Kokius gyvūnus auginate?

Pedantam labai sveika turėt šunį. Nes tada pradeda suprast, kad nebūtinai viskas turi būti tobula, ypač švaros prasme.

Aš ne pedantė, bet po mūsų nuostabaus gražuolio mylimo pracūziuko daugiau bute šunelio niekada nelaikysiu. Yra katytė, tai rojus.
Šunelis suėdė ir saudraskeė viską kas buvo galima. Nemoku auklėti nei šuns, nei vaiko.

Pas mus irgi draskė viską iš eilės, viską ką rasdavo, buvo visiška neviltis apėmus dėl to. Tačiau vieną kartą labai staiga persimainė, matyt išaugo, ir nuo to laiko niekada daugiau nieko nebepaėmė. Šunys protingi gyvūnai, jie patys supranta ką blogai daro.

nu nežinau, gyvūnų neturiu man ir vaikų užtenka kad tai suprasti, dabar vakare po darželio ir per porą valandų sugeba tokią netvarką palikti, kad apie gyvūnų laikymą net pagalvot nenoriu, nors aš tikrai ne pedantė

Na taigi, su gyvūnu būtų dvigubas darbas. Kai visi kartu pradėtų siaust, dar ne tokią betvarkę paliktų.

Šuo pataps pedantu ir bus visur tvarka
Man tik šiandien iš galvos neišeina vienos pažįstamos pasakojimas. Nusipirko šuniuką, veislinį, dabar jau greit bus metai kaip pas ją, nu bet nemyli ji jo nors tu ką. Pyksta kad šuniukas netvarkingas, daro savo reikalus po butą kur tik papuola, anadien į jos lovą prisysiavo. Sakiau atkeršijo tau kad nemyli. O kad šuniuko nuo mažens nemokino savo reikalų daryti į savo vietą tai čia jos pačios kaltė. Atseit neturinti kantrybės...
Žinant ant kiek tie vabaliukai yra prieraišūs ir mieli, sprendžiant pagal savo, tai man jo kažkaip baisiai gaila..
Nesuprantu kam žmonės ima šunis jei puikiai žino kad labiau prie dūšios katinai

Asmeniškai man, sunku tai įsivaizduot, nes pasirodo turiu auksinio charakterio šunioką. Kai parsinešiau mažytę, kol dygo dantys tai apdraskė tapetus, ir čiupdavo bet kokį popierių nutaikiusi,bet po to kai susitvarkė dantys, nieko, visiškai nieko nėra drąskiusi ar sugadinusi. Jos padaryta betvarkė būna tik tokia, kad išmėto savo žaislus arba kauliukus. Ir viskas..
Kai pasiklausau kaip kiti katinai ar šunys viską drasko namie tai visada pasidžiaugiu kad turiu labai gerą augintinį.

Geriau neklauskite. Po nakties vos širdies smūgis neištiko. pridergta pilna vietuvė, ir dar miegamajame... Visa laimė kad ne ant kilimų. Išsivedžiau mažąją į darželį ir kuopiau namus. Ir taip visą pusę dienos. Aš tik išvalau, grindis toj vietoj išplaunu... O ji ateina ir vėl pridergia.
Nuo streso o gal ir nuo skiepų... Bet jau žiūri nabagėlė tokiu liūdnu, širdį draskančiu žvilgsniu... Na ką aš jai sakysiu. Po pietų jau visko darė mažiau. O pati kol kas dar nelabai drąsi. Bet jau bando ėsti. Karbonado gabalą iš Vakarės tai greitai atėmė.
Eina abidvi į lauką. Bet šunuytė dar nemoka lauke nieko daryti.
Tikiuosi, kaip nors mes visos priprasime vienos prie kitų ir sugyvensime.

Vat karbonadais nešerčiau.
Vistiek, stresas, aplinkos pasikeitimas. Nors, paprastai, maži kačiukai ir šuniukai iš karto "apsigyvena" naujuose namuose.
Kai vyras rado paskutinį mūsų priglaustą kačiuką ir atnešė jį į kambarį. Tas, atrodo, kad gyvenęs pas mus: apsidairė, apsižvalgė, šuniui letena takštelėjo per nosį, ir nuėjo apsižiūrėti savo apartamentų.
Taip ir gyvena mūsų gražuolė pas mus jau metai.

Viskas bus gerai.
Žinoma, kol mažas, ypač šuniukas, bėda su jo gamtiniais reikalais. Tai ne katinas, kuriam padėjai dėžę su kraiku ir ramu.
Oi, kaip prisimenu, kiek pralakstyta paskui labradorą su laikraščiu po uodega
Ir, tik pasitrauki, o jis jau tupi.....
Nu ir ką, ir žiūri kaltomis akutėmis :))

Neduodu aš jai riebaus maisto. Mažoji pasigerino. Turi sauso ėdaliuko ir vandenuko. Nes klausiau kuo šėrė prieglaudoje. Kitaip mes bėdos prisidarysim.
Na kaip nors išgyvensime.

o dieve, dabar dvigubai daugiau nenoriu gyvūnų namie, bet Byla sėkmės tau

Nepatikėsit, pas mane šuniui padėta palutė kurią pakeičiu, ir taaaaaaip ramu. Esu tinginė, ryte noriu pamiegoti o ne dar neatmerktom akim bėgti su šuniu į lauką kad jis susitvarkytų iš po nakties. Padėta, ir padaro kada tik jam reikia. Kartais pajuokauju kad reikia jau sysia daryti, tai mano ciūciukas ir eina, tik nuėjusi kartais prisimena kad nenori tai apsisukusi atgal pareina Bet čia mano pačios nuopelnas, jei nuo mažens būčiau nemokinus tai neaišku kaip dabar būtų

Patikėsiu, nes sūnaus kambary palutė patiesta.
Mat beveik marti įsigijo tokį šuniuką.
Oi, čiudni man šitie maži sutvėrimai :)

Ačiū. Voveryte- ko nepadarai dėl vaikų ...

Nu bet kokie mieli, jų neįmanoma nemylėti
Ir baisiai protingi, niekada nebūčiau pagalvojusi kad tiek gali būti supratingi

Ir man viena kaimynė patarė patiesti palutę. Ir ji taip šunėką užsiaugino. Nes irgi turi mažą vaiką namie.
O jau kad protingi sutvėrimai tai tikrai. Šiandien net nustebau : atitipeno šunytė prie manęs ir moja man snukučiu, kviečia eiti paskui ir žiūri atsisukus. Einu iš paskos. Nusiveda mane į virtuvę prie savo dubenėlio, ir galine letena rodo kad aš jai nuo kaklo nuriščiau kaspinėlį. Mat apykaklės dar nespėjau nupirkti. O kaspinėlį dukra stiprokai užveržusi... Nuėmiau. Susišnekėjom.
Gal pačiu laiku atkeliavo ji į mūsų namus. Nes mane dabar puola depresija. O aš iš visų jėgų stengiuosi nepasiduoti. (Sudėtingos operacijos pasekmės) . Tai šunytė praskaidrins nuotaiką. Privers išeiti į lauką.

tokiu atveju tikrai pačiu laiku pas jus šunelis atsirado

Užsiimsim kaimynų auklėjimu. Pirmas daiktas kurį nusipirkau po maisto dubenėlio, tai semtuvėlis augintinio išmatoms susirinkti. Nes kiek augina šunų tai tik vienas vienintelis kaimynas visada susirenka savo šuns išmatas. Kiti arba išleidžia vaikus šunų išvedžioti arba, uždeda antsnukį ir paleidžia gyvūną vieną. Į jokius rėmus netelpa toks žmonių požiūris. Dabar darysim tvarką savam kieme.

o šaunuolė, bus naujos veiklos

Kitaip ir būti negali... šunytė išklausys kada tik reikės, pabučiuos, prisiglaus... ir nuvis visas liūdnas mintys. Aš tai garantuoju