Satlas rašė:
Man is tenai grizus liko tokia mintis:
as butinai sugrisiu. Sedziu ir kurpiu planus kaip vel pasiimti atostogu.
Zodziu tai buvo biski nuovargio čiurnos sanariams ir daug poilsio sielai.
Kaip suprantu tave, Satlai, man liko lygiai tokia mintis- AŠ ČIA DAR SUGRĮŠIU, ir tie patys pojūčiai. Turiu dar atostogų ir kurpiu planus, kaip ten sugrįžti, gal žiemą, paslidinėt rizikuosiu.
Mano grupėje buvo žmonės, kurie važiavo jau n-tąjį kartą, o tie , kas pirmą, visi "susirgo" kalnais, ir visi susitarėm grįžt.
Įspūdžių tiek, kad, matyt, per mėnesį visko neišpasakotum. Savaitės ten mažai, nes lieka tokia nostalgija, kad... Ten kokio mėnesio reiktų, kad išlaipiotum kiekvieną takelį, įkoptum į kiekvieną viršūnę, nusiplautum pavargusias kojas po kiekvienu kriokliu, išgertum arbatos ("Demjanovka" labai pagerina ir taip gerą skonį
) kiekvienoje chatoje..., tada gal taip, gal jau ir pasiilgtum namų. Ten nuostabu, kito žodžio nerandu. Dabar "gydys" tik nuotraukos.
Aš važiavau su kita firma, nakvojom viešbutyje Poprade (nu labai tarybinius laikus priminė), bet tai smulkmena,nes ten grįždavom tik pabaliavot ir permiegot. Nuo viešbučio 10 minučių kelio iki labai modernaus Aqua City. Galima eit ir kiekvieną dieną (nebrangu), jei spėji grįžt iš kalnų ar nėra kokio renginio, pvz. vakaronės tikram čigonų restorane "Kolyba", kur groja tikri vengrai čigonai "Šalia kelio karčiama"
ir "Kelelį tolimą" ,ir kur patiekia "degančią" arbatą, tik reikia greit nupūst, nes tie , kas grožėjosi kaip ji dega, liko be arbatos.
Kalnai... Už juos geriau tik kalnai. Pirma diena pilna nuotykių (iš nepatyrimo), juoko vos ne pro ašaras, bet žmonės , kurie ten važiavo, buvo fantastiški- labai labai patikimi, neišduodantys ir labai draugiški. Gal pirmą kartą po savaitės bendravimo liko pilna užrašų knygutė telefonų, mailų, yahoo ID ir t.t., nes kalnai siaubingai suartina.
O vėliau jau tampi kalnų "profesionalu", žygis vos ne dvidešimt km (kas norėjo ir daugiau), bet mes neskubėjom, stabteldavom pasigrožėt, pailsėt, pasifotografuot (bliamba, keturias juostas išpleškinau),o nuovargio jokio. Leisdamasi nuo kalno rašiau Loretai žinutę, kai pakėliau akis, žiūriu mano draugai išsižioję stovi, sako- Dalka, na duodi, per pačią baisiausią vietą (kaip Šurikas įžymiajame filme
) praėjai nežiūrėdama, mes bijojome įspėt, nes būtum išsigandusi ir nugarmėjusi nuo kalno
O dar plaukimas plaustais per Dunajeco upę, "Slovakijos rojus", ledo urvai...Žodžiu, atrodo, kad nebuvau mėnesį namie.
TEN VERTA VAŽIUOT. TIKRAI.
Tiesa, džiaugėmės su draugais, kad Aukštieji Tatrai ne Lenkijos teritorijoje. Nes, matyt, per reklamas kalnų nematytume, o chatos ir kioskai būtų kas šimtas metrų. Nors, reikia pripažint, nuo Krokuvos iki Slovakijos sienos Lenkija fantastiška. Namai nauji, kaip saldainiukai, sutvarkyta viskas. Ir aplamai visame kelyje karčiamų, užeigų, motelių ir restoranų Lenkijoje galybė. Mums iki jų toli. Teko keliauti neseniai po Lietuvos nacionalinį parką, vos radom, kur pavalgyt.Todėl ir auga turistų srautai į Lenkiją.
P.S. Satlai, blogai perskaičiau tavo žinutę. Apie tai, kad alus be butelio kainos
Man 3 SK , o draugams 20 SK prie kasos pritrūko. Gerai, kad žmonės geri pasitaikė- sušelpė