Turiu klausima visiems

taip

Pritariu, kad ir kolegų ratas labai svarbu. Padiskutuoti, pasikonsultuoti, pasidalinti patirtimi. Juk ir tuos įstatymus kai skaitai, tai taip skirtingai gali interpretuoti

Gal

O siaube siaube. Parašiau ilgą ą ą ą ą atsakymą, internetas nulūžo ,ir visos mano "auksinės mintys" nuėjo šuniui ant uodegos.
Bandymas Nr.3
1.To Relija:
Patirtis, puikios anglų kalbos žinios ir t.t ir yra-tos pačios ŽINIOS.
2. To vili:
Tikrai nenorėjau nieko įžeisti , atsiprašau. Anekdoto apie čiukčią tikslas buvo visai kitas.
Ir dar apie tą patį- Univerkės tikslai tikrai ne lėktuvėlius išmokyti braižyti, o daug aukštesni. Na, bent jau taip turėtų būti, o jei dažnai yra atv., tai jau mūsų švietimo sistemos problema.
Būkim biedni, bet teisingi. Gal mes ir labai romantiški kažkur sielos gelmėse, gal labai poetiški, gal mumyse draugas O.Bendėris gyvena, bet specialybę turime tokią, kokią turime -pakankamai griežtai taisyklių įrėmintą, pakankamai rutininę ir nuobodžią, bet... Tai tik tuo atveju, jei išskyrus debetą ir kreditą daugiau niekuo nesidomėt. O jei žmogus dalyvauja kad ir mūsų forume, kapstosi po klausimus, kurie jam galbūt iki karjeros pabaigos neiškils, tai jau kažką apie jo mąstymą parodo.
Tad ir linkiu, kad visi lėktuvėlius gerai braižytume, strategiškai mąstytume (tikrai nuo baigtos mokyklos tai 100 procentų nepriklauso; aš ten tik aukštąjį mokslą gyniau) ir būtume sveiki
Ačiū už dėmesį kam mano litaniją nenusibodo. :P

Savo vaikams niekada nepatarsiu rinktis buhalterijos.Tiek valandų o dar nemiegu ir vis apie darbą, apie balansą ,apie sąskaitas , apie PVm ir T.T/
gaila savęs , kai kiti planuoja geras atostogas, o tu žinai jei išeisi 14d. atostgų paskui už jas atidirbsi naktimis.ir kokios atostogos , kai šefas per dieną paskambins kokius 10 kartų.Gal Jūs ,mieli kolegos, kitaip planuojat savo darbo laiką , ir jums nebūna "buhalterinės depresijos", kai galvoji , kad nieko nenoriu ir kuo greičiau pakeisti profesiją?

Na nepasakyčiau, kad mane dažnai užpuola "buhalterinė depresija". Aišku būna piko laikas, kaip pavyzdžiui, ketvirčiui ar metams pasibaigus, kada darbas darbą veja. Bet susitvarkai ir to laiko laisvesnio atsiranda. Gal čia problema yra pačiame darbo organizavime? Arba gal dirbama rankiniu būdu?

[quote:a9d43eda35="Svečias"="Svečias"]Savo vaikams niekada nepatarsiu rinktis buhalterijos.Tiek valandų o dar nemiegu ir vis apie darbą, apie balansą ,apie sąskaitas , apie PVm ir T.T/
gaila savęs , kai kiti planuoja geras atostogas, o tu žinai jei išeisi 14d. atostgų paskui už jas atidirbsi naktimis.ir kokios atostogos , kai šefas per dieną paskambins kokius 10 kartų.Gal Jūs ,mieli kolegos, kitaip planuojat savo darbo laiką , ir jums nebūna "buhalterinės depresijos", kai galvoji , kad nieko nenoriu ir kuo greičiau pakeisti profesiją?[/quote]
Man bangom buna..Siaip, nemiegojau naktim del baimes,k
ad darbe kazkas blogai padariau tik pirma mano buvimo vyr. finansininke pusmeti, po to supratau, kad nevertas darbas tiek nervu, kad reikia apie ji galvot darbo metu, o poilsio laika skirt sau, tik sau ir artimiesiems, bet ne darbui..Pakeist profesija norisi tada, kai pasiilgstu judejimo, naujos aplinkos...

Kol nesu vyr.buhalteris tai ir nesijaučia tos įtampos.
Svarbiausia kaip minėjo susiplanuoti ir nepasilikti gale mėnesio ar gale metų viso darbo.

O buhalterija man labai patinka, bent jau kolkas.Kaip ateityje bus - pažiūrėsim....

Laimingi žmonės. kuriems jų darbas patinka. Šiaip gal ir nieko būtų, jei viskas tik oficialiai (patys suprantate apie ką), jei nereiktų spręsti nešsprendžiamų šefų rebusų (žr. diskusijas), jei parašą dėtum tik tada, kai tikrai žinai, kad gali už tai pasirašyti ir t. t. ir t.t. Gal kada taip ir bus.

O šiaip yra ir linksmoji mūsų profesijos dalis. Sakykit, kas dar tiek informacijos apie įmonės darbuotojus turi? Kas su kuo ir kaip-oficialiai ar ne, ir kiek vaikų- santuokinių ir nesantuokinių. O dabar, kai vykdomieji raštai iš teismų plaukti pradėjo - pasirodo, alimentus tokie iš pirmo žvilgsnio orūs dėdės nemoka... O dar ir be bilieto trolike važinėja. Nors komjaunimo susirinkimą šauk ir pasmeeerrrkkk

Buhaltere dirbu nuo 1985 metų. Bet vyr. pradejau tik siais metais. Geriausia mokytoja buvo mano buvusi viršininkė. Dirbant didelėje įmonėje dirbi savo srityje, o tubulėjimui nelabai yra galimybių. Tobulėsi tik dirbant vyriausia. Perėjau i maža įmone ir tik dabar galiu pasireikšti ka moku. O profesija bandžiau keisti, bet be skaičių ištempiau tik 2 mėn. pabėgau iš buh. programos konsultančių ir vėl pasinėriau į skaičius. Per tiek metų į kraują įaugo. bet savo vaiku neleisčiau dirbti buhalteriu. Na bet jai kas pasiryžo, tai sekmes, nes kažkam pakeisti reikes sena karta, kai kempinligė bus paskutinėjė stadijoje, o ji jau "progresuoja".

Buhaltere dirbu tik puse menesio, manau kad sunku kol visos sistemos neperprates. Pradzioj nuolatine itmpa ir baime yra visiems. Dabar baigiau 3 kursa verslo administravimo (apskaitos mokiaus vienus metus), bet dirbu labai mazoje imoneje ir viska tvarkau pati... Mokesciu inspekcijoje jau turbut visi mane pazista, bet jie labai geranoriski ir daug pakonsultuoja.... Ryt pradedu triju savaiciu buhalteriu kursus...

Gal kas galit koki komentara apie apskaitos ir audito studijas magistranturoje VU....., cia ties apsisprendimo kryzkele

:P
Geri norai be kvalifikacijos duoda tokį pat rezultatą kaip ir kvalifikacija be gerų norų.L.Levi-Briulio.

Čia gerai pasakyta

Ir aš kaip daugelis tapau buhaltere iš ekonomistės (KPI ekonomika). Dirbu jau 9 m. po buhalterių kursų , kurie daugiau išmokė, negu aukštojoj, kai ta buhalterija atrodė niekam neįdomi. Pradžioj debet-kredit sapnavosi, o dabar jau seniai darbas ir poilsis atskirtas. Manau, įdomiausia dirbti nedidelėje įmonėje, kur pats gali savo rankose visus galus laikyti... Nusibosti tikrai nespėja, kai įstatymai taip keičiasi. Dauguma draugių ir pažįstamų taip pat buhalterės, yra su kuo pasikonsultuoti. Labai smagu, kad yra toks tax.lt. Kodėl niekur nesireklamuojate, aš tik neseniai atradau?

Pritariu, kad mažesnėje įmonėje įdomiau, ir monotonijos mažiau. Padirbėjau keletą metų didelėje vyr., pavadovavau :D , tai kai kuriuos darbus atpratau daryti. Be abejo, kai vadovybė leidžia savarankiškai sprendimus priimti, darbuotojus pasirinkti - puiku, tačiau kai iš esamo nekvalifikuoto personalo reikia profesionalus lipdyti - beviltiška. Tik apsikrauni darbais, ir darbas nemielas būna.

O aš visą laiką norėjau dirbti pakankamai didelėje įmonėje, man mažose visai neįdomu buvo. Na nebent ten veikla labai įvairi, bet, kiek man teko susidurti, taip nebūna. Mažoje-po pusmečio "įsikerti" ir viskas- rutina, tas pats per tą patį. Gripu susergi- namo pavedimus pasirašyti atveždavo ir klausinėdavo, kada būsi. O dabar ir kolektyvas didelis (man pabendrauti labai reikia), ir darbas įvairus, o jau nuo šefo idėjų.......

Viskas priklauso nuo aplinkybių: galima puikiai jaustis mažoje įmonėje (kiekvienas turim savo sampratą apie mažą įmonę), ir nekaip didelėje. Tai labai priklauso nuo vadovo požiūrio į buhalteriją, nuo paties buhalterio iniciatyvos. Juk kiekvienas nori jaustis darbe gerai ir būti tinkamai įvertintas.

Teisingai, ir apie didelę. Aš neturiu omeny "zavod No xxx imeni .....-o"

Visiškai pritariu. O mano maža įmonė-60 darbuotojų, buhalterių- 1,5

Norėčiau pasidalinti savo mintimis šia tema. Aš išvis būsima vertėja, jokio buhalterinio išsilavinimo neturiu, bet taip gyvenimas susiklostė, kad reikia dirbti šį darbą. Baigiau kursus, nusipirkau gerą buhalterinės apskaitos pagrindų knygą plius kelios konsultacijos su specialiste ir šis forumas. Supratau vieną dalyką - darbas kūrybiškas, atsakingas ir nebūtina turėti aukštajį išsilavinimą, o kaip dėl strategijos - jeige esi mastantis žmogus, suinteresuotas savo įmonės klestėjimu - tai ir strateginius sprendimus galėsi bent jau pasiūlyti.
Be to norėčiau padėkoti visiems buhalteriams, kurie rašo atsakymus ir kurių deka mes naujokai taip pat įgyjame patirtį.