DaivaP rašė:
Mano dukra vakar pradėjo raudoti, kad buvo užduota daug knygų perskaityti, o ji neperskaitė... Klausia, ką dabar daryti?...
Byra ašaros kaip pupos...
Labai paprasta :)
Mamyte, staigiai perskaitai visas dukrai reikalingas knygas ir papasakoji jai.
Ką gi dabar padarysi :) Reikia vaiką gelbėt.
O šiaip, kadangi mano vaikai jau suaugę, tai dabar galiu atsikvėpti ir papamokslauti :)
Sūnus neperskaitė nei vienos knygos. Ir neketina to daryti. Nepriverčiau.
Dukra ryte ryja knygas ir man primygtinai liepia skaityti jai patikusiais.
O kalbant apie auklėjimo priemones: didžiausia mano padaryta klaida gyvenime - sūnui uždrožimas diržu. Niekados šito sau neatleisiu. Niekados.
Vaikis mano buvo tikrai ne aukso gabalas. Įsiveldavo visur kur tik įmanoma įsivelti. Traukdavau iš įvairių situacijų. Bet niekada nerėkdavau, nekeldavau tono. Ramiai, sukandus dantis. Aiškindavau, šnekėdavau.
Sudaužyti 3 automobiliai, dalyvavimai muštynėse ir t.t. Tik nevogė ir nevartojo narkotikų.
Bet visada jam kartodavau - nepalaikau tavęs tokiose situacijose ir pykstu. Bet, kad ir kas benutiktų - esi mano sūnus, ir tik šeima gali tau padėti bėdoje. Žodžiu, išgyventa daug, žilų plaukų, bemiegių naktų taip pat nesuskaičiuosi.
Bet...
Dabar turiu patį geriausią vaiką. Kai metė mokslus (nors ir mokykloje ir universitete mokėsi itin gerai) ir išvažiavo į Airiją, tik tada suprato, kas yra šeima. Kokie mes tapome jam brangūs.
Visos mano įdėtos pastangos grįžta su kaupu. Skambina, lekia į namus, siunčia pinigus.
Ir nepamiršta man pakartoti, kad esu pati geriausia mama pasaulyje :)
Tik iki šių žodžių teko daug druskos suvalgyti.
Manau, kad padėjo ir kantrybė.