Ulita rašė: Linda6 rašė: Myli , ir myli beprotiškai, patikėk, tik mes lietuviai tokie esam,- mylim širdimi ir negalim to apsakyti paprastais žodžiais, jie tampa beverčiais, rodos, na ne taip, ne toks tas žodis, per prastas...meilė širdimi ir siela
Suprantu, kad mes lietuviai - santūrūs....bet kaip tam mažam vaikui tai suprast, kada jis laukia dėmesio ir švelnumo.
Man mama irgi nei karto nepasakė, kad myli, neprisimenu ir apkabinimo... Dabar aš suprantu ją, suprantu, kad ji mus mylėjo, tik santūriai
O tada man viso to trūko..... Ir paradoksas - dabar aš irgi negaliu peržengti tos ribos ir prisiglaudus pasakyti jai, kad ją myliu....
Tas pats ir pas mane....Suprantu kaip jautiesi.....Užtat man patinka tokiom temom diskutuoti, įgaunu vėl įkvėpimo taisytis savo santykiuose su vaikais...Va, šįvakar pareisiu, apkabinsiu, pabučiuosiu ir pasakysiu, kad labai MYLIU...