Jaunimas - maksimalistai. Jie įsivaizduoja, kad patys, sulaukę net devyniolikos
metų - jau viską žino, viską moką. Beje, šventai tiki, kad geriau nei nusenę, sukriošę jų tėvai, giminės ar kaimynai...
Kai toks jaunimas patenka į spalvotą gyvenimo kasdienybę - jie žino tik savo teisę gauti, bet nepripažįsta teisės duoti...
Deja, taip buvo, yra ir bus...
Merginoms - labai gera gyvenimo pamoka.
Pirmiausiai - pradredant naują darbą (veiklą) - reikia nors kiek apie jį išmanyti. Paprasčiausiai - to galima paklausti tų nukriošusių ir nukvakusių tėvelių, mokytojų ar dėstytojų... Bet ne - jie juk nieko nesupranta...
Pamoka tuo - kad visgi reikia savim pasirūpinti (nelaukti, kol kas nors kitas paskambins, sms atsiųs, paprašys, nuves, pašauks ir padarys...)
Dar reikia turėti savigarbos (bet ne pasipūtimo ir kitų niekinimo) - jei vieną kartą pasakė, kad blogai dirbti - paklausyti ir pasitaisyti, jei du kartus pasakė - padaryti išvadą, kad gal kažką darai blogai, jei tris - vadinasi darbo padaryti nesugebi, ir nereikia kaltinti darbdavio...
Taip, darbdavys kiaulė - apgavo mergičkas, nesumokėjo už darbą, nesutvarkė DS ir pan.
Bet apgauti galima tik tą, kuris leidžiasi būti apgaunamas...
O be to - mes visi mokomės iš klaidų, tik protingi žmonės mokosi iš svetimų klaidų...