Šį rytą išvedžiau savo šunėka pasivaikščioti, tas mergą rujojančia užuodės į kojas, teko eiti iš paskos. Taigi einu per pievą (kuri uošaliau nuo namų), stovi viduryje jos moteriškė, galvoju paklausiu ar nematė mano ryžo mažo įkyraus, juolab pavadėlį rankoje laiko. tai tikrai turėjo maniškis pristoti apsijuostyti (tokia jau jo mada).
O ji jau iš toli šaukia "Tik nevedžiokyte čia šunų" ir siaubo akimis žiūri į mane ir kiek toliau į mergaites atvedusiais labradorą.
Iš žolių pakila geras pitbulterjeras. Ir nelabai jos klausantis. Aš kai kovinių bijau, tai mano širdys kulnuose, mintyse tik meldžiau dievą, kad šunėkas mano kur iš krūmų neišnirtų
Laimei ji spėjo uždėti antsnukį ir pavadėlį anksčiau nei jis pamatė labradorą ir mergaites. Dar praeidama paklausė ar neieškau savo šuns, kurį matė prabėganti ir pasiguodė, kad jos velnias visus šunys užpjauna.
Va ir niekaip aš nesuprantu lyg jie uždrausti, lyg ir neturėtų būti, o va vedžioja ir patys nesuvaldo. Negi turi kokį vaiką pievoje papjauti, kad dėmesį atkreiptų?