Kokius gyvūnus auginate?

Oi, jau tas jų šnekėjimas - tai kažkas nerealaus Mūsų melsvius irgi šnekorius, užtat storulis - tylenis, tik labai jau glaustytis mėgsta.

Tai jau tiksliai, ir mūsų labai šneki.
Irgi parėjus reikia nuglostyti, užšoka ant lovos, atsisuka ir šneka, reikalauja glostyti. Atsigula ant nugaros, atverčia galvytę ir turi "atglostyti" kiek priklauso
Jeigu nori kur įeiti, tai sėdės ir reikalaus kol neįleisi. Labai atkakli.

Su tuo atkaklumu, tai vakar įsitikinau-vyras čiaupą taiso užsidaręs vonioj, o ta nesavu balsu varo, kad įleistų O įsileist negali, nes cekauna labai-jai reikia visur savo nosį kišti.

Jums pasisekė, kad turite meilias katytes :)
Aš ilgą laiką svajojau apie katę, kad vakare, po darbų, žiūrint TV, ji atsiguls ant kelių ir leisis glostoma. Deja, ant rankų nebūna visai, o glostyti leidžia kada tik pati nori

Čia su katinais kaip pasiseks-kaip sako-šuo turi šeimininką, katė-tarnus

Mūsų irgi ant kelių nesėdi, taip pat leidžiasi glostoma kol jai patinka. Miega pas dukrą lovoj, įlenda po antklode, pasideda galvą šalia ant pagalvės ir taip miega kaip kokia draugė

Amadina22, mano katė ir miega kaip žmogus galvą pasidėjus ant pagalvės, net juokas ima. Braunasi, kiša galvytę ir žiūri į akis, pasideda galvą ir užmiega, girdžiu net kaip kvėpuoja, nu toks mažas leliukas
Nėra ji jau taip meili-kai nenori, nepaimsi ir nepaglostysi, kanda, brėžia. O kai nori meilės, pati ateina.

Mūsų nesibraižo, pas dukrą ant rankų būna, pas mane nelabai. Tuoj nori išsprūsti

Dar

Mūsiškė irgi miega pas dukra lovoj, irgi ant pagalvės ir dar su letenelėm kartais apsikabina :)
Nagų ir dantų tai nemoka "naudoti", na nebent labai išnervuoji :) Nenorą būti glostomai ar ant rankų išreiškia miaukimu :)

Aš kartais naktį nueinu pažiūrėti kaip jos miega, taip mielai atrodo. Dvi galvos išlindusios iš po antklodės

O dar ir triušį turit?

Amadina, kokia nuostabi Jūsų šeimynėlė...

Du triušiai buvo, vienas juodom dėmėm, kitas - rudom. Dabar beliko vienas.
Bet daugiau niekada namie bute nebelaikyčiau.
Galvojom, leisim palakstyti, imsim ant rankų. Paleisdavom, graužė laidus, ant rankų kanda, tai nepripratinom, nors kiti prisipratina.
Kai pirkom, galvojom kad bus mažiukai, tokie dekoratyviniai.
Bet užaugo dideli.Su katyte irgi bijom leisti žaisti, kad neapkandžiotų.

Tai va, mums su šešku panašiai. Kai išleidi pabėgiot, turi prižiūrėt, nes graužia viską. Naujos indaplovės šlangas patvarkė, užlindęs. O jau virtuvės komplektą kai meistras konstravo, tai prašėm, kad tik viskas uždengta būtų, kad jis niekur neįlįstų. Tai, rupūžiokas, bandė bandė, ir stalčius atidarinėt, nepavyko, ir į spintutes brautis irgi neišėjo, tai tada pro indaplovę, nes ten toks maaaažytis tarpelis apačioj, kad durelės atsidarytų, tik šast ir jau viduj.

Draugė turėjo dekoratyvinį, buvo agresyvus ir graužikas. Graužė viską kas tik pasitaikydavo jo kelyje. Praktiškai graužė viską: laidus, baldus, tapetus, batus... išskyrus medžių šakeles ir pagaliukus, kurie ir būdavo skirti, būtent, graužimui...
O draugė tokia pedantė...
Po triušiuko, darė remontą, pirko naujus baldus... nėra to blogo, kas neišeitų į gerą...

Mūsų šunelis sugraužė mums visą butą. Prancūzų buldogas. Pragyveno tik 5 metus. Susirgo labai. Buvo labai mielas, bet graužė visą savo gyvenimą - baldus, batus, rūbus, telefonus, viską reikėjo slėpti. Šunelio namie nebenoriu, katė pats tas, tik plonus laidus kandžioja ir baldus drasko, daugiau nieko

Nemažas gyvūnėlis užaugo. Bet ką padarysi, triušiai gi ir yra graužikai iš prigimties.

Jau čia kažkas tampa panašiu į Crazy cat lady

Mano šuo mažas irgi graužė, bet kai paaugo liovėsi, ir nuo to tada nieko niekada nepaėmė ir nesugadino. Ką paliksi, tą ir rasi, daiktai jam neįdomūs, išskyrus maistą, tam tai negali atsispirt ir pasiimt retkarčiais nuo stalo sau.