Kokius gyvūnus auginate?

Nesutinku.
Jei gyvūnas valgomas tam, kad išgyventi, nesimėgaujant jo agonija, meilė gyvūnams nėra veidmainiavimas.
Man irgi gaila stirniuko, kurį sugauna liūtas. Ar peliuko, kurį atneša katė kačiukams pažaisti.
Bet tai gamta. Ir taip buvo yra ir bus, nes taip turi būti.
Veidmainiavimu laikyčiau deklaravimą, kad myli gamtą ir gyvūnus, tuo tarpu, mėgaujasi gyvūnų lavonais ir juos demonstruoja kitiems. Čia aš apie žinomus verslininkus "ant Lietuvos".
Va čia šlykštu iki vėmimo.

Paprastai nežiūriu tokių vaizdų, nes labai baisu. Šituos pažiūrėjau.
Dabar neužmiršiu niekad.
Turėjau galvoje, kad mes, žmonės, esame žiaurūs ir negailestingi.

Gyvūnėlių Aušvicas.
Buvau pakraupus. Viena fotkė buvo iš aukštai daryta-kaip ponai vaikšto ten, tai pirma mintis-kaip po kapines.
Pritariu-šlykštu ir neskoninga.

Aha-ieškote skerdykloje estetikos.

Tai va, būtent, mirtis negali būti graži ir be skausmo.

Kodėl? Romeo su Džiuljeta taip gražiai mirė

O jei rimtai, tai laukinėje gamtoje mes žavimės kovomis, kaip vilkų ar liūtų medžioklė. Bet jie tai daro vardan išgyvenimo ir labai greitai, nekankindami :)

Žinot, o aš to verslininko neskubu teisti. Kiekvienam savo, manau ta jo ekspozicija suras savo lankytoją. Ar girdėjot kada apie "medžioklės instinktą"? Man pačiai jis prabunda kai naktį uodas apie ausį pradeda zyzti ar kaimyno šuo antrą parą po langu loja

Va čia pritariu ir pritariu.
Yra skirtumas nužudyti kokį liūtą ar stirną, kai nėra ko valgyti, ir žudyti dėl to, kad nusipirkai super šautuvą ir nori papozuoti prieš kameras.
Tas "medžiotojų" demonstravimasis užkėlus koją ant aukos kičų kičas, fek.

O mano Rainiukas išėjo prieš savaitę ir nebegrįžta... net nemaniau, kad taip pergyvensiu. Visgi daugiau kaip 10 metų kartu gyvenome. Net neįsivaizduoju, kur jis galėjo dingti? Mirti tai lyg ir anksti, jam tik 10,5 metų buvo.

Vaje kaip gaila...

Užjaučiu... Liūdna, kai maniškis nebegrįžta...

Morčius... morčius.... grįž kaip skeletas, bet patenkintas.... prie mano namų katinai visą naktį koncertus rengė, tai man kaip ir Petronėlei buvo sukilęs medžiotojo inkstinktas

Ne morčius, Rainis buvo kastruotas. Niekada taip ilgai nedingdavo, na porą dienų kur pasivaikšto, ir tai labai retai.

Tai gal parsiras, aš savo kartą el.skydinėj rūsy uždarytą radau, įlindo kol vyrai ten dirbo. O irgi bandė mane "įkalbėt", kad jau amžiams išėjo :)
Iš vis, galvoju, kad tai mitas, naminis gyvūnas prieš mirtį kaip tik arčiau žmogaus laikysis.

jaunsytę prisiminė. Grįš, pamatysi

Ir vėl?

Mano katinas jau trečia diena labai mažai ėda, daugiau miega, vaikšto toks be jėgų svyrinėdamas. Veterinorius sako, kad jei nėr vėmimo ar kokių kitų požymių jis ligos kaip ir nemato. Teisina tokį elgesį senatve-katinui 11 metų. Nu kažkaip nesinori tikėti, kad teks atsisveikinti su mylėtu gyvūnu visam laikui.

Ne, tik prisiminiau

Mūsų kastruotas katinas buvo dingęs 2 savaitėms.
Bet jis buvo dar jaunas ir, matyt, koks nors šuo pabaidė, nulėkė nesigręžiodamas ir pasiklydo.
Rado sūnus visai atsitiktinai. Važiuodamas naktį pamatė katiną. Pristabdė. Ir ką gi - ten buvo mūsų Juozapas. Vos ne vos pasigavo. Visas išbadėjęs ir persigandęs. Visai netoli mano darbo. Ir netoli nuo namų.
Todėl reikia tikėtis, kad dar grįš jūsų Rainis.
Arba, juk gyvenate mieste, gal gatvę mėgino pereiti ne per perėją....
Gaila augintinių....
Šiais metais net du mūsiškiai palindo po mašina. Vis apie juos pakalbame šeimoje. Kad jų trūksta, gal per drąsiai aš čia pasakyčiau, bet Bailiui dar iki šiol minkštesnį kąsnelį (mat buvo be dantų) atidedu į šoną....
Ir Mamuskos pasidairau pievoje....

Nuvežkit pas kitą veterinarą.
11 metų dar ne senatvė. Tik kažkoks negalavimas bus prigriebęs. Gal kokių nuodų pelėms užrijo?