2012-04-26 19:54
Elvusia
Beje, labai įdomus pastebėjimas: beveik visi priglausti kačiukai, kurie augo be katės, glaustosi aplink šunį.
Ir letenėlėm "mindo" lyg tai norėdami pačiulpti pieno pas katę.
Snapukas pas mus atsirado visai mažas bumbuliukas. Dar pusaklis. Priimtas laikinai globai kartu su dar dviem savo likimo broliais. Kažkas ten rado juos išmestus konteineryje. Žinoma, mūsų katė juos priėmė, bet kažkurį laiką juos augino ir prižiūrėjo Penktos kojos savanorė. Po to aš maitinau juos iš buteliuko.
Taip ir užaugo. Taip ir liko. Gyvena.
Bet, vystymosi sutrikimas, kai auga be katės, jaučiamas. Ir stipriai.
Vyras žiūrėjo filmą apie mažus paršiukus, kuriuos per anksti atima nuo paršavedės. Sutrinka jų elgsena.
Kačiukai, jau galiu tvirtinti - taip pat.
Reziume: kuo anksčiau mažas gyvūnėlis lieka be savo mamos, tuo stipriau keistas jo elgesys. Ir šis, Snapukas, buvęs toks negražus apsisnargliavęs, dabar - tikras gražuolis blizgančiu kailiu, labiausiai bendrauja su šunimi. Ir tada, kupinas kažkokio švelnumo ir prisirišimo, glaustosi, minko ir skleidžia labai įdomius garsus. Lyg tai murkia, lyg tai kniauksi.
Ir dabar va, neseniai grįžom su šuniu iš pasibėgiojimo, Snapukas jau pasiilgęs. Jau visas net aptirpęs iš pasitenkinimo, kad gali pasiglaustyti prie šuns.
O šuo, visas toks išdidus, labai svarbus pats sau ir susireikšminęs, guli ir markstosi iš malonumo :))))