Dalia29 rašė:
Vaje kokių istorijų prirašėte. Tokie atstumtieji dažnai būna patys fainiausi.
Aš kelis kartus esu ėmusi katiniuką būtent silpniausią ir labiausiai atstumtą.
Užtai dabar turiu tokį, kad nelabai jau suprantu, kas namuose šeimininkas
Nors įtariu...
tai jau tiesa
, Aš irgi vieną turiu tokį katiną, na ką aš žinau , jei jau ileidi į namus tai jo visur pilną
, o kas svarbiausiai jau koks bendraujantis ir kaip moka gražiai prie stalo prisėsti , kaip koks nekaltybė, tik letenėles užsidės ir laukia kniaukdamas kada jam į lėkštutę ko skanaus įdėsi...
. Buvau vardą pradžioje įdėjusi "senobinis", paskui dukra perkrikštyjo į Žigis.