje randame - 2900ltr./2445kg(tankis 0,843). Kaip tiksliai apskaičiuoti kiek kg pardavė?


Laaaaaabai atsiprašau, kad taip prisiknisau, bet labai aktualu.Turiu turėti paaiškinmą, kitaip gausiu velnių.

Kodėl neišsivedat vidutinio tankio? Galėsite jį taikyti ir parduotiems kg. Beje, tankis skiriasi pagal sezoniškumą. Kaip čia jums skiriasi pamainos pradžioje ir pabaigoje ( ar tai vienos paros laikotarpis?) Jei tai para - labai jau didelis trūkumas gaunasi - 100 litrų.

Šie skaičiai tiesiog pavyzdys, o tankis juk nuo temperatūros svyruoja. Jei ryte matuojant buvo 5 laips.šilumos, o vakare jau bus 15 - tankis skirsis ir litrų kiekis taip pat, todėl imant vidurkį tankio gausis paklaida, o imant visą mėnesį ji taps tokia, kad ar verta bus perskaičiuot, gal tas pats bus ir skaičiuojant viską litrais, nes talpas išmatuoja ir nustato kiekį litrais o po to pagal tankį verčia kg.Tada ltr. sumatavus - ltr.parduoti= litrai sumatuoti lyginam su faktu. Tas faktas ko gero atitiks perskaičiavimo į kg paklaidą.