2003-06-24 10:43
Anonymous
PMĮ komentaras
18 straipsnis. Ilgalaikio turto nusidėvėjimo arba amortizacijos sąnaudos
1. Vienete yra nudėvimas arba amortizuojamas jo ilgalaikis turtas ir prestižas, jei šio Įstatymo nenustatyta kitaip. Ilgalaikio turto įsigijimo kaina į sąnaudas perkeliama ir iš pajamų atskaitoma dalimis per šio turto nusidėvėjimo arba amortizacijos laikotarpį, nustatomą pagal šio straipsnio 2 dalį. Apskaičiuojant pelno mokestį, tyrinėjimo ir plėtojimo darbų sąnaudos nesukaupiamos ir neįtraukiamos į ribojamų dydžių leidžiamus atskaitymus, o atskaitomos iš pajamų kaip leidžiami atskaitymai tuo mokestiniu laikotarpiu, kurį faktiškai patiriamos, ir atitinka šio Įstatymo leidžiamiems atskaitymams nustatytus kriterijus.
Komentaras
1. Šiame straipsnyje nustatyta ilgalaikio turto nusidėvėjimo (amortizacijos) sąnaudų, kurios priskiriamos prie ribojamo dydžio leidžiamų atskaitymų, apskaičiavimo tvarka. Ši tvarka taikoma apskaičiuojant nuo 2002 m. mokestinio laikotarpio pradžios įsigyto arba pradėto naudoti ilgalaikio turto nusidėvėjimą (amortizaciją). Vadinasi, nuo 2002 m. mokestinio laikotarpio pradžios įsigyto arba pradėto naudoti ilgalaikio turto nusidėvėjimo (amortizacijos) sumos bus priskiriamos prie leidžiamų atskaitymų tik tuo atveju, jei jos apskaičiuotos pagal šio straipsnio nustatytą tvarką.
2. Iki 2001 m. gruodžio 31 d. įsigyto ilgalaikio turto nusidėvėjimas (amortizacija) skaičiuojamas ta pačia tvarka, kurią įmonė taikė ankstesniais laikotarpiais, t. y. iš pajamų atskaitoma šio turto nusidėvėjimo suma, apskaičiuota taikant tiesinį arba produkcijos metodą, ir ne didesnė už maksimalius ekonominius normatyvus.
2.1. Ilgalaikio turto, kuris pradėtas naudoti 2000 ir 2001 metais, nusidėvėjimo (amortizacijos) sumos apskaičiuojamos taikant tiesinį arba produkcijos metodą ir ne didesnius už Lietuvos Respublikos ūkio ministro ir finansų ministro bendru 1999 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 428/301 ,,Dėl ilgalaikio materialiojo ir nematerialiojo turto nusidėvėjimo (amortizacijos) ekonominių normatyvų patvirtinimo“ (Žin., 2000, Nr. 1-17) patvirtintus maksimalius normatyvus.
2.2. Ilgalaikio turto, kuris buvo pradėtas naudoti iki 1999 m. gruodžio 31 d., nusidėvėjimo (amortizacijos) sumos apskaičiuojamos taikant tiesinį arba produkcijos metodą ir ne didesnius už Ekonomikos ministerijos 1993 m. gruodžio 17 d. raštu Nr. 21-7-3294 ir Finansų ministerijos 1993 m. gruodžio 22 d. raštu Nr. 95N ,,Ilgalaikio turto nusidėvėjimo (amortizacijos) minimalūs ir maksimalūs ekonominiai normatyvai“ (Žin., 1994, Nr. 56-1104) patvirtintus maksimalius ekonominius normatyvus.
2.3. Jeigu įmonė įsigijo ilgalaikį materialųjį turtą 2001 ar ankstesniais metais, o pradėjo jį naudoti tik 2002 metais, tai šio turto nusidėvėjimą (amortizaciją) įmonės skaičiuoja PMĮ nustatyta tvarka.
3. Tyrinėjimo ir plėtojimo darbų savikainą sudaro įmonės patirtos išlaidos, susijusios su naujų gamybų įvaldymu arba jau esamų plėtojimu. Šioje dalyje nustatyta, kad pelno mokesčio apskaičiavimo tikslais tyrinėjimo ir plėtojimo darbų išlaidos, skirtingai nei finansinėje apskaitoje, nekaupiamos ir neamortizuojamos, o atskaitomos iš pajamų kaip leidžiami atskaitymai tą mokestinį laikotarpį, kurį faktiškai patiriamos.
Jeigu įmonė pradėjo formuoti tyrinėjimo ir plėtojimo darbų savikainą iki 2002 m. prasidėjusio mokestinio laikotarpio pradžios ir baigė po minėtos datos, tai ta tyrinėjimo ir plėtojimo darbų savikainos dalis, kuri buvo suformuota (faktiškai patirta) iki 2002 m. prasidėjusio mokestinio laikotarpio pradžios, turi būti įtraukiama į leidžiamus atskaitymus sena tvarka, t. y. minėta tyrinėjimo ir plėtojimo darbų savikainos dalis iš pajamų turi būti atskaitoma kaip nematerialaus turto nusidėvėjimo suma, apskaičiuota taikant tiesinį metodą ir ne didesnė už šios dalies komentaro 2.1 punkte paminėtu teisės aktu patvirtintus maksimalius ekonominius normatyvus. Per 2002 metais prasidėjusį mokestinį laikotarpiu faktiškai patirtos tyrinėjimo ir plėtojimo darbų išlaidos priskiriamos prie neribojamų leidžiamų atskaitymų
A.