2 uždavinukai apie individualią įmonę

1. Vienos individualios įmonės dokumentinės revizijos 2006 m. birželio 22 d. aktu nustatyta, jog 2003 ir 2004 metais valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktose deklaracijose duomenys apie įmonės pajamas neatitinka tikrovės ir į valstybės biudžetą nesumokėta 60 tūkstančių litų mokesčių. Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Kretingos skyriaus 2006 m. rugpjūčio 3 d. aktu Nr. xxx, individuali įmonė įpareigotas sumokėti į biudžetą 60 000 Lt mokesčių ir delspinigius
Individuali įmonė 2005 m. sausio 9 d. likviduota, išieškojimas ne ginčo tvarka negalimas. Pagal individualios įmones prievoles ir po įmonės likvidavimo savo turtu atsako įmonės savininkas, todėl įmonei apskaičiuotus mokesčius ir delspinigius privalo sumokėti.
Kokia individualios įmonės savininko atsakomybės už likviduotos įmonės prievoles?

2. Ponas xxx įsteigė individualią įmonę. Individuali įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo.
Kokius dokumentus gali sudaryti individualios įmonės savininkas, siekdamas individualios įmonės turtą perimti asmeninės nuosavybės teise?[b][/b]

Labai prasau kas galit, padekit. Man labai reikia tiksliai zinot kuom remtis.
1.uždaviniui tinka 2.50 straipsnis. Juridinių asmenų atsakomybė pagal savo prievoles. 4. Juridiniai asmenys skirstomi į ribotos ir neribotos civilinės atsakomybės asmenis. Jeigu prievolėms įvykdyti neužtenka neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens turto, už jo prievoles atsako juridinio asmens dalyvis. Neribotos civilinės atsakomybės juridiniai asmenys yra individuali (personalinė) įmonė ir ūkinė bendrija. Bet ar to uztenka???

Ką jūs studijuojate?
Į jūsų pateiktas situacijas lengviausiai atsakyti, vadovaujantis teismų praktika. Bet jei studijuojate ekonomiką ar pan., reikalingas kitoks pagrindimas.
Pamąstysiu šiaip sau...
1. Savininkas negalėjo likviduoti įmonės (išregistruoti iš VĮ RC), jei buvo likęs bent 1 kreditorius. Jei atsiskaityti su kreditoriais nepakako įmonės turto, išieškojimas turėjo būti nukreipiamas į savininko turtą (jo šeimos, jei turtas yra bendra jungtinė nuosavybė, t.y. neatidalintas teismo sprendimu - tai galima padaryti ir neišsituokus).
Paprastai likviduojamas įmones VMI patikrina pradėjus likvidavimo procedūrą - kaip likvidavimas galėjo baigtis be patikrinimo? Neįsivaizduoju...
Ar jūs teisingai aprašėte situaciją?

2. Koks tikslas savininkui perimti įmonės turtą asmeninės nuosavybės teise, jei ir taip viskas praktiškai priklauso jam???

2.

Tau geriau klausimą užduoti čia.www. teises centras. lt

Čia daugiau teisinis klausimas

aciu uz patarimus.
studijuoju versla. bet todel ir uzdaviau situos klausimus, nes man jie nelabai logiski ir kazkas juose kertasi.
2.klausimo esmes is vis nesupratau, nes juk viskas priklauso savininkui

Jei turtas buvo pirktas iš įmonės lėšų ir naudojamas įmonės veikloje, o dabar savininkas nori tą turtą išsiimti - čia bus savininko pajamos apmokestinamos 15% GPM, kaip IĮ pelno išėmimas pinigais. Yra niuansų - gal tas turtas buvo įneštas kaip savininko įnašas, gal nesugrąžinti kiti savininko įnašai - tada neapmokestinama.

Čia apie nepriemokos perėmimą
www.vmi.lt/lt/?itemId=1013971

Čia apie likviduojamos IĮ turto perėmimą
www.vmi.lt/lt/?itemId=10144929

viena iš situacijų apie IĮ turtą
www.vmi.lt/lt/?itemId=1013548

dar čia 2 klausimas
www.vmi.lt/lt/?itemId=10110577

Tikrai ne. Savininkas - fizinis asmuo, įmonė - juridinis. Likviduojant įmonę, turto, perduodamo savininkui, vertė, jei suma viršija savininko įnašus, apmokestinama.
Skaityk teoriją iš naujo

Leidinukas apie IĮ savininko įnašus ir jų išsiėmimą

mic.vmi.lt/documentpublicone.do?id=1000049135

jau pasiskaiciau ir supratau, kad turtas savininko ir IĮ yra ne tas pats Labai aciu. Gilinuos toliau...

O ar gali po IĮ likvidacijos praejus metams daryti dokumentine revizija ir reikalaut skolos? Savininkas ir po likvidacijos atsako pilnai savo turtu?

Nežinau, šieip tai negalėjo išregistruoti įmonės, turinčios nepriemokų.
Nebent tik po metų paaiškėjo naujos aplinkybės, kažkokiais budais išaiškinta nepriemoka. Čia jau tikrai teisinis klausimas.
Gal čia surasi naudingos info:

Šiame leidinyje rasite informaciją apie tai, kokius veiksmus turi atlikti likviduojamo juridinio asmens statusą turintis asmuo, kad apskrities valstybinė mokesčių inspekcija JAR tvarkytojui pateiktų pranešimą apie juridinio asmens atsiskaitymą su biudžetais ir fondais.

www.vmi.lt/lt/?itemId=10140767

Praktiškai - gali būti tokia situacija. VMI tikrino prieš likvidavimą, nieko nepriskiaičiavo, įmonę likvidavo.
Po kurio laiko (po metų) kokios nors finansinės represinės institucijos (ta pati VMI, FNTT, EP, kt.) atlikdamos priešpriešinius patikrinimus kitose įmonėse nustatė, kad ta likviduota įmonė apgaulingai tvarkė apskaitą, nuslėpė ūkines operacijas ir nedeklaravo pajamų. Va tada ir gali kilti tokie turtiniai klausimai... juridiniai...

2.50 str. 4 dalis, kurioje pripažįstama, kad prievolės pereina juridinio asmens dalyviui, nes yra ir kitų įstatymuose įtvirtintų atvejų, kai, likvidavus individualią įmonę, jos teisės ir pareigos pereina teisių perėmėjui. 2004 m. sausio 1 d. įsigaliojęs Individualių įmonių įstatymas numato tik vienintelį atvejį, kai individualios įmonės teisės ją likvidavus gali pereiti – po reorganizavimo jungimo būdu (12 str. 2 d.). Pertvarkant įmonė nėra likviduojama. O likviduojant įmonę išsprendžiami visi kreditoriniai įsiskolinimai ir tik tada įmonė likviduojama (perimti teisių kaip ir nebereikia).
Šiuo klausimu yra įdomi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pozicija. Vienose nutartyse teismas, pateikdamas nuomonę dėl neribotos civilinės atsakomybės įmonės savininko atsakomybės už įmonės prievoles po jos likvidavimo normų visumos ( 2.50 str. 4 d., 6.128 str. 3 d., Įmonių įstatymo 7 str. (nebegalioja nuo 2004 m sausio 1 d.)), nurodė, kad taikant šias normas kartu su Įmonių bankroto įstatyme nustatytomis teisės normomis, laikytina, jog po bankroto procedūros likviduojant įmonę, pasibaigia ir šios įmonės prievolės, taip pat ir prievolės jos savininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Klaipėdos apskrities VMI v. A. Survila, bylos Nr. 3K-3-1186/2003, ir tokia pati byloje Šiaulių apskrities VMI v. N. Šiatkienė, bylos Nr. 3K-3-1099/2003). Toks normų aiškinimas grindžiamas tuo, kad bankroto procedūros metu kreditorius turėjo galimybę pareikšti reikalavimą, o prieštaraudamas dėl įmonės likvidavimo, kai nebuvo patenkintas jo reikalavimas, – apskųsti teismo nutartį dėl bankrutuojančios įmonės likvidavimo (t. y. gindamas savo turtinius interesus išnaudojo visas įstatymų jam suteiktas priemones).
Bet čia kalbu apie BANKRUTAVUSIOS individualios įmonės likvidavimą.
Bet pasitaiko priešingų teismo nutarčių, kuriose pripažįstama, kad būtent prasmę ir turėtų būti. Dalyvis - tai ir žmona/vyras.
Bankroto įstatymo ir Civilinio kodekso normos sukelia dviprasmybę, kai kalbama apie atsakomybę likvidavus įmonę ir šiuo klausimu nėra suformuotos teismų praktikos.