Šeima, vaikai

Nežinau, gal aš bloga mama, bet nepuldavau į paniką dėl tokių dalykų. O kiek visko buvo ! Parėjo gal 14-metė būdama, ir staiga čiupusi bliūdą.... Žiūri po to tokiom kaltom akim, kaip katukas prisidirbęs... Ką gi ją muši, barsi, juk jau ir taip nežino kas darosi... Žinoma, kad buvo neramu. Bet labai atsargiai diskutuodavome ta tema. Juk reikia jiems patiems visą to reikalo skonį patirti. Argi mes buvome kitokie ? Niekada nelaikiau jos uždarytos. Aš ja pasitikėjau 100%. Ir ačiū Dievui, kol kas nenuvylė. Suaugo. Žino viskam saiką. 22 metukai mano panelei. Dabar ji labai laiminga, nes vakar gavo paskolą II pakopos studijoms. Na dar ir pasigyriau.

O už ką tą vaiką barti? Jis tik bando įsipaišyti į suaugusiųjų pasaulį. Ar jūs patys visi nė lašo į burną?
Prisimenu save, draugus tokių metų ir savo sūnaus nesu barusi. Aišku, "niekada nesakyk niekada", bet juk pažįsti savo vaiką, žinai kaip jis mąsto, kokios jo vertybės, gali nujaust paslys jis ar ne.

Mums buvo lygiai tokia pati istorija ir lygiai tokiam amžiuje...
Po to taip pat kalbėjom kalbėjom kalbėjom. Buvo padaryta išvada- labai nepatinka būsena, kai negali kontroliuoti situacijos (o maniškei tas laabaai nepatinka).
Prėjo jau 3 metai, bet situacija nepasikartojo, nors žinau tiksliai, kad kompanija ne abstinentai... Reikia pasitikėt, matyt...
Nors žiauriai sunku. O dar berniukas. Jiems gal dar kitaip, nežianau.

Kažkodėl atrodo, kad paslys... Viskas man aišku, tačiau ir pamokas praleidinėja, va, kas turbūt, mane labiausiai neramina.

Viskas bus gerai. Tiesiog vaikai užauga žymiai greičiau, nei mes spėjame susivokti. Todėl visi jų drąsūs bandymai mus baugina.

Abejoju...
Nelabai ten ką sutvarkysi.
Žiūriu jūs irgi megėjso po tamo pasiganyt Gal užpernai grįžta mano dukra ir sako, kad auklėtoja padarė pastabą vaikams, kad tėvai visai nesidomi pažangumu, į tamo neužsuka (auklėtoja gali pamatyti prisijungimus), išskyrus vieną mamą. Mano duktė ant visos klasės : "O neeee..."

Jo, su pamokom rimčiau. Bet, tiesą pasakius, švietimo sistema pas mus ... Ypač nuo 11 kalsės, kai B lygis yra formalumas.
Maniškė žiauriai daug pernai praleido, buvo net svarstyta. Auklėtoja pasakė, kad pirmą kartą turi mokinę, kuri tuo pat metu gauna pagyrimą už mokslą ir papeikimą už nelankymą...
Žinutė tamo taip ir vadinosi "nuobauda ir pagyrimas"...

O, aš tai labai didelė mėgėja. Šį procesą seka ne vien auklėtoja, bet ir gimnazijos direktorė. Mūsų gimnazija senokai perėjo prie TAMO, ir jokių popierinių, tai jau čia man kasdienybė...

O nesako "nėra motyvacijos"? Mano taip sakydavo :)

Aš buvau tokia.
Tik pamokas lankiau labai sąžiningai, bet už blogą elgesį mane iš jų išvarydavo.
Buvau tokia blogietė, kad uch.
Bet mokiausi penketais.
Mane pažįsti, taip kad matai, kokie puikūs žmonės išauga iš "nevaldomų"
O vyno paragavome gal šeštoje klasėje.
O vėliau ne tik vyno..... Tik vieno nedarėme - nesidulkindavome (atsiprašau už žodį) nepilnametės.
Ir dabar nespjaunu nei į rugio sultis, nei į kitokius gėrimus. Tik baltos negeriu. Nes neskanu :))))

Tai kaip, po velnių, galėčiau moralizuoti savo vaikams, pati ne šventoji....
Bet mes draugai. Mes kalbamės.

Beje, bernai yra bernai. Gerai, jei bernas "nusisekė". Sėdi namuose, nuobodyla, perdyla, moksliukas?
O jei einantis? Jei lekia, bėga, bendrauja? Ir ką tu jam? Negi uždrausi?
Turi jis viską išmėginti, išbandyti, išskanauti. Ir pasimokyti iš savo klaidų.
Na ir kas, kad iš svetimų klaidų mokytis patogiau. Kažkodėl būna atvirkščiai.

Beje, mano vaikas mokėsi irgi puikiai. Mokykloje mokytojai elgesiu nesiskundė. Bet iš pamokų bėgdavo. Ir spėkit kur?
Ogi, pas mane į darbą
Oi dievulėliau. Būdavo, ateina mokytoja: kur tavo vaikas? Pas mane prasėdėjo porą valandų.
Vėl pabėgo, klausiu?
Aha

O su dukra jokių bėdų.
Dievuliau, kur padėsi, ten rasi.
Nors ji labai einanti. Bet dėl jos visiškai ramu.

kokia tu laiminga Elvusia, tikiuosi kad ri aš po 20 metų galėsiu tą patį parašyt

Ne tokia jau ir laiminga.
Tiksliau, laiminga, kad negeria, kad pakampėmis nesivalkioja.
Bet.

anūkų nėr

Nėr anūkų, nėr....
Užtat šunį turiu. Prabėgom ką tik ratuką aplink kaimą :)))

Sako... Vis aiškina, kad tuos dalykus, kurių reikia egzams , lanko pavyzdingai.
Mano manymu, tai dabartinės švietimo sistemos grimasos. Kam reikalingi dalykai, kai faktiškai reikia mokytis 3 -5 dalykų... Net atestatas reikšmės jokios neturi. Briedas.
Tai tokioms, kaip maniškė, ir negali įrodyti, kad vistiek reikia lankyti.
Šiemet kažkaip jau nerizikuoja, bet va ligos užpuolė... Jau beveik 3 savaites praleido Užtai šiandien kaip išbėgo į mokyklą su malonumu, nors gydytoja rekomendavo iki savaitės pabaigos pabūti dar namie.

Pritariu 100 procentų.

O svarbiausia, kad ir mokytojai, kurie turi tą nelaimingą B lygį , taip pat žiūri pro pirštus.

Taip. Dalykus reikia išsirinkti iš anksto, po kiek laiko pasikeičia vaiko norai, o jau kelio atgal nėra. Aš baigusi mokyklą nežinoju kur stoti, stojau šiaip, kas į galvą šovė, o dabar turi apsispręsti iš anksto.

Ir aš tokia pati , savo vaikams visuomet sakau, kad sugebėtų atsirinkti su kuo, kiek, ko ir kada vartoti. Nematau tragedijos, jei dvidešimtmečiai draugai išgeria alus, kol kas esu savo vaikais patenkinta, kas bus toliau, nežinau.
Daug diskutavom ta tema su vyrais kolegom, pasakojo, kaip jų mamos į tokius dalykus reagavo, vienam mama pagiriom pienišką ryžių sriubą virdavo, užaugo tvarkingas, pareigingas, besirūpinantis vaikais vyras, alkoholį vartoja tikrai saikingai.

Prisimenu dėdė atvežė kažkokių cigarečių, kažkokios buvo geros, aš buvau aštuntoj klasėj, sugalvojau nusinešt į mokyklą ir išbandyti, su dar viena klasioke pasiėmėm klasioką ir po pamokų ėjome į miškelį netoli mokyklos mokytis rūkyti, pasiimdavom kažko užkąsti, po ceremonijos grįždavome į mokyklą išsiplauti dantų, kad nesmirdėtume, taip darėm visą savaitę, mokėmės rūkyti, bet kažaip nepatiko, tai trumpai ir truko, apie tai aišku daugiau niekas nesužinojo. Bučiau aš mama sužinočiau tokius dalykus, nežinau ką padaryčiau, nežinau ką sugalvočiau, kad išgaruotų visi rūkymai ir t.t.