Bet man vistiek patinka, kad turim augintinių nuolatos. Yra su kuo pašnekėti, kartais. Ir šiaip, tokių linksmybių suorganizuoja. Pvz. katinukai 2 yra, pusiau laukiniai, gyvena po pavėsine. Bet kai užsimano ėst, patampa beveik naminiais. O anądien, su vyru žiųrim, sėdi abu ant medžio šakos, ir bando pasiekt lesyklėlę ir lašinukus kabančius. Ir vienaip bando ir kitaip, nieko. Net šaka nulinkus, kai tokie kilbūzai užsiropštę. Gaila, nespėjau nufotkint, sūnus pastebėjo, tai išlėkė paukščiukų gelbėt, girdžiu rėkia, ei , jūs karveliai, von. Tai jau kaip lėkė
. Vienas tai niurką į pusnį dėjo.
Va, kas gi palinksmontų. O šeškiukas šiandien tupi, apsirengęs sūnaus maikute, per rankovę galva kyšo, dairosi. Net atrodo, kad šypsosi.