Loreta rašė:
Rolanda rašė: Tais atvejais įmonė jau būna nemoki ir jai turi būti keliama (akcininko ar direktoriaus ieškiniu) bankroto byla.
O jeigu ieškinio nėra?
Ir aš mačiau - net keletą metų nuosavas kapitalas buvo daugiaženkliu skaičiumi mažesnis už įstatinį...Ir niekam neužkliuvo.
Dabar išsikapstė ir gyvuoja sėkmingai toliau.
Bankroto Lietuvoje verslininkai vis dar bijo - tur būt, laiko tai didžiule negarbe... O pareiga tokioje situacijoje teikti teismui ieškinį dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo savininkui ar vadovui nustatyta Įmonių bankroto įstatymo 8 str., esant 2 str. ir 4 str. išvardintoms aplinkybėms. Taigi viešojo intereso gynimo tikslais ĮBĮ nustato ne tik įmonės administracijos vadovo ir savininko (savininkų) teisę, tačiau kartu ir jų pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei, esant bent vienam iš paminėtų bankroto bylos iškėlimo pagrindų.
Už šios pareigos nevykdymą yra numatyta administracinės atsakomybės taikymas – 50(6) straipsnyje įmonių administracijos vadovams yra numatyta administracinė bauda nuo 5 000 iki 10 000 litų už kreditorių teisių pažeidimą, taip pat ir už pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo teismui nepateikimą. Už pakartotinį tokio pažeidimo padarymą numatyta bauda nuo 10 000 iki 50 000 litų.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 209 str. („Nusikalstamas bankrotas“) sakoma – „tas, kuris sąmoningai blogai valdydamas įmonę nulėmė jos bankrotą ir dėl to padarė didelės turtinės žalos kreditoriams, baudžiamas laisvės atėmimu iki trejų metų“. Kituose LR baudžiamojo kodekso straipsniuose yra apibrėžtos ir kitos veikos, kurios savo esme artimos nusikalstamiems atskirų bankrutuojančių (bankrutavusių) įmonių vadovų veiksmams – turto iššvaistymas, skolininko nesąžiningumas, apgaulingas apskaitos tvarkymas.