2010-02-05 10:54
Panaikinta
Investicijų projektus galima skirstyti labai įvairiai, tačiau savo esme jie yra visi panašūs. Galima išskirti tris pagrindines projekto sudėtines dalis, apibūdinančias bet kurį projektą, tai projekto ištekliai, įgyvendinimo trukmė ir kokybė, kuri nusakoma specifiniais rodikliais. Kiekviena įmonė privalo identifikuoti ir įvertinti investicijų alternatyvas ateities požiūriu, nes dabartinės investicijų išlaidos teiks įmonei pinigines pajamas. Todėl egzistuojant rizikos ir pageidaujamai pelningumo pusiausvyrai ilgalaikių investicijų sudarymo tikslas yra parinkti naudingiausią įmonės turtui projektą. Investicijų projekto sudarymas ir atranka susiduria su vertinimo problema, kuri reikalauja: pinigų srautų numatymo (prognozavimo); pageidaujamo pelningumo arba projekto diskonto normos, kuri atitinka kapitalo kaštus, numatymo; sprendimų metodo identifikavimo, siekiant atrinkti ir nuspręsti projekto tinkamumą; taip pat ir rizikos nustatymo.
Investicijų projekto sudarymo procese svarbiausias ir sudėtingiausias momentas yra pinigų srautų prognozavimas. Ilgalaikių investicijų projekto sudarymenaudojami pinigų srautai, o ne apskaitos fiksuojamos pajamos, nes pinigų srautas teoriškai yra geresnis matas grynajai ekonominei naudai ar su projektu susijusiems kaštams. Be to, pinigų srautų naudojimas minimizuoja apskaitos dviprasmybes, nes yra vienareikšmis. Investicijų sudarymo procesas reikalauja prognozuoti projekto pinigų srautus, todėl dominuoja ne apskaitos fiksuojamas pelnas, bet pinigų srautai. Pagrindiniai pinigų srautų tipai yra šie: pradinės investicijos – piniginės išlaidos, susijusios su investicijų projektu; veiklos pinigų srautai – susiję su projekto veikla po pradinių investicijų nuo t=1 iki projekto pabaigos t=n; pabaigos pinigų srautai, gaunami t=n momentu.
Darant ilgalaikius investicijų projektus yra galimi trys sprendimų tipai:
1. Priimta – atmesta arba tinkamas – netinkamas. Tiesiog sprendžiama apie
konkretų projektą – investuoti ar ne.
2. Veiksmingiausias projektas iš keleto alternatyvių, renkantis tinkamiausią.
3. Kapitalo normavimo sprendimai – yra keli alternatyvūs priimtini projektai,bet trūksta lėšų jiems įgyvendinti. Tada sprendžiama, kokius projektus pasirinkti investicijoms, o kuriuos atidėti vėlesniam laikui. Minėtų trijų sprendimų atveju atrankos kriterijai yra įvertinimo metodai, per kuriuos analizuojamas investicijų projekto patrauklumas ir veiksmingumas.