Šeima, vaikai

Mes jau kalbėjomės su tavim apie tai, aš kolkas tos nuomonės nepakeičiau.

Na gal be reikalo taip dramatizuoji. Transformeriai irgi pasakos
Mano laikais visi berniukai norėjo būti Janušais, o mergičkos Marusiomis iš "Keturių tankistų".
Gal tik apgailestaut reikia, kad tai Transformeriai, Dragonai ar dar kokie biesai, o ne kažkas švelnesnio. Bet, matyt, prieš vėją, t.y. progresą nepapūsi...

Žmogau, visi aplinkiniai kitaip įsivaizdavo tą moteriškę :))))
Ir labai gerai, kad dabar taip šokinėja. Tokios situacijos man labai gražios, bet (tfu tfu tfu) labai pavojingos. Bet tai jau ilga kalba. Gyvenimas parodys, dabar galima tik palinkėt sėkmės.

Pagaliau tu turi laiko,o mama neturi,tai viena.Antra - kuo vyras norės,tuo ir taps,žinoma,mamulės rūpestis savo padaro...bet nė viena mama nenori blogo vaikui.Nesuprantu tų,kurios kritikuoja savo marčias.Man atrodo,kad jos pavydi to savo sūnelio ir nesamoningai konkuruoja...darydamos labai didelę žalą tam savo lepūnėliui.
O suaugusiasm sūneliui moterys rūpi!Ne mamulė.

Supranti, jei žiūrėt labai apibendrintai, tai viskas taip. Anyta-marti, uošvė-žentas yra amžina problema.
Bet būna visokių situacijų,

"Nesuprantu tų,kurios kritikuoja savo marčias"

Nei visos pasaulio marčios, nei visos anytos nėra geros arba blogos.
Pasaulis margas ir yra įvairiausių atvejų.
Yra tokių marčių, kurios vaikus išmeta.yra tokių anytų, kurios šeimas išskiria.

Jau nesutinku, kažkokia diskriminacija, išnaudojimas, vyro ar moters, tipo daro iš meilės įdomu, kiek trunka toks išnaudojimas. O tai kurioje vietoje randasi šeimoje supratimas, pagarba, nuolankumas, taktiškumas, ar taip nebūna šeimoje. Arba pasižymi sąvybėmis arba ne ?

Apie ką čia jūs?

Apie tai, kad tiek moteris, tiek vyras kartais šeimoje virsta atpirkimo ožiu, tipo vyras sako, aš dirbu, visa dieną, vakare grįžęs dar nerandu skanios vakarienės, čia smulkmena, bet kartais tos smulkmenos būna sureikšmintos, ar žmona turi būti tarnaitė vyrui, šeimai arba atvirkščiai taip pat gali būti išnaudojamas vyras.

ačiū dievui uošvius turiu nuostabius, pati tikrai turbūt nebūsiu tokia gera
beje dar kai buvau studentė tai man viena bendrabučio budėtoja papasakojo savo istorija, kai ištekėjo už vyro, pasakė savo uošvienei kad dabar viskas tavo sūnus yra mano vyras ir žodžiu į jį nepretenduok. tačiau kaip ir viskas gyvenime apsisuko bumerangu, pati turėjo sūnų ir būsima marčia užsiminė kažką panašaus, tada ta moteris sako, man daėjo kokią nesąmonę padariau taip kad reikia nepamiršti kad ir pati gali turėti sūnų kurį iš tavęs gali atimti kaip pati atimi ištekdama. na dukras tas pats turbūt liečia

Aš turiu gerą uošvienę, gal kokie jos įsireiškimai ir nepatikdavo, bet visą gyvenimą vadovaujuosiu principais:
- jei negali žmogaus padaryti draugu, tai nedaryk jo priešu.

Mano supratimu, tai reiškia, būk pagarbus kitam žmogui, bendrauk pagarbiai.

Mano atveju tas pasiteisino.

Turiu Daliai pritarti. Nepapūsi. Lėlės iš mados eina. Pagal dabartines normas moteris turi būti labai karinga... Šeštas gimtadienis artėja minėjau. Nepatingėjau nufotkinti ką privalau ta proga padovanoti. Garbės žodis ,Urtele, tai dovana 5-metei mergaitei. Man buvo pateiktas brėžinys, ir net nurodyta kokios spalvos ir kur jos turi būt. Nusileido tik vienam...kardo rankeną ne juodą...bet linksmesnę leido daryti. Negaliu neklausyti, jeigu reikės..."piratų lobį saugojančią piktąją dvasią nužudyti"

nu maniškei kol kas užtenka traktorių ir makvyno apie kardus dar nieko nežiūrėjom beje kai nusipirkau paprastas dryžuotas pirštines, tai gavau velnių kodėl nupirkau ne su makvynu, gerai kad vėliau susitarėm, nes pradžioj pasakė kad nenešios

Ne tik Niujorkas yra vienišių miestas. Lietuviai irgi ne ką menkiau susikoncentravę į karjerą. O kai ji lyg ir susiklosto, asmeniniams santykiams puoselėti nebelieka nei noro, nei jėgų

Skaitykite daugiau: www.15min.lt/ji24/straipsnis/namai/ji-ir-ji...

Idiotiškesnio straipsnio nesu skaičiusi.

O ruoštis reikia įnirtingai?
Bent jau nuoširdžiai pabandyti... Galima pradėti ir nuo kūno puoselėjimo, bet svarbu ir tai, kad jei norisi surasti beveik tobulą vyrą, reikia stengtis ir pačiai siekti tobulybės – juk toks tokį pritraukia. Juk nė viena nesvajoja apie varguolį prie šiukšlių dėžės?..

Va iš šitas prajuokino iki ašarų, Jei jau nori tobulybės, tai turi pats tobulas būti, o tai pasiekti reikia per grožio procedūras.. Blefas ir nesąmonė..... Aplamai tobulybės ieškoti negalima. Nėra tobulų žmonių..... Yra tik tobulas atitikimas.

Neskaitysiu. Visai neseniai sutikau vieną moterį. Pedagogę. Ji taip pat kaip ir aš atvedė savo vaiką į dziudo treniruotę. Ir istorijos mudviejų šiek tiek panašios. Žodžiu, ji dabar pati savimi negali atsistebėti, kad kažkada jos tikslas buvo karjera. Sako-buvau beviltiška, nepataisoma karjeristė. Niekada nemaniusi kad galiu turėti šeimą o juolabiau -kūdikį. Bet kokia aš dabar esu laiminga, kad turiu sūnų. Ir dar noriu vaikų. Bet jau per vėlu... Nes pirmagimio susilaikė būdama 42. Dabar jis pirmokėlis. Todėl, dabar, abu su vyru būdami jau nebe jaunuoliai, svarsto įsivaikinimo galimybę.
Bet jūs matytumėte kai ji rūpinasi tuo savo vaikeliu ! Kaip akies vyzdžiu ! Na aš ramiau auginau savo vaikus. Ir dar tebeauginu.
Norėjau pasakyti: NIEKADA NESAKYK NIEKADA.

Kad tik greičiau. Paskatinkit ją.
Pirma: dėk jos pačios ir jos sūnaus.
Nes, kaip suprantu, toks dievinamas vaikas gali užaugti visišku egoistu. Ir tai ne iš blogos valios. Tiesiog, yra tokių pavyzdžių, kai perdėm lepinamas vaikas tokiu užauga.
Čia aš nieko nenoriu pasakyti bloga, tiesiog, būna taip.
Priedo, kaip būtų gera - sušildytų vieną sužvarbusią širdelę.
Pažįstu šeimą, kuri augina du įvaikintus vaikučius. Savų vaikų nėra.
Kaskart, juos pamačius, nevalingai nusišypsau. Tokie puikūs vaikai. O galėjo gatves dabar šlifuoti.
Tiesiog, išgelbėti likimai.

Ir ji taip kalba. Tik yra kažkokių dar dvejonių. Baimė dėl nesusikalbėjimo, ir taip toliau. Lyg visuomet lengvai susikalbėtumėm su savo vaikais.
Žodžiu ji nemeta iš galvos tos minties tik trūksta truputėlio ryžto. Bet visiškai nenori grįžti į darbo rinką. Tad tikiuosi kad noras dirbti mama nugalės.
O jos vaikelis labai gležnas. Alergiškas. Jautrus. Na čia gal ir "vėlyvos pirmakartės" padariniai. Bet vyras medikas. Viskas jiems bus gerai. Kol kas tas vaikutis labai didelis gerietis. Jis net negali savęs apsiginti. Jis pripažįsta tik vieną kalbą-gėrio. Todėl ji jį ir atsivedė į dziudo treniruotes.

Paskutinis mano šešiametės įsigytas žaislas. Įtariu , patiktų ir Samajanos anūkėlei. Gaus senelis pagaminti.
Buvome aną savaitgalį mugėje. Žaislų pas prekeivius begalė. Bet reikėjo lanko ! Ir nič nieko daugiau.

Nu taip "karėja" merginos ir toliau , manoji tai augo ant tų krovininių mašinų, kurias iš skardos gamindavo, o sūnus su kardu gal pusmetį į daželį keliaudavo , bet netapo samurajum. Sutinku su Dalia29, kad personažai ilgai vaikuose gyvena, tik vakar sutiktas vaikas man pasirodė, kad jis gyvena ten, kalbasi su tais,o čia tik jis kaip svečias.