Vaikų auklėjimas. Jūsų nuomonė.

www.delfi.lt/news/DELFI_for_women/Home_and_...

Ką apie tai galvoja ponai buhalteriai, finansininkai etc.?

Nu va tik teises ir teises.
Maniskiai kai teiu pareikalauja per daug, as ant saldytuvo dyyyyyyyyyydelem raidem lapa su pareigom prisegu. Nu ner patenkiti bet veiksminga. Svarbiausia poveikio krypties nekeist

www.mama.lt

saunuolė
maniskiai dar mazi, bet ,manau laikui begant labai pravers sita patirtis :)
man patiko

O mes šeimoj neakcentuojam nei teisių, nei pareigų ir kažkaip iki šiol dar susikalbam.

Ir maišto protrukiu nebuna visiskai. Arba dar ne 14 metu yra.

Maniškiai tai karts nuo karto pasitikrina kas namie "gaujos vadas"
Nu ten gal mama ar tetis koki darbiuka uzmirsta atliks, ar gal nepastebes kad suvelavo grizti namucio vakare. jei jau sudazneja tokie poelgiai ir po pastabu atsiranda padidintu teisiu reikalavimai, tas pareigu sarasas isvysta dienos sviesa

13 ir 15 maniškiams. Visa tai, ką Jūs išvardinot, ir pas mus vyksta: nepadaryti darbai ir grįžimai vėliau nei tartasi, bet maištu aš tai jokiu būdu nepavadinčiau. Normalus gyvenimas. Aš pati lygiai taip pat elgdavaus. O ir grįžimas nustatytą valandą namo, argi tai pareiga? Aš to prašau, kad man nereiktų sėdėt ir nervintis galvojant, kas tam vaikui atsitiko.

maistas vyksta tokia forma: man jau 14 metu ir as turiu teise... Jei vyksta daug tokiu pasikartojimu tai ir vadinamas maistu

Tai toks ir tėra skirtumas tarp mūsų šeimų: nei aš kalbu apie savo teises bei pareigas, nei jie jas įvardina.

Tai juk visur skirtingai
Kiekvienas savaip savo vaikus aukleja ir mato kas jiems veiksminga

O to tai Vaikai neturėtų žinoti . Pas mus yra taip. "Gaujos vadas su savo asistente" yra pasakęs,: " kol gyvename kartu, privalome laikytis šių namų nustatytų taisyklių" ir negalima jų laužyti, o kai gyvensite atskirai, taisykles susikursite savas . taisyklės galioja visiems.Šiuo metu iš genties laikinai yra pasitraukusi viena narė, keista, bet ji laikosi tų pačių taisyklių . Gal jos ir neblogos

O man labai patiko vaikų reakcija,kai mes su vyru pareiškėm kad jei jie nenori vykdyti savo pareigų,tai ir mes to daryti neprivalom.Vaikams 14 ir 15, pagal mane jie betikrindanmi ribas,kiek jiems leidžiama,tas ribas peržengė ir to nenorėjo pripažinti.Vaikams buvo pareikšta,jei jie neturi pareigų,vadinas mes su vyru irgi jų neturim.Reikia naujų pratybų-o kodėl mes turim pirkti..Valgyt norit-o aš neprivalau gaminti,va galit žalių bulvių ar kruopų pagraužti,pinigų smulkioms išlaidoms-o aš neprivalau nieko duoti.Vaikams buvo biški šokas,bet mus jie gerai suprato,gal tiksliau,suprato,kas yra pareigos.O visokios smulkmenos -sakysim yra reikalavimas,kad man grįžus namo kriauklėj nebūtų purvinų indų-na būna,kad užmiršta,primenu,puola greitai plauti.Ar kad žadėjo grįti devintą,o grįžo vėliau-na tam mobiliakas yra,paskambina ir įspėja.

Ką tu, aš jiems to nesakiau :))

Super. Reikia kažkur užsirašyt. Reditos metodą irgi reiktų įsimint
Pasakysiu "nepolitkorektiškai", nors mano vaikas visai mažas, bet jei toliau taip bus akcentuojamos vaikų teisės ir pamirštamos pareigos, su vyru esam aptarę, kad gal geriau mūsų vaikui augti pas gėjų porą. Juk Pavilionienė taip to siekia Nes aš kartais įjungiu "ignorą" (kai kažko negauna ir bando paveikti bliovimu) arba pratrūkstu ir pradedu rėkti (ypač, kai matau kad bando "galvą nusisukt"), tuo nesididžiuoju, bandau valdytis, skaičiuoti iki 10, deja, ne visada pavyksta . Bet vis dažniau sugebu susivaldyt (tfu tfu tfu) . Tikrai esu prieš smurtą šeimoj, bet gal nereikia perlenkt lazdos?
Apie paauglystę stengius dar negalvoti. Matau ir puikius, gerus vaikus, bet paskutinis pasivaikščiojimas Ąžuolyne mane šokiravo. Grupelė (gal 7-8) 11-13 metų paaugliukų vidury baltos dienos su alaus (pas berniukus) ir šampano buteliais (mergaites) rankose. Apie ką nugirdau pokalbį, geriau patylėsiu, man buvo šokas. Matyt, senstu. Bet subarti jų nerizikavau Jei toj kompanijoj būtų mano vaikas, užsigraužčiau negyvai svarstydama, kur iš esmės suklydau. Ir neįsivaizduoju, ką reiktų daryt.

Norėčiau, kad būtų kažkokios protingos taisyklės parašytos, kaip reikia auklėti vaikus. Bet jų deja nėra, negali būti, todėl kad ir mes ir jie yra visi skirtingi. Kas padeda vieniem, tas nei kiek, net būna kas ir pakenkia kitiems.
Mane tėvai taip auklėjo, kad galėjau eiti kur noriu ir grįžti kada noriu, tik jie turėjo visą tai žinoti, kur aš, su kuo aš ir kada grišiu. Jei jau pasakydavau, kad grįšiu 02.00, tai nei penkių minučių negalėjau vėluoti, nes kitu atveju rasdavau mamą stovinčią prie lango verkiančia. Neleisdavau jos taip skriausti. Ir dabar pati turėdama vaikus nemoku jų kur nors neleisti, kažko neduoti. Kartais pykstu ant savęs, kad irgi visur ir visada esu jiem įjungusi žalią šviesą. Vat kaip išmokti būti pačiai kitokiai, kas pamokins?

P.s. Kažkada esu skaičiusi tokius žodžius, nežinau kieno jie yra, bet man jie patiko, pasakau kartais ir savo vaikams, kai jie kartais pasielgia ne taip kaip man norėtusi:
"Tu turi gyventi taip, kaip nori, gyvenime daryti tik tai, ką nori.
Bet tu turi būti protingas ir žinoti ko žmogui reikia norėti".