Kokius gyvūnus auginate?

Tavo laimė, kad myli
O tai būtų tau :)))

Apie tvarką prie konteinerių: jei žmogus, išmetęs šiukšles į konteinerį, jį uždengtų, nei katės, nei šunys neturėtų galimybės į jį įlipti. Varnos irgi, jei ką.
Ir, jei tas pats dvikojis, besikuisdamas, neišmėtytų šiukšlių, viskas būtų švaru ir gražu.
Deja, deja.
Kažkaip, kitokie vaizdai susidaro, bežiūrint. Net rožiniai akiniai nepadeda.
Atnešė šiukšles, išmetė. Gerai, jei pataikė. Juk ir nepataiko - ne visi krepšininkai.
Pofig, apsidairė, ar niekas nemato. Ir nupėdino.
Oi, dangtį uždengti - durnių išmislas. Rankas išsipurvins.
Viskas. Geras darbas padarytas: butas švarus. O kad mieste ar gatvėje jo pampersai tabaluojasi, jis jau nepastebi...
O kas darosi pakelėse?
Ojojoj, po "Darom", praėjus kelioms dienoms, pakelės buvo pilnos skardinių, cigarečių pakelių ir visokio kitokio "gėrio", kuriuo mielai atsikratoma iš važiuojančio automobilio.
Ne gyvūnai primėto. Jie tik, neturėdami kitos išeities, ir mėgindami išgyventi, dar ir patysioja tai.
Vat ir tvarka. "Kaip vaistinėj" :))

taigi...
ir kaip išmušti tą požiūrį, kad yra tvarkytojai, kiemsargiai, viešieji darbininkai - ką gi veiks? tegul tvarko, už tai pinigus gauna.
Na, prisižiūrėjo gi užsienyje, kad taip visi viską visur meta po kojom ir dzin, ir ropoja per skardines ir popierius.
Mus gi tarybinė santvarka buvo išmokiusi nešiukšlinti, ir tikrai mažiau buvo teršiama gatvėse.

Nepasakyčiau. Anksčiau padangas, statybinį laužą, mašinų liekanas ir visą kitą briedą pildavo kur papuola,į miškus, į duobes veždavo, nes tarybinis mąstymas buvo toks, kad žalos tas nedaro. Ir dabar dar turim visą šitą paliktą "gėrį".

buvo... bet dabar tikrai daugiau ir miškuose, ir ypač gatvėse.

Štai šita gražuolė šiandien atkeliavo į mūsų namus.
www.animal.lt/lt/gyvunu-globa/gyvunas/614aab...
Kokiai veislei priskirtumėte ? Kurios veislės kažin joje daugiausia ? Man ji kažkiek primena spanielį...

Sveikinu

Kokia miela, pasaka.

Kokia gražutė

Teks dabar batus slėpti. Mūsų šunelis(jau nebėra jo) kiek buvo gyvas, tiek viską grauždavo. Telefonus, striukes, batus ne vienus. Oi, prisikentėjom.

Na, šaunuolė, Byla :)
Nelengva, žinoma, prižiūrėti gyvūną. Bet, kai pagalvoji, kad išgelbėta ir sušildyta širdutė - atperka visus sugraužtus batus :)
Ir jokio skirtumo, kokia veislė. Svarbu mielas ir straksintis sutvėrimas :)
Kuo mažiau kilmingas, tuo mielesnis.

Mažoji mano dabar labai laiminga. Turi draugę. Pavadinom Zyle. Jei merginos nesugalvos jos "perkrištyti" .
Labai rami mažylė. Vėliau gal įsidrąsins.

P.s. Ačiū už sveikinimus. Snaudžaia patenkinta. Ji mažiausia iš vados. Buvo trys sesutės. Gavo krūvą skiepų šiandien. Gaila, negaliu įkelti nuotraukų. Kažkodėl neįsikelia.

Tai karališkasis dvartenjeras nieko nėr gražiau už dvartenjerą....

acha, būtent rusų spanielis - marmurinis (dapuolęs buvo ).

Oi kaip įsidrąsins. Tai jau tikrai.
Juk tiek pasikeitimų tokiame trumpame gyvenime.
Džiaugiuosi kartu su tais, kurie sugeba sušildyti. Tuo pačiu ir patys sušyla...
Niekas taip neauklėja vaikų, kaip rūpinimasis mažesniais.
Pagarba.
Jei mes kiekvienas priglaustume bent vieną išduotą dūšelę, kiek laimingų veidukų ir snukučių būtų šioje žemėje :)

Lietuvos lenciūginiai gražesni

[quote=mariska]


Liežuvį gali nusilaužti tokį veislės pavadinimą tariant. Geriau jau kiemterjeras.

lenciūginis ne taip "krutai" skamba. Va dvartenjeras, tai "cool"

Juokas juokais, kai manes klausia kokios veislės mano Šrekas, tai visada atsakau "dvartenjeras" daug babulių patiki, kad čia rimta veislė

Ir aš taip vadinsiu. Oho koks kilmingas šunėkas gausis ! Dabar kai aš viena namie tai snaudžia į kamuoliuką susisukus. O kai mažoji iš lauko pareina tai jau kiek laimės ! Uogegą tik vizgina ir cypia. Draugės bus .

Sveikinu Bylą su nauju šeimos nariu, ir dar tokiu kilmingu.
Ta proga papasakosiu vieną mane gerokai nustebinusi įvykį.
Vienoje įmonėje, su kuria mes dirbame, šiais metais mirė abu vienos darbuotojos tėvai, su pusės metų pertrauka. Buvo jau gerai pagyvenę žmonės, gyveno atskirai nuo dukros bute, ir turėjo kažkokį mažiuką šunelį, jau gal 10 metų amžiaus. Žinoma, darbuotojai pergyvenimas, tėvai, nors ir seni, bet vistiek tėvai. Darbuotoja namie laiko kažkokį gauruotą katiną. Tai to visišku našlaičiu likusio šunelio ji iš tėvų buto nepaėmė. Iš pradžių vežė veterinarui, kad užmigdytų. Tas atsisakė, šunelis gražus, sveikas. Tada nuvežė ir atidavė į gyvūnų prieglaudą.
Na nežinau, aš irgi turiu katiną, esu tikrai neromantiškas ir greitai nesigraudinantis dėl svetimų nelaimių žmogus, bet šunį, mat jį velniai, būčiau pasiėmęs, jei man taip būtų atsitikę. O čia keturiasdešimt kelių metų moteris, gyvena pasiturinčiai, ir taip pasielgti su šuniuku - na, nežinau.
Tai visa laimė, tos moters draugė, kai sužinojo apie tokį dalyką, nuvažiavo į prieglaudą ir parsivežė tą nabagą. Pati turi ir kitą šunį, ir katę, tai suprato to padarėlio nelaimę.
Elvusia, neskaityk, tu verksi...