Šeima, vaikai

Aš gi visai ne apie tai rašiau.
Vaikas turi tvarkyti savo kambarį, savo daiktus sudėti į vietą, nemėtyti jų bet kur.
Bet nereikia, kad visus namų ruošos darbus nuveiktų. Grįžta tėvai iš darbo, viskas padaryta, beleika pavalgyti, paskui galima ir knygą paskaityti, teliką pažiūrėti.

Ir? KO erzintis dėl tokių smulkmenų? Čia labai smulkios sielos požymis pasakyčiau. Tuščia diskusija, nes man nesvarbu išplauti indai, nors irgi nepatinka plauti indus už kitus, bet man aplamai nepatinka namų ruoša, tai aš galiu suprasti savo nuosavą vaiką ir jam padėti - IŠGELBĖTI-PASIAUKOTI dėl jo. Aš jį myliu labiau, nei JO išplautus indus myliu.

Vienu žodžiu, viskas pas mane normaliai

Gero savaitgalio

Gali tikėtis ko nori iš žmonos, čia jau kita tema. Jei ji leisis būti tarnaite, tai jau jos bėdos.

Taip žaisti galima nebent vieną lepūnėlį turint.
Bet nelabai įsivaizduoju aš tos aukos, kai namuose pvz. 3-4 vaikai.

Na, aš nekalbu apie vienetinius palepinimo atvejus.

Skaičiau, skaičiau Jūsų pasisakymus ir dabar pati pasisakysiu

mano mama tokia pat kaip Elvusia, visada stengdavosi viską padaryti už mus su broliu, niekada neturėjom jokių pareigų, aišku būdavo kad ir namus sutvarkydavau, valgyti padarydavau, bet tik tada kai pati to norėdavau, niekada jokios prievartos, bet dabar tiek aš tiek brolis labai artimi su mama. Aš jau 10m negyvenu kartu, bet nėra buvę tokios dienos, kad nesusiskambintume, ar savaitgalio, kad nenuvažiuočiau aplankyti.

Dabar pati turiu sūnų 7m, vienintelė jo pareiga susirinkti savo žaislus, o šiaip tai jis lepūnėlis mano. Ir tikrai labai norėčiau, kad mus sietų toks ryšys kaip mane sieja su mama.

Tikrai nesutinku. Jeigu mylės žmoną, tai ne tik sau, bet visai šeimai ir valgyti padarys ir kambarius patvarkys ir darys tai su šypsena. Pažįstu daug tokių vyrukų, kurie pas mamytę nemokėjo nieko, o šeimoje nors prie širdies dėk, atsistebėti negali.

Nemanau, aš būtent kalbu apie 4 vaikus, galima keturiems vaikams išvirti ATSKIRUS pietus ir nenumirti iš gailesčio sau. Patikėkite.
Būtent apie tai ir kalbu, vaikai labiau prisimena tas mamas, kurios juos mylėjo, o ne tas, kurios išmokė grindis plauti su tikslu, kad užaugus bus lengviau gyventi.

Bet juk galima ir labai mylėti, bet ir prie darbelių pamažu pratinti

Galima, sutinku, bet MANĘS kaip vaiko, negerai pratinti prie tokio darbo, man tai netinka, kiekvienas žmogus yra skirtingas.
Tai ir kiti vaikai gali būti nepritaikyti namų ruošai?

Atrodo supratau, ką norėjote pasakyti...

Priminėte, Soffy, kančias gaminant maistą saviškiams, kai jie buvo dar maži.
Dukra nevalgė mėsos, sūnus - atvirkščiai.
Gamindavau atskirai.
Net ir dabar, jei kepu kotletus ir noriu juos patiekti padaže, ir su bulvių koše. Sūnui išimu netrintas bulves, kotletukus be padažo. Dukrai - su bulvių koše, patroškintus padaže.
Nesureikšminu to. Juk jie - mano vaikai.
Ir tikrai niekas negali pasakyti gerai tai, ar blogai.

Tikrai taip. Aš net du tokius pažįstu. Kartu gyvenom daug metų :)) Vienas mokėjo tik sumuštinį pasigaminti, kitas - sumuštinį ir dar kiaušinienę. Tas, kuris prastesnis kulinaras buvo, tvarkingesnis buvo šiaip jau, išsiskalbdavo kas vakarą apatinius. O tas kitas kiekvieną rytą jam juos nudžiaudavo, nes pats skalbt tingėdavo. Aš netgi dabar pagalvojau, kad bet kokią pagalbą buitiniuose darbuose jie ir tada labai vertindavo. Čia gal kaip vienas pažįstamas sakė: "Vieni gimsta indus plauti, kiti gimsta vadovauti".

Tai tiesiog nuostabu, Elvusia, taip ir turi būti. Nėra čia jokios aukos, nes Jūs norite, kad JŪSŲ vaikai pavalgytų skaniai, pagaliau Jūs rūpinatės ir savimi, nes JUMS bus ramiau, jei jie pavalgę bus :).

Gyvenimas susideda iš smulkmenų, jos tokios mažytės, gal jų ir nepastebim (arba neverta pastebėti), bet jos sudaro visą gyvenimą. Kai nutinka "dideli" dalykai, dažniausiai priežasčių tenka ieškoti tose nepastebimose smulkmenytėse.
Aš nesakau, kad vaikui reikia užkrauti namų ruošos darbus, bet kiek leidžia galimybės leisti dalyvauti juose. Vaikui naudingiau bus ateityje jei jis matys kaip tėvai dirba, dalyvaus kartu su jais tuose kasdieniniuose darbeliuose. Tai supratimas vienas kito, tai ryšys, tai auklėjimas.
Čia tik mano nuomonė šiandien, žiūrint į šiuolaikinį jaunimą. Aš tik mokausi, aš tik stebiu ir kaupiu informaciją. Aš dar ne mama.

Paskutinė žinutė šioje temoje.
Pažįstu mamą, kuri savo 14-etei dukrai nieko neskalbia, nieko neverda valgyti, namų darbai labai padalinti. Tegul mokosi namų ruošos.
Aš jai sakau: ar tau negaila, kad jinai ATKIRAI dėl kelių rūbelių jungia skalbimo mašiną? Jinai sako: kodėl aš turiu jai skalbti, jinai didelė jau.
Ką aš žinau :roll Aš išskalbčiau ne iš meilės, man tiesiog vandens ir elektros ir skalbimo miltelių būtų gaila :).
Štai čia juk irgi yra ta aplinka, kurią kiekvienas privalo susitvarkyti.

Kad jau pradėjom apie vaikus, tai norėčiau pasmalsauti, kiek jūsų ar jūsų artimųjų šeimose į namų ruošą įsijungia vyrai, ta prasme antrosios pusės?

Kalbam apie tai, kad vieni tai daro nuo pat mažumės, nors gal ir nesupranta dėl ko tai daro, o kiti pradeda tvarkytis būdami kur kas vyresni, kai jau supranta, kad teks pačiam susitvarkyt, jei nenori kiaulės kiny gyvent. Tiesa, yra dar treti, kurie taip ir nesusitvarko ir iš to problemos nedaro.

Ne mažiau nei aš.