Nusivylimas

Paklausyk tiesioginės transliacijos iš seimo...

Aga, ir belieka po to nusišauti

Aš tokiu atvėju išeinu pas draugus į kavinę kokiai valandai laiko, tėgul apsiramina arba suranda kitą auką
Neimk į galvą ir pasistenk mažiau kreipti dėmėsio

Pateikiu garsaus rašytojo Veino Dajerio maldą iš jo knygos "Amžių išmintis".
Malda
Viešpatie, padaryk mane savo ramybės įrankiu.
Kur tarpsta neapykanta, leisk sėti meilę;
Kur nuoskauda - atleidimą;
Kur abejonė - tikėjimą;
Kur neviltis - viltį;
Kur tamsa - šviesą;
Ir kur liūdesys - džiaugsmą.
O dieviškasis Mokytojau, padėk man pernelyg nesiekti
Paguodos - verčiau guosti pačiam;
Supratimo - verčiau suprasti pačiam;
Meilės - verčiau mylėti pačiam;
Nes duodami mes gauname;
Nes atleisdami mes susilaukiame atleidimo;
Nes mirdami mes gimstame į amžinąją šviesą.
Šv. Pranciškus Asyžietis (1182-1226)

Gal padės:)?

Emma, pataikei kaip reikiant

Labai atsiprašau, nieko_sau. Skaičiau Jūsų psl., jis man labai patiko, sujaudino. Tos maldos neprisiminiau. Tą maldą turiu nuo 2003 02 25, bet ne iš Jūsų psl. o turiu namie labai religingą žmogų, kuris tokiuose psl. lankosi, parsiuntė ir man parodė. Anastasija, čia nieko_sau pataikė kažkada išrinkti tą maldą, taip dažnai tinkančią mūsų darbe:).

Galiu įdėti visą straipsnį, jis irgi paguodžiantis:),

Bučiau dėkinga, jei į e-mailą atsiųstumete: perarta@takas.lt

Mieloji nieko_sau, atsiprašau prie visų, nes tikrai negražiai gavosi, kad aš tą maldą perspausdinau. Visai nenoriu, kad dar kas nors pastebėtų tą pakartojimą ir nuspręstų, kad noriu pasirodyti geresnė nei esu. Dabar visiems bus proga paskaityti gražius žodžius dar kartą, peržiūrėti Jūsų psl., ten tikrai yra labai gerų žodžių, kuriuos reikia dažniau prisiminti.

Liūdesys šiandien užklibino, jaučiu reikia su kažkuo pasikalbėt Žinau , su kuo labai jausmingai galima pasikalbeti šiame forume,


Šūdina diena....

Rytoj išauš geresnė, Artai... Patikėk mano žila galva.

Šiandien man sunki diena. Labai liūdna, nyku. Prie viso to dar perskaičiau liūdną straipsnį. Ir tax'e kažkaip nejauku. Nebežinau kur lysti.
Kažkoks kaltės jausmas spaudžia krūtinę. Kodėl taip? Kodėl atrodo taip, kad su tax'u kažkas ne taip, lyg jo netekčiau... o gal ne jo, gal tik nemoku įvardinti.
Gal ką nors galėčiau pakeisti. (Juk tai mano pirmas tinklapis, kurį įsijungiu kiekvieną rytą ir išjungiu paskutinį.)
Kažkoks nerimas, kurio negaliu iškrapštyti...

Galiu paguosti pasakydama, kad ta nuotaika praeis. Man taip buvo:(, buvau tiesiog įsimylėjusi tax.lt ir jo dalyvius. Tai, kad forumas prastėja, varė į tokią neviltį, lyg netekčiau mylimo žmogaus.
Ateis kita nuotaika, neįdomi labai. Tokia nuotaika, kai žiūri iš šalies ir tau nebelabai svarbu kaip yra, nes niekas tavo to įsimylėjimo savo laiku nepalaikė ir netgi nesuprato. Ir dar.
Tie laikai, kai ČIA buvo galima pasakyti, kad man š.... diena, kai kažkas norėjo pasakyti tai, žinojo, kad bus suprastas, suprastas netgi tuo atveju, kai labai labai supratusio žinutė bus ištrinta, praėjo negrįžtamai, manau...
Man labai gaila...

Tikriausiai tokia negera diena, klotilda. Ir man šiandien ne kas.... Juk būna, kad negali paaiškinti - blogai, ir tiek.
Bet praeina. Manau, kad kiekvienas žmogus turi savo gerųjų ir blogųjų dienų. Kartais kaip besistengtum - niekas nesiseka, viskas erzina, viskas blogai, nors iš prigimties esi optimistas. O kitą dieną, kad ir kaip kas nors besistengtų tau suėsti nuotaiką - tau dzin...
Manęs dažnai nuojauta nepaveda - turiu stiprų šeštąjį jausmą. Geriau jo neturėčiau....

Pirmadienis daug kam sunki diena,ypac po audringo sekmadienio

P.S
Kiap sake Kuzmicius (osobennocti nacionalnoj ochoty)
Togda ili eto(shnapsas) ili k babam,ili vsio vmeste i mnogo

Džiaugiuosi, kad užsiregistravau į šį forumą 2005m., o ne "tais beprotiškai fantastiškais" 2002-2003m. Tai nelabai ir suprantu, ką jau čia tokio apverkiat (nors, neslėpsiu, labai smalsu būtų sužinoti).
Tik nebandykit nuleist rankų ir "atsijungti".
Šeštas jausmas, matai pas ją... Galėsiu Plateliuose paburt iš rankos, jau dabar trečia akim matau, kad tau delne įspausta tax.lt linija - per visą delną, iki gyvenimo pabaigos.

Gal papraščiausiai atėjo laikas susikaupusį "garą išsleisti"
Kada paskutinį kartą buvot išlieją savo jausmus (tiek teigiamus, tiek neigiamus)

Nesena aš čia dalyvė (ir labai gaila). Galbūt todėl ir nesuvokiu kaip "gera tada buvo", galbūt nesuvokiu taip stipriai kaip kiti, kad tax prastėja.
Todėl ir jaučiuosi bejėgė. Neturiu ko lyginti, nežinau kaip buvo. Ir še tau, reikia tax'ą gydyti, tax'e buvo gerai, o dabar jau iš jo bėga. Jaučiuosi lyg rūbus nuo manęs plėštų ir paliktų vieną nuogą.
Jaučiuosi nuvylusi tax'ą, subjaurojusi jį, nes galbūt ir aš viena iš tų, kuri įnešiau kažką negero.
Atleiskit man, bet labai jau jautriai šiandien į viską reaguoju.

šiaip man panašu į pirmadienines kalbas

Anekdotas :
(tikiuosi suprasite jei rusišką tekstą rašysiu lietuviškais rašmenimis)
Žyzn kak zebr - est belaja palasa žyzni a est čornaja, belaja, čornaja, belaja, čornaja, belaja, čornaja, belaja, čornaja, žopa...
no i ot tuda vsegda est vyhod

Jaučiasi, kad pilnatis