LABAI REIKALINGAS PATYRUSIŲ BUHALTERIŲ PATARIMAS DĖL DARBO PAKEITYMO

Laba diena, gerbiamieji:)
Esu jauna ir naivi:), todėl kreipiuosi Jūsų pagalbos. Šiuo metų dirbu labaaaaaaai mažame UABe, čia esu vyr. buhalterė - tai yra pati sau šeimininkė. Atėjau dirbti visiškai "žalia" iš karto po mokslu (3 metus Vilniuje studijavau buh.apsk.), viską ką dabar moku išmokiau per praktiką, klaidas, ašaras ir bemiegias naktis. Įmonėje dirba tik 3 žmonės iskaitant mane, mūsų įmonė yra prekybinė, apskaitą tvarkau rankiniu bųdu, greit ruošiamės pirkti programą ( manau geriausia imti Skaitą prekybininkams), santykiai kolektyve, kaip šeimoje, manimi pasitykia, nors valdžia ir yra labai reikli ir griežta. Viskas būtų kuo puikiausia jeigu ne atsakomybės slėgis ir pinigų stoka:( Taigi prie reikalo: man pasiūlė darbą eilinės buhalterės labaaaaaaaaaaaaaai dideliame GAMYBINEME UABE, ten siūlo dvigubai didesnę algą ir trigubai mažesnę atsakomybę, taip pat trumpesnį darbo laiką. Bėt man kila abėjonių, ar nepadarysiu klaidos išėjus iš mano dabartinės mažos įmonės, jūk čia aš pradėjau, pati planuoju savo laiką, savo darbus, terminus, čia turiu labai daug įvairių darbų, prekyba sekasi, planuojame plesti asortimentą, bet labai bijau tos prakeiktos atsakomybės,juk iš tikrųjų dar nesijaučių, kad esu pasiruošusi būti atsakinga už visus įmonės finansus:( Tuo labiau, kad mano darbas ir TOKIA atsakomybė dėja nelabai vertinami:( Gerbiamieji, padėkyt prašau apsispręsti, ar keisti savarankišką vyr. finansininkės darbą su mažų atlyginimų MAŽAME UABe su mažų kolektyvu į eilinio buhalterio pareigas milžiniškoje gamybos-prekybos įmonėje su atitinkamą algą? Patarkit, koks daug maž ten gali būti darbas, nes tikrai nemanau, kad didelius pinigus mokės už neatsakingą darbą, ar 2500Lt alga buhalteriui nėra labai jau dideli pinigai stambiose įmonese? Iš anlsto dėkuoju visiems atsiliepusiems:)

Miela Studente,
Bijai vilko- neik į mišką
O aplamai , tokį žingsnį žengti turi apsispręsti pati,Pirmiausiai nuspręsk sau -kas tau svarbiau ar didelis atlyginimas ir ramios naktys, ar aukštos pareigos, ir diiidelėė atsakomybė. Be to ,rašai,kad neesi pasiruošusi būti pilnai atsakinga už savo vyr. buh. darbą,reiškia nepasitiki savo jėgomis - o tai jau blogai ,-anksčiau ar vėliau atsiras problemų .Nesupratau dėl pinigų stygiaus -ar įmonėje stinga pinigų ar tau,dėl mažo atlyginimo. Jei įmonei - bėk , jei tau - prašyk pakelti atlyginimą , o pati daugiau skirk laiko profesiniam tobulinimuisi .
SĖKMĖS

[quote="meilut"]Miela Studente,
Bijai vilko- neik į mišką
Nebijok vilko - eik į mišką

Netgi jeigu kas ir patars, vistiek reikės pačiai spręsti , tu juk geriausiai save pažįsti. Aš pati jau praėjau tokį pasirinkimą, ir vėl grįžau atgal - visų pirma buvau labai įpratusi viską spręsti pati viena, todėl su vyr buhalterė iš karto atsirado trintis, be to kai kuriose vietose žinojau daugiau už ją , dėl ko vėlgi tik nukentėjau (konkurencija ), pradžioj, kol bandžiau susigaudyti naujoje vietoje, buvo visai įdomu, o vėliau kiaurą dieną vienos ir tos pačios operacijos taip užkniso, kad supratau, kad man asmeniškai, geriau didesnė atsakomybė, įvairesnis darbas ir diiidelis savarankiškumas Taigi mano kaip buhalterės patirtis apsiribojo 4 mėn. Dabar jau senokai esu vyr. buhaltere ir savo pareigų (ne darbo vietos ), nekeisčiau

Ačiū už atsakymus:)
Bet matau, nelabai aiškiai išdėsčiau savo abėjones
Norėjau sužinuoti ar verta dėl tos atsakomybės keisti darbą? Ar ištikrųjų ji sumažės jeigu aš dirbsiu eiline buhaltere didelės įmonės buhalterijoje tarp kitų buhalterių vietoj likus vienintele buhaltere mažoje įmonėje? Mano dabartiniame darbe algos man nepakels, bent jau metus tikrai, o man iš tikrųjų truksta pinigų. Norėčiau neaukštų pareigų o kokybiškesnio darbo! Todėl aš ir svarstau, kur aš galėčiau geriau atlikti savo pareigas?...Ar dirbant tą patį darbą kokiame viename apskaitos bare ten kur man siūlo naują darbą, ar ir toliau likti dirbti vienai ir tobulinti žinias visose apskaitos srytyse... Mano situacijoje dar taip keistai gaunasi, kad už mažiau atsakingą darbą dar ir mokės daugiau...Todėl ir abėjoju... Manau čia yra ne vienas buhalteris,kuris dirba dideliame kolektyve, gal jūs galėtumet paspeliuoti kokius daug maž darbus gali perduoti naujam (papildomam:)) buhalteriui didėlėje įmonėje?

Ina, tu mane teisingai supratai ir kol aš rašiau patikslinimą
atsakei į mano klausymą... Iš tikrųjų esu labai nepriklausoma, negaliu pakesti jeigu man nurodynėja, gal iš tikrųjų vertėtų pakentėti ir palaukti kol mano darbdaviai nuspręs pakelti man algą? Juk net dabar, kai tenka aiškinti direktorei savo buhalterinius veiksmus, man bloga darosi
O taip teks atsiskaityneti už kiekvieną žingsnį... verta susimastyti...

Prosai....Vertinu tavo sarkazmą... bet manau jei tau kada nors tektų pragyventi 30 dienų turint kišenėje 200 Lt ( visą kita alga atiduodu bankui už paimta kreditą būtui) gal tu šiek tiek kitaip reaguotum
Bėt vistiek ačiū, kad sureagavai į tokią nevertą dėmesio kvailutės studenčiukės žinutę , juk tu tikras Prosas ( turbut nuo žodžio Profas ) ir iš tikrųjų moki tatktiškai bendrauti su žmonėmis

Kadangi esi tik baigusi mokslus ir visiškai neturi patirties, siūlyčiau pirmiau padirbėti kolektyve. Kol kas turėsi vieną, apibrėžtą darbo sritį. Būsi aprūpinta ne tik visomis darbo priemonėmis, bet ir gausi pagalbą iš kolegų. Tai labai svarbu. Mažame UAB-e, kaip pati sakai, trūksta pinigėlių. Taigi nesitikėk, kad čia tau bus suteiktos visos galimybės tobulintis. Niekas tau nepirks reikalingos medžiagos švietimuisi, niekas neleis į seminarus. Didelių įmonių privalumas būtent tas. O jei dar užmokestis didesnis, tai tau nėra ko ir galvoti. Vienai dirbti kol kas tau būtų tikrai labai sunku. Įstatymų kaita didžiulė, apskaitos struktūra tau irgi , kaip suprantu, kol kas tamsus miškas. Taigi būtų labai sunku. Pagalvok apie tai.
O atsakomybė dirbant vienai - žymiai didesnė. Šefai paprastai nieko nesigaudo buhalterijoje. Reikalaus visko iš tavęs - tu gi už tai gausi algą. Ir neduok dieve ko nežinosi ar padarysi ne taip, gyvenimas nepasirodys rožinis.
Dovanok, nenoriu gąsdinti. Noriu, kad gerai pagalvotum pati - įvertintum savo jėgas ir galimybes.

Pgal save sprendžiu-jei mėgsti būti nepriklausoma, tai ir nepriklausyk.Dar apie ateitį pamąstyk, apie savo "trijų žmonių" įmonės perspektyvas. Jei nera perspektyvos- tai gal ir atlyginimo niekada nepakels, o jeigu...

Dėkuoju, Loreta, būtent tas aspektas kad teks atlikti kažkokį apibrėžtą darbo dalį ir atsiras galemybę tobulėti labiausiai mane viliuoja, norėčiau atlikti man patikėtus darbus neprekaištingai, o šiuo metų dirbant viena pati žinau kad esu netobula buhalterė, todėl ir prašyti kelti sau algos nedrisčiau
O siūlame darbe ir prašyti nieko netektų, reikėtų kokybiškai atlikti pavesta man konkretų darbą... Oi... Mąstysiu iki pirmadienio... O kaip reikės pranešti savo dabartiniams šefams, kad noriu juos palikti??? Neisivaizduoju...O gal dar ir neišeisiu... O jeigu nuspręsiu išeit? Kaip paėmusiems dirbti mane metus atgal žmonėms reikės pasakyti, kad noriu keisti darbą?

Kaip pranešti?
Paprasčiausiai - suprantu, kad visada sunku TAI pasakyti. Ir visada reikia turėti galvoje, kad kada nors gali tekti sugrįšti. Todėl reikia labai taktiškai, bet diplomatiškai spręsti tokį klausimą. Tiesiog pasakyti, kad šiuo metu dar nesi pasirengusi dirbti viena, kad tau sunku, kad daug ko nemoki ir nežinai, kad bijai padaryti įmonei žalą, kad kol kas tau reikia įgyti patirties, ir kad būtent naujoje vietoje tu turėsi tam galimybę. Protingas žmogus supras.

Kas dėl tobulėjimo tai irgi buvo vina iš priežasčių, kodėl grįžau į vyr. buhalteres. Negaliu apkaltinti firmos, kad ji trukdė tobulėti, atvirkščiai - leido į kokius nori kursus, literatūros buvo sočiai, tačiau darbo apimtis buvo nemaža, per darbo dieną daug ką suspėdavau, bet jei tiks skirdavau laiko literatūrai ar seminarams, tai darbai likdavo nepadaryti, iš to darbas savaitgaliais. O taip pat pastebėjau, kad kai netaikau seminare gautų žinių, tai jos labai greitai pasimiršta. Supratau, kad tai uždaras ratas ir išėjau.

Norėčiau truputį paprieštarauti Loretai , ne visada gerai pradėti nuo darbo kolektyve eiline buhaltere, nes kiek susidūriau , tai dažnai žmonės ir apsiriboja savodarbo srities žiniomis, ne sjiems atrodo, kad jau to ir užtenka, o vėliau susirasti kitą darbą šansai sumažėja. Vėl gi pavydzdys iš mano tos darbovietės - prieš pat Kalėdas atsirado truputis laisvo laiko, pasidomėjau literatūra ir pan, ir žiūriu kolegė visa apsikrovusi darbais, o aš čia zylioju, taigi pasiūliau jai padėti - atsakymas mane pribloškė- maždaug ko tu čia kišiesi turi savo darbą ir dirbk, nori išmokti mano darbą, kad ateitum į mano vietą? Gal būt tai ir vienetinis atvejis, bet po to kai išeidnėjau ir rinkom naują kandidatę įmano pareigas tai 5 iš šešių merginų norėjusių dirbti absoliučiai nieko neišmanė apie debetą ir kreditą, kiekviena iš jų mokėjo tik suvesti savo operacijas, ir kai rodžiau, ką reikėtų daryti, tai užsirašinėjo papunkčiui : čia paspauti ten įrašyti skaičių ir pan. Apie prasmę to ką daro - jokio suvokimo

Apie tobulėjimą kalbu ta prasme, kad bent literatūrą reikalingą gaus nemokamai. Nereikės savo kišenės drąskyti. Žinau, ką sakau - pati viską perku. Ir spauda, ir seminarai, ir kompiuterio išlaikymas, ir alga stovi vietoje. Žinoma, čia provincija, negaliu spręsti, kaip yra kitur. Bet jau tikrai nesitikėkit, kad mažas uabas su keliais darbuotojais leis sau prabangą nupirkti kad ir paprasčiausią buhalterinę programą.

To Ina:
o čia jau nuo žmogaus priklauso. Kitas ir "mokosi" vien dėl popieriuko, galvodamas, kad kai pradės dirbti, tada viską ir išmoks. Kiekvienas turime savo patyrimą. Ir nežadu tuščiai ginčytis, kas geriau. Tai patys turime žinoti. Turime galvoti apie tai, ko norime dabar ir ko siekiame ateityje. Nėra vaistukų, kurių išgėrus taptum aiškiaregiu. Kiekvienas mokosi iš savo klaidų ir bando eigoje jas taisyti.

Ačiū visiems:)
Laikas bėgti...
Man buvo labai idomu su jūmis

Studente, matosi, kad dabartiniame darbve esi nelabai patenmkinta+pinigu stygius. Vietoj taves eiciau i geriau apmokama darba, isgyventi is 200 lt labai sunku, o tau juk dar paskola kabo, taigi.......

Labai panašioje situacijoje buvau atsidurusi ir aš (skirtumas tik toks, kad naujai pasiūlytame darbe boso žmona skaitėsi vyr., o visi darbai atiteko man). Tai va, savo buvusiam vadovui iš karto pasakiau tikrąją priežastį išėjimo, nes buvo pasiūlytas 2 kart didesnis atlyginimas. Tačiau kol susiras naują buhą, pažadėjau tvarkyti jų popierius namie. Taip po šiai dienai ir tvarkau, ir atlyginimą paliko beveik tą patį, ir vieną kitą seminarą apmoka.
Gal ir Jums tiks mano situacija.

savo laiku buvau labai panašioje situacijoje 10 metų buvau atitirbus inžinieriaus darba, kai pasiūlė dirbti vyr. finansininke tai buvo labai seniai-kooperatyvų ir masinio persikvalifikavimo laikai nuėjau į šviesios atminties Onos Žėkienės Buhalterių ir auditorių asociacijos organizuojamsu 2 mėnesių kursus. Kursai buvo labai geri, bet man su inžineriniu mastymu buvo labai sudėtinga- kasos pajamų orderio užpildymas buvo turkų raštas. Pradėjau dirbti vienos užsienio kapitalo UAB vyr. finansininke- tuomet niekas nepuldavo mokėti už kvalifikacijos kėlimą ar spec. literatūrą-viską reikėjo išmastyti ir sugromuluoti pačiai. Buvau įmesta į vandenį-reikėjo išmokti plaukti. Šandien galiu vienareikšmiškai pasakyti, kad tik suvokimas, kad daug ko nežinai ir nemoki, skatina sužinoti ir išmokti. Tačiau viskas priklauso nuo žmogaus- ką jam reiškia darbas ir galimybė tobulėti- nežinojimas verčia tobulėti. Savo mažoje įmonėje turi puikią galimybę mokytis, pati daug ką išmastyti ir nuspręsti, lavinti smegenis, išmokti skaityti ir analizuoti įstatymus. Būti vyr. buhalteriu reiškia pastovų stresą ir smegenų prakaitavimą, todėl nesitikėk, kad ateis ta diena, kai viską žinosi apie darbą ir įstytmus ir darbe galėsi ramiai nosį krapštyti, tačiau jei esi neatspari stresui- geriau mesk šį darbą. Manau, tai žmogaus būdo problema- pasitark su draugais, kurie tave pažįsta ir pamiršk pinigus- kai gerai dirbi darbą -pinigai ateina savaime.

Butent mane tai žavejo, ir įkvepe. Stresas - ne visada yra blogai. Jis padeda tobuleti. Pradejau dirbti vyr.buhaltere - pati pradedanti - nuo įmones įsikurimo. Vadovas -šiuolaikinis verslo žmogus - nuobodžiauti neleido - ir dabar dirbdama kitoje kompanijoje esu jam dekinga - kad sparciai vystydamas versla ištobulino mane kaip specialistą. Bet taip pat ir išpaikino - ko pasekoje dirbti kartu negalejome ir turejome issiskirti graziuoju . Jis visada mane vertino kaip profesionalą tad išsiskyrimas buvo
labai dramatiškas . Tiesa pasiulymas buvo jo. Kaip kompensaciją - jis mane rekomendavo savo draugams užsienio kompanijai - taip pat vyr.buhalteriu .