Sveiki, mielieji. Mes jau namie. Sveikos, nepaprastai laimingos, apsikultūrinusios.
Tai buvo nuostabu. Kelionė buvo puiki, lengva, įdomi. Petronėlė vairavo virtuoziškai. Spurgė nepaprastai miela kelionės draugė. Turėjom dar vieną draugą- kantrų, ramų, išlaikyta vyruką, kuris savo romiu balsu taip šauniai mums pagelbėjo pasiekti kelionės tikslą (tiesa, kai kartais mes nelabai jį suprasdavom, elgėmės drastiškai- kirtom kelius ten kur nelabai galima, sukom ten kur policininkai nelabai būtų leidę
). Vakaras buvo skirtas Talino senamiesčio studijavimui, gėrėjimuisi iš apžvalgos aikštelių naktiniais miesto vaizdais, vakarienei senovinio stiliaus restorane- gėrėm vyną, alų su cinamonu, valgėm salotas, antieną, vištieną ir dar biesai žino kokius užkandžius, iš kurių atradimas buvo svogūnų džemas. Sekančią dieną Talino senamiestyje jautėmės kaip senbuvės- varinėjom kaip namie. Pagal Petronėlės parengtą planą aplankėm visas dėmesio vertas vietas.
Po vėlyvų pietų pajudėjom dainų slėnio link. Kai pasiekėm slėnį ir po kontrolės buvom įleistos vidun, tie laukai atrodė apytusčiai. Prigulėm ant atsinešto pakloto, sėkmingai užsiėmę vietas nelabai toli nuo scenos ir per patį viduriuką. Buvo taip gera, kad nepajutom kaip visos užmigom
Kai atsibudom (aš turbūt paskutinė, nes kai atsimerkiau, jau merginos buvo pasirūpinusios kava) aplink liaudies jau buvo labai daug. ...
Oj, kaip sunku dabar viską prisiminti... Prasidėjo šou, kurio gana išsamų aprašymą su nutraukom galit rasti internete. Žodžių nusakyti tiesiog NĖRA. Tai reikia pamatyti. Kaip kažkada išsireiškė Artas, tai buvo realus siautėjimas. Grįžtant atgal Petronėlė paklausė "įdomu kaip toks šou atrodytų žmogui kuris nėra gerbėjas, neklauso jo dainų".
Ogi aš tokia ir buvau
Na ir ką gi? Važiuočiau dar kartą... Į bet kokį koncertą.... Tai tokie super duper potyriai, kad emocijos per kraštus. Labai įdomu buvo, kai šita daugiatūkstantinė minia ėjo po koncerto namo. Keliai transportui visur uždaryti (planavom, naivuolės, po koncerto grįžti taxi
). Parkulniavom visos išsišiepusios, nejausdamos jokio nuovargio...
Išmiegojom, pavalgėm, dar aplankėm RIMI (juk reikėjo troškulį kažkuom kelionėje malšinti) ir laimingos grįžom namo.
Buvo aikšku ir šiokių tokių problemų. Pvz Petronėlę kažkodėl visą laiką traukė į dešinę
Juk pagal visus žanro dėsnius turėjo traukti į kairę... Apskritai tiek visko per toookįįį trumpą laiką buvo, kad uchocho....
Mergaičiukės jūs mano mielosios, ačiū jums už šią tikrai nuostabią kelionė, už superinę kompaniją... Vien žo, už viską viską