Samajana rašė: Ar tu negalėtum pasidalinti truputį plačiau...kaip tas "labai labai noriu" pas tave susiformuoja. Ar stengiesi kaip jogė sau įteigti...ar ko užvalgius sukyla. Man kažkodėl niekada jokio noro "ten važiuoti" nebūna...Visi važiuoja, o man atgrasu. Ar aš nesmalsus ar kas? Griuvėsiai man ir tiek...
Aš tai galėčiau, žinoma, bet kam tau to reikia? Jei tau neįdomu, tai nei mano atsivėrimas nepadės, mudu labai skirtingi žmonės ta prasme. Aš jaučiu širdimi, tu - protu.
Tiesiog man norisi ten pabūti, pamatyti, pačiupinėti, pajausti. Kodėl aplamai žmonės keliauja? Tam, kad pajaustų - kas laiko dvasią, kas grožį, kas paprasčiausią malonumą.
Kodėl norėjau į Paryžių? Tai ne tik Eifelis, Luvras ar Notre Dame. Tai kur kas daugiau - paprastas pasisėdėjimas toli nuo namų svetimame gražiame mieste lauko kavinėje, paspoksojimas į kitokius veidus, tiesiog nieko neveikimas.
Egiptas gi - irgi kas kita. Tai laiko ir didybės dvasia.
Suplanuota Madeira - grožio oazė vandenyne.
Japonija - kitokia kultūra, labai patraukli ir savita.
Sibiras, Baikalas - laukinė, rūsti gamta
Negi, Samajana, tau tikrai viso to nesinori?
Tikiu, kad nesinori.
O man norisi. Va to tu ir nesuprasi niekada.