Nušvito vakaras gelsvai,
Balandžio saule pasiguosiu.
Daug metų tu pavėlavai,
Bet vis dėl to tavim džiaugiuosi.
Prisėsk, paglostyk galvą man,
Pažvelk linksmom akim su meile.
Šiam sąsiuviny mėlynam
Vailyste dvelkia mano eilės.
Atleisk, kad gyvenau liūdnai,
Kad buvo dienos man pabodę,
Atleisk, atleisk, kad per dažnai
Kiti man tavimi atrodė.
(Ana Achmatova)