Kokius gyvūnus auginate?

Čia ne į temą. Bet jums, Elvusia, reikėtų knygas rašyti.
Stebiuosi, kaip jums taip staigiai, be pasiruošimo pavyksta surašyti tokius sklandžius tekstus.
Ir stilius jūsiškas, atpažįstamas.

Kiekvienas kalbam iš savo patirties, kai aš sutiksiu dorą žmogų-medžiotoją, tada kitaip kalbėsiu.. Tačiau dabar yra kitaip, ir aš jau mačiau, kaip jie "maitina" tuos žvėris. Pernai tokia sunki žiema buvo, bet niekas nieko nemaitino, tikrai žinau tai. Specialiai stirnom nukasdavom sniegą, kad galėtų atėjusios rast kažkokios žolės, nes žvėrys akivaizdžiai buvo alkani. O medžiotojai, tai žinoma, jie labai gabūs pašnekėt, kokie jie yra naudingi, bet visa jų nauda, ta, kad pasiima, tai kas jiems nepriklauso ir prie ko jie net piršto nėra prikišę. Na o šiemet, kai prasidėjo medžioklės sezonas, tai traukia virtinėm į miškus kiekvieną savaitgalį, dar tiek judėjimo nėra matęs mūsų kaimelis. Nesuprantu, ar ta medžioklė iš vis nebereguliuojama Lietuvoje, kad šitokiais tempais galima medžiot ir tuos gyvulius gąsdint miškuose.

Vienas labai paprastas dalykas - visada viską darau iš širdies.
Jei pykstu - tai nuoširdžiai, kad net lūpos virpa.
Jei myliu - taip, kad burnoje saldu :)
Todėl ir žodžiai, einantys tiesiai iš dūšios yra tikri :)
Nors, kaip tik, raštu nepavyksta perduoti intonacijos.
Žodžiu užtektų pasakyti vieną žodį, o toliau jau kalba akys :)
O raštu reikia daug raidelių sudėlioti, kad būtum teisingai suprasta :)

Taip, Elvusia, kiekvienas matuoja pagal savo patirtį. Aš esu sutikusi tik tuos medžiotojus, kurie šuns gatvėje nenušautų...Ir sutikusi priešingai, tokius žmones, kurie labai myli gyvūnėlius ir kai pas jų nubučiuota kilminga kalytė įsimyli paprastą dvartenjerą, tai tą atėjusi pasilabinti dvartenjerą gatavi užspardyti ir nušauti.
Aš nemanau, kad žodis "medžiotojas", tai tolygu žiaurumui. Kaip ir tarp kiekvienų žmonių yra žvėrių, taip ir tarp medžiotojų yra žiaurių padarų.
Mano dėdė ir jo brolis nuo jaunystės medžiotojai. Kai rado kilpoje prismaugtą stirną (beja kilpų labai netoleruoja ir niršta ant brakonierių), šalia jos rado mažą stirnytę, dar gyvą. Jie pasiėmė stirnytę namo. Ir išaugino. Kadangi gyveno prie girios, tai stirnytė po kelių metų prisijungė prie stirnų bandos. Ir tik šaltą žiemą ateidavo prie trobos, nes žinojo kad ją visą laiką pavaišins šieneliu.
Tikroji medžioklė, tai lygus santykis tarp žmogaus ir žvėries. Ne visą laiką medžiotojas grįžta su laimikiu. Tam reikia daug pastangų. Žvėrys dažnai lieka gudresnis už žmogų ir sugeba pabėgti. O tikras medžiotojas neleis sužeistam žvėriui pasprukti. Seks jį valandų valandas, kol ras. Todėl toji sužeista stirna didžiausia tikimybė buvo brakonieriaus darbas.
Todėl visą laiką sakiau ir sakysiu, kad medžiotojas, tikras medžiotojas, tai žymiau garbingiau, žymiai geriau, negu tos masinės mėsos skerdyklos, kur gyvom karvėm išlupa liežuvius.
Bet kiekvienam savo patirtis.
Nors labiausiai gerbiu, tai fotomedžiotojus. Gaila, kad ši pramoga LT nėra populiari.

Su visa pagarba ir meile tau, Mariska, kalbi pievas...
Lygus santykis tarp ginkluotos minios ir beginklio keturkojo?.....
Nebent manęs mokykloje neišmokino kas yra lygu.....

Dar kažkiek suprasčiau, jei medžiotojas eitų medžioti vienas.
Dabar gi: krūva varovų, optinis taikiklis, graižtvinis šautuvas ir įbauginti žvėrys....
Dievuliau, kurioje vietoje čia galima dėti lygybę?

Nežinau, Elvusia, gal ir pievas kalbu, o gal mano supratimas tiesiog kitoks. Visi mes į tam tikrus dalykus žiūrim pro savo suvokimo prizmę skirtingai. Žinau, kad Jūsų neįtikinsiu, o ir nenorėčiau, nes labai gerbiu Jūsų nuomonę, kaip nepaprastai šilto ir gero žmogaus. Čia buvo tik mano požiūris iš mano patirties. Gal kada jis ir pasikeis, bet toks jau tas pasaulis, kad kiekvienas viską suprantame savaip.

Ta besąlygiška meilė visiems gyvūnams atrodo truputį keistokai. Manau, kad suprasčiau iki galo tuos žmones, jei jie būtų vegetarai, nenešiotų odinės avalynės, rankinių, nedėvėtų kailinių...

Taip Mariska, skirtingos patirtys ir skirtingi požiūriai mūsų nesupykdys
Snake, aš nedėviu odų ir nenešioju kailinių. Bėda tame, kad iš prigimties esame mėsėdžiai. Tokius jau mus sukūrė tas, kur aukštai :) Todėl žudymą dėl išgyvenimo suprantu. Dėl pramogos - ne.
Ir nevadinčiau to besąlygiška meile. Nes meilę jaučiu tik žmonėms. O besąlygiška - tik savo vaikams. Kai mylime juos be jokių išlygų....
Tai visai kas kita. Tai: supratimas, atjauta, pagalba. Meilė čia nei prie ko.

Tai va, kur tau naudinga, ten sėkmingai išsigini (negali būti vegetare). Žudai gyvūnėlius dėl savo egoizmo patenkinti skrandį. Oi, kaip negerai...

Šiandien ėjau pasižiūrėti kailinių...pačiupinėjau, paglosčiau ir...nusipirkau rankinę.

turiu įsitaisiusi kompaniją zylių, pakabinu lašinukų tai jos per kelias dienas sulesa greit nebeturėsiu ko kabinti gal grūdų kokių dar galėčiau pabert ar kruopų?

Didžioji zylė – visiems įprastas ir pažįstamas paukštelis. Vienu metu prie lesyklos daugiausiai suskaičiuodavom iki 20 didžiųjų zylių. Mėgstamiausias lesalas – saulėgrąžos .

http://www.pauksciai.info/2010/03/31/lesinimo-sezonas-2010/

Taip, saulėgrąžas jos ypač mėgsta

Nesūdytas

Ir nekeptas.

Vakar pas mus atskrido genys ir kaimynų slyvą kaleno... su vyru išsižioję tyliai sekėm jo maitinimosi procesą . Net fotiką pamiršom turį...
o zyles maitinti dar ne per anksti? aš lesyklą pripildau kai viskas gruodu padengta, kad pačios ieškotų maisto... netinginiautų .

Kam joms ieškot? juk kol jūs tik ruošiat lesyklą žiemai jos nuskridusios pas Voverę prisilesa, ir tinginiauja pilvus išvertusios

nu reiks pabert saulėgrąžų dar

Reikia pirkti ne PC, o sėklų parduotuvėse, ten didesni maišeliai ir pigesni.

Ar jos dar ir išaižytos turi būti?