Sėkmės mokestis

Abejoju - nes tai nedaug skiriasi nuo sekmes mokescio, bet formuluotė neabejotinai daug geresne.

[quote:e06eb8534d]Nemokėti mokesčio negaliu nes mane paduos į teismą už sutarties nevykdymą. [/quote]
Sakydama "nemokėti" turėjau omeny sudaryt sutartį su tais, kurie tokio mokesčio nereikalauja. Betgi kažkodėl sutartį sudarot su įmone, kurios sąlyga - mokėti sėkmės mokestį? Kodėl? Vis tik matyt jums naudinga?

[quote:e06eb8534d]Dar karta akcentuoju - mokų ne už paslaugos atlikima, dėl to kad atsitiko taip, kad Sąlyga buvo įvykdyta[/quote]

Vėl užkliuvom už varčios. Dėl ko iš viso pasirašai tą sutartį? Šiaipsau ar dėl naudos? O jei naudą gavai, tai kodėl dabar už tą naudą nesusimokėti?
Kitam poste daviau formuluotę, kuri Tavo požiūriu priimtinesnė, ir kaip suprantu, pagal tokią formuluotę Tu tą nelemtą papildomą sumą jau pripažintum paslaugos kaina? O juk tai "ta pati panelė, tik kita suknelė".

[quote:e06eb8534d]todėl negaliu pasakyti ar kokia nors kita įmonė pasiūlytų pasirašyti sutarti, be tokios sąlygos[/quote].
Nori pasakyt, kad jūsų įmonė puolė pasirašinėt pirmą pasitaikiusią sutartį su pirma pasitaikiusia įmone, net nepažiūrėję, už kokią sumą tą konkrečią paslaugą galit gaut? Nebent biudžetininkai esat ir niekieno pinigus švaistot, antraip niekaip nepatikėsiu, kad pasirašinėjot bet ką. Arba esat smarkiai susiję, ir ta suma tikrai yra elementarus kyšis (gal dėl to taip ir nerimauji?) Kitu atveju tai pati normaliausia sutartis su normaliu atlygiu už paslaugą - priklausomai nuo gautos naudos.
Jei nauda maža - ir atlygis mažesnis.

Tiesi išlošė 100 Lt ir gavo Wolf sąskaitą 120 Lt - tai leidžiami ar neleidžiami atskaitymai, a? (Tiesios veikla tiesiogiai susijusi su panašių konsultacijų naudojimu, ji iš to pinigus uždirbinėja)

[quote="wolf"]Abejoju - nes tai nedaug skiriasi nuo sekmes mokescio, bet formuluotė neabejotinai daug geresne.

Sveiki,
Yra nemazai imoniu yra verslas yra paremtas sekmes (dar jis daznai vadinamas tarpininkavimo ) mokesciu.
Nekilnojamojo turto tarpininkavimo imone dirba tokiu pagrindu - sandoris ivyko, gavai sutarta procenta. Ir tikrai tokiu atveju nemanyciau, kad tai galetu buti neleidziami atskaitymai.
Tarpininkavimas yra normalus siu dienu verslas.

Tiesi - labai paprasta, vient tik oponuoti - prašau atsižvelgiant į PMĮ 17 str. pagrįstai paaiškink, kad toks mokestis yra leidžiami atskaitymai.

Nes visi tavo pasisakymai yra ne daugiau nei filosofija. Iš tavo pasisakymu galiu paskakyti - kas visi tavo sandoriai bus peržiūrėti nes sudaryti ne rinkos kaina - vien, todėl kad yra įmonės kurios galėtų tai ta pačia prekę ir paslauga parduoti pigiau.

Ir aplamai klausimas dabar ne tas pasirašyti ar nepasirašyti sutartį - klausimas yra faktas: yra sutartis, yra numatytas mokestis, yra prievolė ji mokėti, jei tai leidžiami atskatymai - prašome paaiškinti, KODĖL jus taip manot.

KODĖL aš taip manau? Todėl kad taip sako PMĮ 17 straipsnis, todėl kad tai nėra ribojamo dydžio atskaitymai, todėl kad nepatenka į 31 straipsnį.
Todėl, kad sutartį pasirašiau siekdama naudos, todėl kad sutartis man gali atnešt nemažą pelną, vadinasi ji būtina mano verslui. Jei sutartis be sėkmės mokesčio man būtų naudingesnė, ją aš ir pasirašinėčiau. Sykį esu pasiryžus sumokėt sėkmės mokestį, vadinasi man tai naudinga.
17 straipsnis: "Leidžiami atskaitymai yra visos faktiškai patirtos įprastinės tokiai veiklai vieneto sąnaudos, būtinos vieneto pajamoms uždirbti ar vieneto ekonominei naudai gauti". Pasirašius sutartį, gaunu arba bent tikiuosi gauti naudą, nepasirašau - gaunu šnipštą. Niekaip nesuprantu, kodėl ieškai velniai žino kur smegenų?

Dėl rinkos kainos - kažkoks iškreiptas požiūris vyrauja paskutiniu metu, kai rinkos kainą nustatinėja nebe pirkėjas ir pardavėjas, o VMI . Jei tarpusavyje nesusiję pirkėjas ir pardavėjas sudaro sutartį, vienas perka, kitas parduoda, nes abiems tai apsimoka, tai ir yra rinkos kaina. Nes jie abu gauna savo naudą.

Įsiterpsiu tyliai tyliai ne į temą dėl rinkos kainos:). Išties, manau, jei sandoris vyksta tarp nesusijusių asmenų, vienos rinkos kainos demokratinėje šalyje negali būti. Kiek rinkų, tiek ir rinkos kainų. Pvz., Petriukas prekę ar paslaugą iš manęs pirks, o Joniukas ne, Kaziukas derėsis. Taigi, rinkos kainą nustato pardavėjas ir pirkėjas ir ne kitaip.

Dabar man tenka malonumas panaplioti gerbiamosios Tiesi mintis.
Nei 17 str. nei 31 str. nenustato baigtinio leidžiamų ir neleidžiamų atskaitymų sąrašo. Todėl nei viename iš jų nematai tiesioginio ryšio su sekmės mokesčiu. Pakripti prie 17 ar 31 str. nuomonė gali - darant norimus tikslingus akcentus.

[quote:84379e35d7]
Todėl, kad sutartį pasirašiau siekdama naudos, todėl kad sutartis man gali atnešt nemažą pelną, vadinasi ji būtina mano verslui. Jei sutartis be sėkmės mokesčio man būtų naudingesnė, ją aš ir pasirašinėčiau. Sykį esu pasiryžus sumokėt sėkmės mokestį, vadinasi man tai naudinga.
[/quote]
Taip nauda gaunama - bet Pirma pasirašoma sutartis, o po to galimi 2 variantai, nauda gaunama arba nauda negaunama. Dauguma dokumentus rengiančių įmonių tokį mokestį numato (taip manau) - todėl tai nepriežastis ieškoti įmonės, kuri nenumato sekmės mokesčio. Sutartis pasirašoma - nes norima vykdyti konkrečia veiklą, o ne dėl to kad naudingą sumokėti sekmės mokestį.

[quote:84379e35d7]
17 straipsnis: "Leidžiami atskaitymai yra visos faktiškai patirtos įprastinės tokiai veiklai vieneto sąnaudos, būtinos vieneto pajamoms uždirbti ar vieneto ekonominei naudai gauti". Pasirašius sutartį, gaunu arba bent tikiuosi gauti naudą, nepasirašau - gaunu šnipštą. Niekaip nesuprantu, kodėl ieškai velniai žino kur smegenų?
[/quote]
Taip mes ir diskutuotume čia ne visą savaite jei taip būtų įprastinės vienetos sąnaudos. Pasirašau sutartį tikiuosi gauti naudą - bet ne pajamas. Bet tai nereiškia, kad visos pagal sutartį patirtos išlaidos - leidžiami atskaitymai. Tikslas gauti finansavima, dotacija - kuria bus komensuotos įmonės išlaidos. Jei finansavimas negaunamas įmonės išlaidos padidėja.
Ieškau - nes mano manymu - sekmės mokestis, labiau neleidžiami atskaitymai nei leidžiami.

[quote:84379e35d7]Dėl rinkos kainos - kažkoks iškreiptas požiūris vyrauja paskutiniu metu, kai rinkos kainą nustatinėja nebe pirkėjas ir pardavėjas, o VMI . Jei tarpusavyje nesusiję pirkėjas ir pardavėjas sudaro sutartį, vienas perka, kitas parduoda, nes abiems tai apsimoka, tai ir yra rinkos kaina. Nes jie abu gauna savo naudą. [/quote]
Toli gražu ne viskas tai paprasta, yra dar susiję asmenis, yra pajamų apibūdinimas iš naujo, netesioginiai mokesčių nustatymo būdai.
Kaip ten be būtų ne kam kita o VMI teks įrodinėti kad taip per sąnaudos.

Pagal tokią logiką galima pradėt ieškot, ar tikrai buhalterio alga yra leidžiami atskaitymai. Produkto jokio nekuria, nauda irgi gali būt smarkiai abejotina... tai kaip? Arba pvz šefas turi auto, turi asmeninį vairuotoją - irgi analogiškai. Ir objektyviai žiūrint, sumokėtas sėkmės mokestis duos kur kas didesnę materialinę naudą, nei vairuotojui sumokėta alga. Filosofijų čia gali būt daug, esmė - kiek vienas ar kitas dalykas būtinas įmonei. Jei būtinas, tegu VMI šneka ką nori, įmonė, o ne VMI sprendžia, kas jai naudinga, o kas ne. Ir jei įmonė pasirašė su nesusijusiais asmenimis tokią sutartį, kokią pasirašė, tikėdamasi naudos - normalūs leistini atskaitymai. Jei labai netipinės veiklos atskaitymai - pamėginčiau pasiruošti info, kad tai įmonei buvo reikalinga.
Žodžiu, ne VMI sprendžia, kas naudinga įmonei. Nematau prasmės toliau diskutuot.



Toli gražu ne viskas tai paprasta, yra dar susiję asmenis, yra pajamų apibūdinimas iš naujo, netesioginiai mokesčių nustatymo būdai.
Kaip ten be būtų ne kam kita o VMI teks įrodinėti kad taip per sąnaudos.[/quote]

Aš irgi nematai prasmės - toliau, nes argumentai nepakankami.

Įmonė gauna paslauga už tai susimoka, nes tai paslauga. Sekmės mokestį - mokamas ne todėl, kad tai naudingai, o todėl kad tai numato sutartiės sąlygos ir tai nėra paslaugos atlikimas.

Skaitalai apie sėkmės mokestį:

www.antstoliai.lt/?act=news&id=803
www.alar.lt/asas.file.php?i=55&ASAS=d48ef6...

www.vpk.lt/svietimas/index.php?fuseaction...


Pirmi du skaitaliukai apie galimai naują ( gal būt netolimoje ateityje) anstolių atlygio skaičiavimo metodiką. Žvelgiant į ateitį - ar anstoliui sumokėtas atlygis už sėkmingą išeiškojimą bus leidžiami atskaitymai?
Manau - bus.

Trečias skaitaliukas apie investicinius fondus. Na neprisiverčiu sėkmės mokestį priskirti neleidžiamiems atskaitymams. Normalus atlygis, ne kokis aferistinis, nustatytas beveik visose investiciniuose fonduose.

Aš palaikau Tiesi.

P.s: reikia pažiūrėti kaip tokios išlaidos mokestine prasme traktuojamos aukšto ekonominio išsivystymo šalyse. Tiesa, kai jis ten vadinasi - anglų arba švedų kalba prašom jei kas žinote.

Wolf,

Galima pabandyti išvengti to "sėkmės mokesčio". Laimėjus paramą - perrašyti sutartį ir sudėlioti skaičiukus kaip už verslo projekto parengimą ir dokumentų pridavimą komisijai.
Nes kiek teko susidurti - yra įmonės, kurios neima to sėkmės mokesčio, tačiau pas jų verslo plano parengimas ir dokumentų pridavimas gerokai aukštesne kaina. Kaip palyginimas:
viena įmonė už tą pačią paslaugą ima - 20000 Lt +sėkmės mokestis (X proc.), kas sudaro 50000 Lt, viso - 70000
Kita įmonė ima už tą pačią paslaugą - 60000 Lt ir jokio sėkmės mokesčio.

Kodėl už tą pačią paslaugą mokant 60000 - leidžiami, o jau 70000 mokant - 50000 neleidžiami.
Aišku pasiūlymas nelabai nekorektiškas, tačiau manau sugebėtum išvengti papildomų VMI rūpintojėlių klausimų ir apeitum šį reikalą.

Ačiū Modestai už pasiūlyma aišku tai būtų galimas vairantas, bet per daug dokumentų jau išrašyta, kad galima būtų viska atsukti atgal ir perrašyti sutartį.

Koks neaferistinis mokėjimas būtų tas sekmės mokestis - tai mokėjimas ne už paslauga, o už atsitiktinį įvykį kuris išanksto negali būti numatytas - todėl ir abejojama dėl sąnaudų.

Nežinau kas su kuo dėl ko ( dėl finansavimo gavimo? -SAPARD ar kitos ES lėšos iš struktūrinių fondų?) susitarė, tačiau kitais atvejais tas sekmės mokestis yra mokestis už ;
a) aukštesnės kokybės darbą - būtent šį ir taikyčiau
"finansavimo gavimas" atveju. T.y projektas nugalėjo konkurentus, nes buvo aukštesnės kokybės ;
b) premija už aukštesnius nei planuotus rezultatus. Pvz. gali būti draudimo kompanijų tarpininkams mokamas papildomas komisas, kai viršyjami tam tikri rodikliai.
c) už prisiimtą aukštesnį rizikos laipsnį. Pvz. su mokesčių konsultavimo ar audito įmonėmis, kai jos sutinka ne tik konsultuoti, bet atstovauti tave teisme (apginant savo konsultacijas), bet, esant jų klientui palankiai nutarčiai ( teismo ar MGK), nuplėšia papildomų pinigučių.

Va dėl šitų dalykų aš sutikčiai - jei jie tai ir būtų įvardinti sutartyje, bet taip nera.
Beje dėl pirmo atvejo - "buvo aukštesnės kokybės" - nevisada taip tai gali būti iš dalies įmonės nuopelnas, kad ji atitiko konkrečius reikalavimus. O be to už tas paslaugas jau buvo sumokėta. Jie ta finansavima siektų gauti galingesnė įmonė taip laimėtų ji - bet paslaugos būtų likę atliktos taip pat