Šeima, vaikai

Prašom. Pavyzdys mano namuose.
Visada visiems šeimos nariams, jiems grįžus, įdedu maistą į lėkštę ir paduodu pietus. Gal dabar jau pasenau ir neapšokinėju.
Taigi, mano vaikis buvo pripratęs prie aptarnavimo.
Ką matau dabar... Ogi, rytais ruošia ne tik sumuštinius, bet ir salotas su pelėsiniais sūriais, kavytę arba arbatytę savo moteriai.....
Neša jai į lovą pusryčius.
Jei pietauja virtuvėje, gražesnius kąsnelius sudeda jai. Ir verčia valgyti kaip vaiką. Surenka skalbinius, aptarnauja ir patarnauja.
Ir klauso jos. Kartais, kai apie ką nors kalbamės, pradžioje, palaikydamas mane (nes mūsų nuomonės sutampa), prieštarauja savo moteriai. Bet, kai pamato, kad ji dėl to liūdi, tai tada liepia man argumentuoti savo nuomonę taip, kad ir jo blondinė suprastų. Ir nesiginčija su ja.
Daug tokių smulkių dalykėlių. Nu, kartais net atrodo, kad ne mano vaikas
Ir, jei nusiperku kokį rūbą, jis anksčiau būdavo pats pakomentuoja, dabar jau klausia žmonos nuomonės

"Pirmą pusę gyvenimo mums nuodija tėvai, antą - vaikai...Ir visa tai visada vyksta eilės tvarka "

Tada... tave mažą mama blogai auklėjo.
Neprisimeni ką sakė, kai mažytė jos klausinėjai..."mamyte, kai užaugsiu ar galėsiu daryti viską ką tik noriu?" . Turėjo atsakyti..."ne, Voveryte, tada tu būsi ištekėjusi"

Nemanau, kad čia pakeitimas žmogaus, tiesiog jis myli savo moterį - viena, o antra - kaip sako:)? Naktinė gegutė visada nugalės dieninę:), taigi, kol jam jinai įdomi visais atžvilgiais, tol jis ir bus toks, koks jai patinka :).

Elvusia, lieku prie savo nuomonės- tai ne pasikeitimas, o protingo vyriškio elgesys... Komplimentas tau- juk tu ji formavai. Mano vaikinas taipogi vadovaujasi " kam stovėti, jei galima sėdėti, kam sėdėti jai galima gulėti". (Kiek pamenu tai Čerčilio žodžiai). Tai kai reikia arba negalima nei sėdėt nei gulėt, kas gi belieka- stovi

Tai vadinasi patobulinimu, nes pačios vertybės liko tos pačios.....

...gal pavadiname tai elgesio transformacija?

Joks čia pasikeitimas, tik dabar atėjo jo eilė dėti maistą į lėkštę ir paduoti pietus

Nu ne, dar biški ne taip. Nebuvo pagrindo transformacijai. Tiesiog jis prie mamos elgiasi vienaip (beje, viens prie vieno kaip ir maniškis), o su mylima mergina kitaip. Vat jeigu jis su viena mylima elgtusi vienaip, o su kita kitaip -tadu jau būtų transformacija...

O kai vyrai dirba dieną naktį, kad įtikt savo moteriai, kad galėtų nupirkti tai, ką sugalvojo žmona, tai ar tada nepasikeičia vyrai? Nors galbūt natūra to vyro yra tokia, kad jam užtenka tiek kiek yra ir jis mielai leistų savo laisvalaikį kur nors prie ežero su draugais, bet yra priverstas dirbti, nes psichologiškai jį tą daryti verčia žmona, kadangi jai yra vis mažai ir mažai. Tai čia tik vienas iš daugelio pavyzdžių, kaip galima įtakoti žmogų.

Hm, vadinkime tai kaip norim.
Bet kai matai, kai tavo pupsikas, kuriam vos ne batų raištelius reikdavo užrišti, moka taip savarankiškai pasirūpinti kitu žmogumi, kai matai, kaip moka (pasirodo, moka, velniūkštis) patarnauti, nors būdavo aptarnaujamas. Neatpažįsti savo vaiko.
Keičia moteris vyrą, tikrai keičia.
Tegul tai meilė, seksas verčia tai daryti. Bet gi žmogus, visgi, kitoks.


O vertybės, jos negali keistis, manau. Va čia jau ką įdėjom augindami ir auklėdami, tą ir turim.
Keičiasi elgesys.

Vsada visi aplinkiniai kalbėdavo, kad mano marčiai bus sunku su tokiu reikliu ir išlepintu vyruku. Aha, sakydavo, maistas jam netiks, išskalbimas netiks.
Tinka viskas. Nes maisto ji net negamina. Ir nieko, gerai.

Ir ką? Sunku ne marčiai, sunku vyrukui, pasirodo

Ech, gaila man vaiko....

Tu turbūt supranti, kad pasisekė abiems .Teko šįryt autobuse girdėt, kaip tokio pat amžiaus bernukas kaip tavoji kalbėjo su kitu, kažkiek vyresniu už jį. Toks mažis, kad vos bilietų skaitytuvą pasiekė. Visą kelią vos kvapą atgaudamas kalbėjo apie transformerius , kurie gali pakelti namą, apie žmones kurie pavirsta į geriečius į blogiečius. Sužinojau, kad blogietis gali ne tik į šovinį pavirsti, bet ir į elektroninį bilietą įlysti. Nužvelgiau tą vaiką, aprengtas, švarus, bet supratau, kad gyvena vienas savo pasaulyje, be pasakų, be draugų . Liūdna, kai tokie mažiai gyvena gal ir šeimoje, bet gyvena vieni, nesuprantama man.

Skaičiau, kad kai Margaret Tečer jos sutuoktinis pasakė, kur jo balti išlyginti marškiniai, ji atsakė, kad tai jo, o ne jos problemos.
Jei moteris svarbiau už marškinius, tai susitvarkys juos pats, o jei svarbiau marškiniai, tai arba privers moterį juos jam paruošti arba susiras kitą.

Elvusia, ar matai skirtumą.. Pirmu atveju jis vaikas, antru- vyras... Ne pasikeitimas čia, o elgesys skirtinguose situacijose. Vat jeigu jis gyvens su antra moterim ir ją lups nuo pirmos dienos- va čia bus pasikeitimas.. Negi ne taip?

užuojauta marčiai :) bet įtariu manajai marčiai bus dar sunkiau

Taip, turbūt.
Tik mums mūsų vaikai net pensijoje bus vaikais :)
Ir man gaila savo vaiko :)

Va čia jau visai kita tema

Viskas gerai, svarbiausia, kad nepavargtų, nes tų gyvenimiškų užduočių gali ir padaugėti.