Likvidavimas
A
2008-02-07 16:00
aka1111
sveiki, gal kas žinote, ar galima užbaigti UAB likvidavimo procedūrasm jei dėl UAB-o yra pradėtas ikiteisminis tyrimas? 
Individas
8613
2008-02-07 16:14
Individas
2011-09-11 05-43
aka1111 rašė: sveiki, gal kas žinote, ar galima užbaigti UAB likvidavimo procedūrasm jei dėl UAB-o yra pradėtas ikiteisminis tyrimas?
Negalima.Nu bet ir klausimas.... Taip pat sekmingai galėjai paklausti, sedžiu kalėjime, reikia dantu krapštukų, galima nubegsiu į parduotuvę nusipirkti?
aka1111 rašė: sveiki, gal kas žinote, ar galima užbaigti UAB likvidavimo procedūrasm jei dėl UAB-o yra pradėtas ikiteisminis tyrimas?
Negalima.Nu bet ir klausimas.... Taip pat sekmingai galėjai paklausti, sedžiu kalėjime, reikia dantu krapštukų, galima nubegsiu į parduotuvę nusipirkti?
A
2008-02-07 18:28
aka1111
Ačiū už atsakymą. Bet kad jau ir taip kvailas klausimas, tai dar vieną pridėsiu (nebėr ką prarast 
) - kur parašyta? Kiek ieškojau, tai likvidavimo procedūroms užbaigti pagrindinė sąlyga - įmonės atsiskaitymas su kreditoriais.
) - kur parašyta? Kiek ieškojau, tai likvidavimo procedūroms užbaigti pagrindinė sąlyga - įmonės atsiskaitymas su kreditoriais.
Individas
8613
2008-02-07 18:39
Individas
2011-09-11 05-43
aka1111 rašė: Ačiū už atsakymą. Bet kad jau ir taip kvailas klausimas, tai dar vieną pridėsiu (nebėr ką prarast ) - kur parašyta? Kiek ieškojau, tai likvidavimo procedūroms užbaigti pagrindinė sąlyga - įmonės atsiskaitymas su kreditoriais.
Deja, kur parašyta nežinau.Bet teko girdėti apie atvejį, kai ofise, pradėjus ikiteismini tyrimą, buhalterė perdejo dokus iš vienos vietos į kita.Vos nepasodino.Viskas priklauso, koks straipsnis, koki nutarimą priemė kvotėjas ir t.t.
Būtų žmogus-straipsnį pritaikysim...
aka1111 rašė: Ačiū už atsakymą. Bet kad jau ir taip kvailas klausimas, tai dar vieną pridėsiu (nebėr ką prarast
) - kur parašyta? Kiek ieškojau, tai likvidavimo procedūroms užbaigti pagrindinė sąlyga - įmonės atsiskaitymas su kreditoriais.Deja, kur parašyta nežinau.Bet teko girdėti apie atvejį, kai ofise, pradėjus ikiteismini tyrimą, buhalterė perdejo dokus iš vienos vietos į kita.Vos nepasodino.Viskas priklauso, koks straipsnis, koki nutarimą priemė kvotėjas ir t.t.
Būtų žmogus-straipsnį pritaikysim...
Rolanda
6896
2008-02-07 19:58
Rolanda
Nesutinku, kad ikiteisminis tyrimas kliudo baigti įmonės likvidavimą. Juk ikiteisminis tyrimas vykdomas dėl konkrečių fizinio asmens (ar asmenų) veiksmų, kuriais buvo pažeisti įstatymai. Išregistravus iš juridinių asmenų registro juridinį asmenį, fiziniai asmenys, vadovavę to JA veiklai, juk lieka. Dokumentai taip pat išlieka - juk jie turi būti perduoti savivaldybės archyvui tolesniam saugojimui; be to, dažnai visus buh.dokumentus ikiteisminio tyrimo pareigūnai būna paėmę pagal aktą. Va čia ir gali būti vienintelė priežastis, kliudanti baigti likvidavimą. Nors mano prkatikoje yra buvę, kad, gavusi poėmio aktą iš FNTT, pateikiau jį savivaldybės archyvui ir gavau iš jų raštą dėl dokumentų, kurio pakako VĮ RC išregistruoti įmonę.
Individas
8613
Rolanda
6896
2008-02-07 20:38
Rolanda
Man tik buvo labai smalsu (nors nedrįsau pasiaiškinti), kaip FNTT pridavinėjo tas paimtas bylas archyvui......
A
2008-02-08 07:48
aka1111
Čia ir yra problema, kad ikiteisminis tyrimas yra pradėtas pagal tokį BK straipsnį, pagal kurį atsakomybėn gali būti patrauktas ir pats juridinis asmuo. Kažkaip vis dėlto linkstu prie nuomonės, kad negali būti pabaigtos lividavimo procedūros... Man atrodo, kad, atsižvelgiant į pradėtą tyrimą, visumoj yra tikimybė, kad nėra visiški atsiskaityta su kreditoriais.
Tik vat problema, kad praktiškai nėra kur apie juridinių asmenų baudžiamąją atsakomybę pasiskaityt ir sureglamentuota ne iki galo, mano nuomone.
Tik vat problema, kad praktiškai nėra kur apie juridinių asmenų baudžiamąją atsakomybę pasiskaityt ir sureglamentuota ne iki galo, mano nuomone.
Rolanda
6896
2008-02-08 08:04
Rolanda
Apie juridinių asmenų baudžiamąją atsakomybę galima pasakoti labai daug ir paliečiant įvairiausius šios temos aspektus. Lietuvių kalba šia tema literatūros kol kas nėra daug, išskyrus keletą mokslinių straipsnių (D. Soloveičikas, E. Sinkevičius ir kt.), tačiau užsienio kalbomis – ypač anglų ir rusų – literatūros yra nemažai. Kita vertus, Lietuvoje šiuo metu dar nėra teismų praktikos, kuri leistų realiai įvertinti baudžiamosios atsakomybės taikymo juridinių asmenų atžvilgiu aspektus.
Juridinių asmenų baudžiamoji atsakomybė užsienyje yra nustatyta kai kuriose šalyse (JAV, Didžioji Britanija, Švedija, Olandija ir kt.). Tačiau kai kuriose kitose valstybėse yra griežtos konstitucinės nuostatos, kad baudžiamojon atsakomybėn galima traukti tik fizinius asmenis. Dėl šios priežasties tarptautiniai teisės aktai (pvz., Baudžiamosios teisės konvencija dėl korupcijos, Konvencija dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos, Elektroninių nusikaltimų konvencija ir pan.) paprastai nors ir nustato pareigą už tam tikrus nusikaltimus atsakomybėn traukti ir juridinius asmenis, tuo pačiu pažymi, kad ši atsakomybė gali būti baudžiamoji, civilinė, administracinė ar kitokia, t. y. nebūtinai tik baudžiamoji.
Lietuvoje juridinių asmenų baudžiamoji atsakomybė numatyta Lietuvos Respublikos Seimo 2000 m. rugsėjo 26 d. priimtame naujajame Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse (Žin., 2000, 89-2741), kuris įsigaliojo nuo šių metų gegužės 1 d. Dar nesulaukus šio kodekso įsigaliojimo, juridinių asmenų baudžiamoji atsakomybė buvo nustatyta ir senojo (1961 m.) Baudžiamojo kodekso 2002 m. sausio 25 d. pakeitimais, įsigaliojusiais 2002 m. vasario 13 d. Taigi, nuo šios dienos už tam tikrų nusikalstamų veikų padarymą baudžiamojon atsakomybėn Lietuvoje gali būti traukiami ir juridiniai asmenys.
Šiuo metu galiojančio (naujojo) Baudžiamojo kodekso 20 straipsnis:
„20 straipsnis. Juridinio asmens baudžiamoji atsakomybė
1. Juridinis asmuo atsako tik už nusikalstamas veikas, už kurių padarymą šio kodekso specialiojoje dalyje numatyta juridinio asmens atsakomybė.
2. Juridinis asmuo atsako už fizinio asmens padarytas nusikalstamas veikas tik tuo atveju, jeigu nusikalstamą veiką juridinio asmens naudai arba interesais padarė fizinis asmuo, veikęs individualiai ar juridinio asmens vardu, jeigu jis, eidamas vadovaujančias pareigas juridiniame asmenyje, turėjo teisę:
1) atstovauti juridiniam asmeniui arba
2) priimti sprendimus juridinio asmens vardu, arba
3) kontroliuoti juridinio asmens veiklą.
3. Juridinis asmuo gali atsakyti už nusikalstamas veikas ir tuo atveju, jeigu jas juridinio asmens naudai padarė juridinio asmens darbuotojas ar įgaliotas atstovas dėl šio straipsnio 2 dalyje nurodyto asmens nepakankamos priežiūros arba kontrolės.
4. Juridinio asmens baudžiamoji atsakomybė nepašalina fizinio asmens, kuris padarė, organizavo, kurstė arba padėjo padaryti nusikalstamą veiką, baudžiamosios atsakomybės.
5. Pagal šį kodeksą neatsako valstybė, valstybės ir savivaldybės institucija ir įstaiga bei tarptautinė viešoji organizacija.“
Kaip matyti, juridiniams asmenims baudžiamoji atsakomybė gali kilti ne dėl visų BK numatytų nusikaltimų, o tik dėl tų, kuriuose atskirai nurodyta, kad galima ir juridinio asmens baudžiamoji atsakomybė. Atitinkamai už nužudymą, vagystę, plėšimą, turto prievartavimą ir pan. juridinis asmuo baudžiamojon atsakomybėn negali būti patrauktas, tačiau atsakomybė kyla už, pvz., sukčiavimą (182 str. 1-2 d.) kontrabandą (199 str.), kreditinį sukčiavimą (207 str.), nusikalstamu būdu įgyto pinigų ar turto legalizavimą („pinigų plovimą“) (216 str.), kyšininkavimą (225 str.), papirkimą (227 str. 1-3 d.), teroro aktą (250 str.) ir kt.
BK 20 str. 2 d. numatoma, kad atsakomybė juridiniam asmeniui už fizinio asmens padarytas nusikalstamas veikas kyla tik tuomet, jeigu nusikalstamą veiką juridinio asmens naudai arba interesais padarė fizinis asmuo, veikęs individualiai ar juridinio asmens vardu, jeigu jis, eidamas vadovaujančias pareigas juridiniame asmenyje, turėjo teisę atstovauti juridiniam asmeniui, priimti sprendimus juridinio asmens vardu arba kontroliuoti juridinio asmens veiklą. Šioje nuostatoje išskirtinos šios privalomos juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės sąlygos:
1. Nusikalstama veika padaroma fizinio asmens, tačiau už ją traukiamas ir juridinis asmuo. Kitaip tariant, tai reikštų, kad negalima juridinio asmens atsakomybė, jeigu nėra nusikalstamą veiką padariusio fizinio asmens, realiais veiksmais padarančio konkrečią nusikalstamą veiką, priskiriamą juridiniam asmeniui.
2. Fizinis asmuo nusikalstamą veiką padaro juridinio asmens naudai ar interesais, nesvarbu, ar veikia juridinio asmens vardu, ar individualiai. Nauda gali būti ir materialinė, ir nematerialinė, pavyzdžiui, juridinis asmuo gauna paskolą ar subsidiją, išvengia mokesčių ar juos sumažina, išvengia sankcijų ir pan. Interesais pripažintini tie atvejai, kai juridinis asmuo laimi viešųjų pirkimo konkursą, gauna užsakymą, pripažįstamas patikimu partneriu, išvengia nenaudingos informacijos paskelbimo ir pan.
3. Fizinis asmuo juridiniame asmenyje eina vadovaujančias pareigas ir turi tam tikrus įgaliojimus atstovauti juridinį asmenį, priimti sprendimus juridinio asmens vardu ar kontroliuoti šio asmens veiklą. Vadovaujančios pareigos yra tokios pareigos, kurios šiam asmeniui suteikia teisę duoti privalomus nurodymus kitiems juridinio asmens darbuotojams, pvz., juridinio asmens vadovas, juridinio asmens struktūrinio padalinio ar atstovybės vadovas ir pan. Kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, ar nusikalstamą veiką padaręs fizinis asmuo juridiniame asmenyje atitiko minėtuosius kriterijus.
BK 20 str. 3 d. yra numatytas alternatyvus atvejis, kuomet atsako juridinis asmuo. Šiuo atveju, būtinos šios sąlygos:
1. Nusikalstamą veiką padaro juridinio asmens darbuotojas ar įgaliotas atstovas, kaip tai nustato atitinkami darbo ar civiliniai teisės aktai.
2. Nusikalstama veika padaroma juridinio asmens naudai.
3. Nusikalstama veika padaryta dėl nepakankamos aukščiau minėto vadovaujančias pareigas einančio asmens priežiūros ar kontrolės, pvz., nesupažindinimu su privalomais žinoti teisės aktais, juridinio asmens taisyklėmis ar instrukcijomis, vidinės organizacijos netvarkos toleravimu ir pan. Kitaip tariant, įvykusi nusikalstama veika yra tokios priežiūros ar kontrolės nebuvimo pasekmė.
Atsakant į klausimą dėl juridinio asmens kaltės problemos, būtina remtis užsienio valstybių baudžiamosios teisės ir teismų praktikos išvystytomis juridinių asmenų baudžiamosios atsakomybės doktrinomis – netiesioginės atsakomybės („respondeat superior“), tiesioginės atsakomybės (juridinio asmens organų teorija), identifikacijos, visumos (kolektyvinės kaltės) ir kitomis doktrinomis. Apibendrinant jas, galima pažymėti šiuos dalykus. Modernioje baudžiamojoje teisėje, pripažįstančioje juridinių asmenų patraukimo baudžiamojon atsakomybėn teisėtas galimybes, laikoma, jog juridinis asmuo turi organizacinį vieningumą, civilinį bei civilinį procesinį veiksnumą ir teisnumą. Plačiąja prasme tai reiškia, kad juridinis asmuo yra toks pat teisės subjektas, koks yra ir fizinis asmuo: jis gali veikti savo vardu, turėti savarankiškus interesus ir tikslus, įskaitant ir nusikalstamus, t. y. susijusius su pavojingos veikos padarymu, juridinio asmens valia, siekiai ir interesai gali nesutapti su jo dalyvių tikslais ir interesais. Dėl šios priežasties pagrįsta teigti, kad juridinis asmuo gali padaryti veiką, atitinkančią nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Juridinį asmenį personifikuoja fiziniai asmenys, kurių veika ir kaltė, taikant juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės doktrinas ir esant atitinkamoms sąlygoms, gali būti laikoma juridinio asmens veika ir kalte. Juridinis asmuo savo teises ir pareigas realizuoja per fizinį asmenį, atitinkamai juridinis asmuo atsako už šio asmens vykdomą veiklą. Juridinis asmuo privalo imtis atitinkamų priemonių, kad šis fizinis asmuo tinkamai veiktų juridinio asmens interesais. Atitinkamai juridinis asmuo gali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn ir baudžiamas kriminaline bausme tik tuo atveju, kai nusikalstama veika buvo padaryta vykdant juridinio asmens suformuotas ir nustatytas veiklos gaires, kai juridinis asmuo nesilaikė reikiamo atsargumo standartų, arba, kai padaryta veika nėra atsitiktinė, o yra juridinio asmens suformuotos veiklos strategijos vykdymo arba aplaidumo, nepakankamos kontrolės tiesioginė pasekmė.
Juridinio asmens baudžiamoji atsakomybė nekliudo fizinio asmens baudžiamajai atsakomybei. Pvz., jeigu juridinio asmens interesais jo vadovas paperka valstybės tarnautoją, atsakomybėn gali būti traukiamas tiek vadovas, tiek ir juridinis asmuo. Šiuo atveju nėra dvigubo baudimo, kadangi už padarytą nusikalstamą veiką atsako skirtingi asmenys – fizinis asmuo ir juridinis asmuo. Bendras teisės ir Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas principas (ne bis in idem) draudžia tik tą patį asmenį bausti du kartus už tą pačią veiką. Tačiau teismai šios taisyklės neturėtų taikyti vien formaliai: būtina įvertinti ir realias aplinkybes, pavyzdžiui, atvejus, kuomet juridinis asmuo ir fizinis asmuo faktiškai sutampa.
Pažymėtina, kad juridinių asmenų baudžiamoji atsakomybė yra sui generis priemonė, kuria siekiama specifinių tikslų – išvengti tiesiogiai ar netiesiogiai vykdant juridinio asmens politiką padaromų pavojingų, itin žalingas pasekmes sukeliančių veikų. Tokios atsakomybės nustatymu juridinis asmuo skatinamas nustatyti efektyvią jo valdymo organų, jį atstovaujančių ar jo interesais veikiančių asmenų kontrolę. Atitinkamai juridinis asmuo atsako už šios kontrolės nebuvimą ar tyčinį tokios nusikalstamos politikos vykdymą, realizuojamą fizinio asmens padaromomis nusikalstamomis veikomis. O fizinis asmuo savo ruožtu atsako už konkrečius kaltus veiksmus (neveikimą), kuriais jis daro nusikalstamas veikas, nesvarbu, kieno naudai ar kieno interesais.
Juridiniams asmenims nėra skiriamos tos pačios bausmės kaip ir fiziniams asmenims. Juridiniams asmenims skiriamų bausmių rūšis numato BK 43, 47, 52 ir 53 straipsniai:
„43 straipsnis. Bausmių rūšys juridiniams asmenims
1. Juridiniam asmeniui už padarytą nusikalstamą veiką gali būti skiriamos šios bausmės:
1) bauda;
2) juridinio asmens veiklos apribojimas;
3) juridinio asmens likvidavimas.
2. Teismas, paskyręs bausmę juridiniam asmeniui, gali nutarti paskelbti šį nuosprendį per visuomenės informavimo priemones.
3. Juridiniam asmeniui už vieną nusikalstamą veiką gali būti skiriama tik viena bausmė.
4. Juridiniams asmenims skiriamos bausmės šio kodekso specialiosios dalies straipsnių sankcijose nenurodomos. Teismas, skirdamas bausmę juridiniam asmeniui, vadovaujasi šio straipsnio 1 dalyje nustatytu bausmių sąrašu.
(...)
47 straipsnis. Bauda
1. Bauda yra piniginė bausmė, teismo skiriama šio kodekso specialiojoje dalyje numatytais atvejais.
2. Bauda skaičiuojama minimalaus gyvenimo lygio (MGL) dydžiais. Minimali bauda yra vieno MGL dydžio.
3. Nustatoma bauda:
1) už baudžiamąjį nusižengimą – iki 50 MGL dydžio;
2) už nesunkų nusikaltimą – iki 100 MGL dydžio;
3) už apysunkį nusikaltimą – iki 200 MGL dydžio;
4) už sunkų nusikaltimą – iki 300 MGL dydžio;
5) už neatsargų nusikaltimą – iki 75 MGL dydžio. (Lietuvos Respublikos 2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1495 (nuo 2003 m. gegužės 1 d.) (Žin., 2003, Nr. 38-1733) redakcija
4. Juridiniam asmeniui nustatoma iki 10000 MGL dydžio bauda.
5. Baudos dydis už padarytą nusikalstamą veiką straipsnio sankcijoje nenurodomas. Jį nustato teismas, skirdamas bausmę.
6. Jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas, vadovaudamasis šio kodekso 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais.
7. Jeigu asmuo vengia savu noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą areštu. Keisdamas baudą areštu, teismas vadovaujasi šio kodekso 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis.
(...)
52 straipsnis. Juridinio asmens veiklos apribojimas
1. Teismas, skirdamas juridinio asmens veiklos apribojimo bausmę, uždraudžia juridiniam asmeniui verstis tam tikra veikla ar įpareigoja uždaryti tam tikrą juridinio asmens padalinį.
2. Juridinio asmens veikla gali būti apribota nuo vienerių iki penkerių metų. Šios bausmės terminas skaičiuojamas metais ir mėnesiais.
53 straipsnis. Juridinio asmens likvidavimas
Teismas, skirdamas juridinio asmens likvidavimo bausmę, įpareigoja juridinį asmenį per teismo nustatytą terminą nutraukti visą ūkinę, komercinę, finansinę ar profesinę veiklą ir uždaryti visus juridinio asmens padalinius.“
Paminėtini ir kiti teisės aktai, sudarantys prielaidas realizuoti juridinių asmenų baudžiamąją atsakomybę, pvz., Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso XXVIII skyrius, kuriame reglamentuojamas baudžiamasis procesas (jo ypatumai) dėl juridinių asmenų padarytų nusikalstamų veikų, taip pat Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso V ir VI skyriai, nustatantys baudos, juridinio asmens veiklos apribojimo bei juridinio asmens likvidavimo bausmių vykdymo tvarką ir sąlygas, ir kt.
Kaip formuosis teismų praktika Lietuvoje, kol kas sudėtinga spręsti.
Juridinių asmenų baudžiamoji atsakomybė užsienyje yra nustatyta kai kuriose šalyse (JAV, Didžioji Britanija, Švedija, Olandija ir kt.). Tačiau kai kuriose kitose valstybėse yra griežtos konstitucinės nuostatos, kad baudžiamojon atsakomybėn galima traukti tik fizinius asmenis. Dėl šios priežasties tarptautiniai teisės aktai (pvz., Baudžiamosios teisės konvencija dėl korupcijos, Konvencija dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos, Elektroninių nusikaltimų konvencija ir pan.) paprastai nors ir nustato pareigą už tam tikrus nusikaltimus atsakomybėn traukti ir juridinius asmenis, tuo pačiu pažymi, kad ši atsakomybė gali būti baudžiamoji, civilinė, administracinė ar kitokia, t. y. nebūtinai tik baudžiamoji.
Lietuvoje juridinių asmenų baudžiamoji atsakomybė numatyta Lietuvos Respublikos Seimo 2000 m. rugsėjo 26 d. priimtame naujajame Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse (Žin., 2000, 89-2741), kuris įsigaliojo nuo šių metų gegužės 1 d. Dar nesulaukus šio kodekso įsigaliojimo, juridinių asmenų baudžiamoji atsakomybė buvo nustatyta ir senojo (1961 m.) Baudžiamojo kodekso 2002 m. sausio 25 d. pakeitimais, įsigaliojusiais 2002 m. vasario 13 d. Taigi, nuo šios dienos už tam tikrų nusikalstamų veikų padarymą baudžiamojon atsakomybėn Lietuvoje gali būti traukiami ir juridiniai asmenys.
Šiuo metu galiojančio (naujojo) Baudžiamojo kodekso 20 straipsnis:
„20 straipsnis. Juridinio asmens baudžiamoji atsakomybė
1. Juridinis asmuo atsako tik už nusikalstamas veikas, už kurių padarymą šio kodekso specialiojoje dalyje numatyta juridinio asmens atsakomybė.
2. Juridinis asmuo atsako už fizinio asmens padarytas nusikalstamas veikas tik tuo atveju, jeigu nusikalstamą veiką juridinio asmens naudai arba interesais padarė fizinis asmuo, veikęs individualiai ar juridinio asmens vardu, jeigu jis, eidamas vadovaujančias pareigas juridiniame asmenyje, turėjo teisę:
1) atstovauti juridiniam asmeniui arba
2) priimti sprendimus juridinio asmens vardu, arba
3) kontroliuoti juridinio asmens veiklą.
3. Juridinis asmuo gali atsakyti už nusikalstamas veikas ir tuo atveju, jeigu jas juridinio asmens naudai padarė juridinio asmens darbuotojas ar įgaliotas atstovas dėl šio straipsnio 2 dalyje nurodyto asmens nepakankamos priežiūros arba kontrolės.
4. Juridinio asmens baudžiamoji atsakomybė nepašalina fizinio asmens, kuris padarė, organizavo, kurstė arba padėjo padaryti nusikalstamą veiką, baudžiamosios atsakomybės.
5. Pagal šį kodeksą neatsako valstybė, valstybės ir savivaldybės institucija ir įstaiga bei tarptautinė viešoji organizacija.“
Kaip matyti, juridiniams asmenims baudžiamoji atsakomybė gali kilti ne dėl visų BK numatytų nusikaltimų, o tik dėl tų, kuriuose atskirai nurodyta, kad galima ir juridinio asmens baudžiamoji atsakomybė. Atitinkamai už nužudymą, vagystę, plėšimą, turto prievartavimą ir pan. juridinis asmuo baudžiamojon atsakomybėn negali būti patrauktas, tačiau atsakomybė kyla už, pvz., sukčiavimą (182 str. 1-2 d.) kontrabandą (199 str.), kreditinį sukčiavimą (207 str.), nusikalstamu būdu įgyto pinigų ar turto legalizavimą („pinigų plovimą“) (216 str.), kyšininkavimą (225 str.), papirkimą (227 str. 1-3 d.), teroro aktą (250 str.) ir kt.
BK 20 str. 2 d. numatoma, kad atsakomybė juridiniam asmeniui už fizinio asmens padarytas nusikalstamas veikas kyla tik tuomet, jeigu nusikalstamą veiką juridinio asmens naudai arba interesais padarė fizinis asmuo, veikęs individualiai ar juridinio asmens vardu, jeigu jis, eidamas vadovaujančias pareigas juridiniame asmenyje, turėjo teisę atstovauti juridiniam asmeniui, priimti sprendimus juridinio asmens vardu arba kontroliuoti juridinio asmens veiklą. Šioje nuostatoje išskirtinos šios privalomos juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės sąlygos:
1. Nusikalstama veika padaroma fizinio asmens, tačiau už ją traukiamas ir juridinis asmuo. Kitaip tariant, tai reikštų, kad negalima juridinio asmens atsakomybė, jeigu nėra nusikalstamą veiką padariusio fizinio asmens, realiais veiksmais padarančio konkrečią nusikalstamą veiką, priskiriamą juridiniam asmeniui.
2. Fizinis asmuo nusikalstamą veiką padaro juridinio asmens naudai ar interesais, nesvarbu, ar veikia juridinio asmens vardu, ar individualiai. Nauda gali būti ir materialinė, ir nematerialinė, pavyzdžiui, juridinis asmuo gauna paskolą ar subsidiją, išvengia mokesčių ar juos sumažina, išvengia sankcijų ir pan. Interesais pripažintini tie atvejai, kai juridinis asmuo laimi viešųjų pirkimo konkursą, gauna užsakymą, pripažįstamas patikimu partneriu, išvengia nenaudingos informacijos paskelbimo ir pan.
3. Fizinis asmuo juridiniame asmenyje eina vadovaujančias pareigas ir turi tam tikrus įgaliojimus atstovauti juridinį asmenį, priimti sprendimus juridinio asmens vardu ar kontroliuoti šio asmens veiklą. Vadovaujančios pareigos yra tokios pareigos, kurios šiam asmeniui suteikia teisę duoti privalomus nurodymus kitiems juridinio asmens darbuotojams, pvz., juridinio asmens vadovas, juridinio asmens struktūrinio padalinio ar atstovybės vadovas ir pan. Kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, ar nusikalstamą veiką padaręs fizinis asmuo juridiniame asmenyje atitiko minėtuosius kriterijus.
BK 20 str. 3 d. yra numatytas alternatyvus atvejis, kuomet atsako juridinis asmuo. Šiuo atveju, būtinos šios sąlygos:
1. Nusikalstamą veiką padaro juridinio asmens darbuotojas ar įgaliotas atstovas, kaip tai nustato atitinkami darbo ar civiliniai teisės aktai.
2. Nusikalstama veika padaroma juridinio asmens naudai.
3. Nusikalstama veika padaryta dėl nepakankamos aukščiau minėto vadovaujančias pareigas einančio asmens priežiūros ar kontrolės, pvz., nesupažindinimu su privalomais žinoti teisės aktais, juridinio asmens taisyklėmis ar instrukcijomis, vidinės organizacijos netvarkos toleravimu ir pan. Kitaip tariant, įvykusi nusikalstama veika yra tokios priežiūros ar kontrolės nebuvimo pasekmė.
Atsakant į klausimą dėl juridinio asmens kaltės problemos, būtina remtis užsienio valstybių baudžiamosios teisės ir teismų praktikos išvystytomis juridinių asmenų baudžiamosios atsakomybės doktrinomis – netiesioginės atsakomybės („respondeat superior“), tiesioginės atsakomybės (juridinio asmens organų teorija), identifikacijos, visumos (kolektyvinės kaltės) ir kitomis doktrinomis. Apibendrinant jas, galima pažymėti šiuos dalykus. Modernioje baudžiamojoje teisėje, pripažįstančioje juridinių asmenų patraukimo baudžiamojon atsakomybėn teisėtas galimybes, laikoma, jog juridinis asmuo turi organizacinį vieningumą, civilinį bei civilinį procesinį veiksnumą ir teisnumą. Plačiąja prasme tai reiškia, kad juridinis asmuo yra toks pat teisės subjektas, koks yra ir fizinis asmuo: jis gali veikti savo vardu, turėti savarankiškus interesus ir tikslus, įskaitant ir nusikalstamus, t. y. susijusius su pavojingos veikos padarymu, juridinio asmens valia, siekiai ir interesai gali nesutapti su jo dalyvių tikslais ir interesais. Dėl šios priežasties pagrįsta teigti, kad juridinis asmuo gali padaryti veiką, atitinkančią nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Juridinį asmenį personifikuoja fiziniai asmenys, kurių veika ir kaltė, taikant juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės doktrinas ir esant atitinkamoms sąlygoms, gali būti laikoma juridinio asmens veika ir kalte. Juridinis asmuo savo teises ir pareigas realizuoja per fizinį asmenį, atitinkamai juridinis asmuo atsako už šio asmens vykdomą veiklą. Juridinis asmuo privalo imtis atitinkamų priemonių, kad šis fizinis asmuo tinkamai veiktų juridinio asmens interesais. Atitinkamai juridinis asmuo gali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn ir baudžiamas kriminaline bausme tik tuo atveju, kai nusikalstama veika buvo padaryta vykdant juridinio asmens suformuotas ir nustatytas veiklos gaires, kai juridinis asmuo nesilaikė reikiamo atsargumo standartų, arba, kai padaryta veika nėra atsitiktinė, o yra juridinio asmens suformuotos veiklos strategijos vykdymo arba aplaidumo, nepakankamos kontrolės tiesioginė pasekmė.
Juridinio asmens baudžiamoji atsakomybė nekliudo fizinio asmens baudžiamajai atsakomybei. Pvz., jeigu juridinio asmens interesais jo vadovas paperka valstybės tarnautoją, atsakomybėn gali būti traukiamas tiek vadovas, tiek ir juridinis asmuo. Šiuo atveju nėra dvigubo baudimo, kadangi už padarytą nusikalstamą veiką atsako skirtingi asmenys – fizinis asmuo ir juridinis asmuo. Bendras teisės ir Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas principas (ne bis in idem) draudžia tik tą patį asmenį bausti du kartus už tą pačią veiką. Tačiau teismai šios taisyklės neturėtų taikyti vien formaliai: būtina įvertinti ir realias aplinkybes, pavyzdžiui, atvejus, kuomet juridinis asmuo ir fizinis asmuo faktiškai sutampa.
Pažymėtina, kad juridinių asmenų baudžiamoji atsakomybė yra sui generis priemonė, kuria siekiama specifinių tikslų – išvengti tiesiogiai ar netiesiogiai vykdant juridinio asmens politiką padaromų pavojingų, itin žalingas pasekmes sukeliančių veikų. Tokios atsakomybės nustatymu juridinis asmuo skatinamas nustatyti efektyvią jo valdymo organų, jį atstovaujančių ar jo interesais veikiančių asmenų kontrolę. Atitinkamai juridinis asmuo atsako už šios kontrolės nebuvimą ar tyčinį tokios nusikalstamos politikos vykdymą, realizuojamą fizinio asmens padaromomis nusikalstamomis veikomis. O fizinis asmuo savo ruožtu atsako už konkrečius kaltus veiksmus (neveikimą), kuriais jis daro nusikalstamas veikas, nesvarbu, kieno naudai ar kieno interesais.
Juridiniams asmenims nėra skiriamos tos pačios bausmės kaip ir fiziniams asmenims. Juridiniams asmenims skiriamų bausmių rūšis numato BK 43, 47, 52 ir 53 straipsniai:
„43 straipsnis. Bausmių rūšys juridiniams asmenims
1. Juridiniam asmeniui už padarytą nusikalstamą veiką gali būti skiriamos šios bausmės:
1) bauda;
2) juridinio asmens veiklos apribojimas;
3) juridinio asmens likvidavimas.
2. Teismas, paskyręs bausmę juridiniam asmeniui, gali nutarti paskelbti šį nuosprendį per visuomenės informavimo priemones.
3. Juridiniam asmeniui už vieną nusikalstamą veiką gali būti skiriama tik viena bausmė.
4. Juridiniams asmenims skiriamos bausmės šio kodekso specialiosios dalies straipsnių sankcijose nenurodomos. Teismas, skirdamas bausmę juridiniam asmeniui, vadovaujasi šio straipsnio 1 dalyje nustatytu bausmių sąrašu.
(...)
47 straipsnis. Bauda
1. Bauda yra piniginė bausmė, teismo skiriama šio kodekso specialiojoje dalyje numatytais atvejais.
2. Bauda skaičiuojama minimalaus gyvenimo lygio (MGL) dydžiais. Minimali bauda yra vieno MGL dydžio.
3. Nustatoma bauda:
1) už baudžiamąjį nusižengimą – iki 50 MGL dydžio;
2) už nesunkų nusikaltimą – iki 100 MGL dydžio;
3) už apysunkį nusikaltimą – iki 200 MGL dydžio;
4) už sunkų nusikaltimą – iki 300 MGL dydžio;
5) už neatsargų nusikaltimą – iki 75 MGL dydžio. (Lietuvos Respublikos 2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1495 (nuo 2003 m. gegužės 1 d.) (Žin., 2003, Nr. 38-1733) redakcija
4. Juridiniam asmeniui nustatoma iki 10000 MGL dydžio bauda.
5. Baudos dydis už padarytą nusikalstamą veiką straipsnio sankcijoje nenurodomas. Jį nustato teismas, skirdamas bausmę.
6. Jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas, vadovaudamasis šio kodekso 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais.
7. Jeigu asmuo vengia savu noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą areštu. Keisdamas baudą areštu, teismas vadovaujasi šio kodekso 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis.
(...)
52 straipsnis. Juridinio asmens veiklos apribojimas
1. Teismas, skirdamas juridinio asmens veiklos apribojimo bausmę, uždraudžia juridiniam asmeniui verstis tam tikra veikla ar įpareigoja uždaryti tam tikrą juridinio asmens padalinį.
2. Juridinio asmens veikla gali būti apribota nuo vienerių iki penkerių metų. Šios bausmės terminas skaičiuojamas metais ir mėnesiais.
53 straipsnis. Juridinio asmens likvidavimas
Teismas, skirdamas juridinio asmens likvidavimo bausmę, įpareigoja juridinį asmenį per teismo nustatytą terminą nutraukti visą ūkinę, komercinę, finansinę ar profesinę veiklą ir uždaryti visus juridinio asmens padalinius.“
Paminėtini ir kiti teisės aktai, sudarantys prielaidas realizuoti juridinių asmenų baudžiamąją atsakomybę, pvz., Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso XXVIII skyrius, kuriame reglamentuojamas baudžiamasis procesas (jo ypatumai) dėl juridinių asmenų padarytų nusikalstamų veikų, taip pat Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso V ir VI skyriai, nustatantys baudos, juridinio asmens veiklos apribojimo bei juridinio asmens likvidavimo bausmių vykdymo tvarką ir sąlygas, ir kt.
Kaip formuosis teismų praktika Lietuvoje, kol kas sudėtinga spręsti.
loko
717
2008-10-02 10:28
loko
kaip atrodo pažyma ar aktas "dėl akcinio kapitalo padalinimo"?
Prašo VMI, akcininkas 1 fizinis asmuo.
Prašo VMI, akcininkas 1 fizinis asmuo.
Rolanda
6896
2008-10-05 21:37
Rolanda
2011-09-11 05-59
loko rašė: kaip atrodo pažyma ar aktas "dėl akcinio kapitalo padalinimo"?
Prašo VMI, akcininkas 1 fizinis asmuo.
Gal tai klaida? Gal ne "padalinimo", o "padidinimo"? Arba "paskirstymo"?
loko rašė: kaip atrodo pažyma ar aktas "dėl akcinio kapitalo padalinimo"?
Prašo VMI, akcininkas 1 fizinis asmuo.
Gal tai klaida? Gal ne "padalinimo", o "padidinimo"? Arba "paskirstymo"?
loko
717
2008-10-06 09:51
loko
ne, įmonė likviduojama, inspektorė prašo pažymos apie "akcinio kapitalo padalinimą", akcininkas vienas (nėr ką dalinti), kaip turi atrodyti pažyma nesako-nežino-nerodo, sako patys ką nors sugalvokit. Kol kas liepiau dirikui-akcininkui-likvidatoriui pačiam galvoti arba eiti pas gudresnius įstatų rašytojus, gal jie ką nors sugalvos.
Tax.lt © 2002 - 2024, admin@tax.lt,
Reklama tax.lt
Buhalterinės apskaitos sistema internete smulkiam ir vidutiniam verslui