Ko gero, nepaskaičiavo migdomųjų pagal katino svorį. Ir gavo, vargšas, didesnę dozę.
Maniškiai tai po kelias dienas apduję tokie blaškydavosi. Nemalonus tas jų tokių matymas. Bet paskui atsiperka. Kai žinai, kad nepričiurkš kur.
Nors, galiu pasakyti, mūsų Juozapui giliai pofig sterilizacija. Jis, jei jam kyla noras, čiurškia ten, kur jam patinka. Ir ką tu jam padarysi....
Dar apie katinų svėrimą: buvau giliai nustebusi, kad Vetviloje, net prieš leidžiant bet kokius vaistus, pasveria gyvūną ir paskaičiuoja vaistų kiekį.
Siaurio klinikoje, kur visad veždavau, niekad nei šunų, nei katinų nesvėrė.
Pirmadienį vėl vežiau savo vieną driskių pas daktarus. Vėl į Vetvilą. Nu, kaip pasijauti, žmogus, svarbiu, kai paklausia apie kitus gyvūnus. Pakeitė šuns maistą (kad nestorėtų, mol. Tik pamatė ir klausia: kaip jūsų šuo, ar ėda? Nu neeeeee, sakau, nepatinka jam jūsų rekomenduotas pašaras. Tai sušlamščia kačių maistuką. Tada pakramto jau jam skirtojo
Tai va, dabar kažkaip džiaugiuosi atradusi sau malonius veterinarus. Ko nežino, iš karto pasako: jums reikia akių ligų specialisto. Aš tiek neišmanau. Bet gal pamėginkim nuo paprasčiausių lašiukų. Jei nepadės - skambinkit, nukreipsim pas specialistą. Jei padės - irgi skambinkit - mums rūpi.
Tai tokie, tikiu, ir primigdo operuojamus gyvūnus taip, kad jie lengviau "pareina į save".